Gruodžio 29 ir sausio 2 dienomis jis pakeitė susirgusią Latvijos žvaigždę Aleksandrą Antonenką Londono „Covent Garden“ karališkajame operos teatre atlikdamas Kanijo vaidmenį operoje „Pajacai“. Spektaklius dirigavo vienas iškiliausių batutos meistrų Antonio Pappano.
-Ar nevirpėjo kojos žengiant į svarbiausią savo karjeros sceną? – paklausiau V.Vyšniausko.
-Šiek tiek virpėjo, nes buvau dar ne visiškai atsigavęs po ligos, neseniai baigęs gerti antibiotikus. Tačiau jau ne pirmą kartą dainavau tokios būklės.
Profesorius Virgilijus Noreika mums, savo studentams, sakydavo, kad turime išmokti dainuoti būdami bet kokios formos, nes idealios sulauksime tik kelis kartus gyvenime.
Nuskirdau į Londoną pirmadienį, o antradienio vakarą jau dainavau spektaklyje. Man užteko dviejų valandų perprasti užduotis „Pajacuose“.
Tiesa, Kanijo nesu dainavęs tiek daug kaip Otelo, bet ir šis vaidmuo man – ypatingas. Pirmą kartą jį sukūriau prieš dešimt metų debiutuodamas Estijos nacionalinėje operoje. Tada iš naujo atradau savo balsą. Iki tol dainuodavau lyrines, operetines, antraeiles partijas. Kanijas buvo naujo etapo pradžia.
Po penkerių metų vėl grįžau prieš šio vaidmens Sankt Peterburgo Michailovskio teatre, o pernai padainavau Meksikoje.
-Netikėta, kad Londone debiutavote ne Otelo partija. Juk esate plačiausiai žinomas kaip šio vaidmens atlikėjas?
-“Covent Garden“ teatre taip pat yra žinomas mano Otelas – šio teatro atstovai klausėsi manęs „Otele“ Stokholme. Tokių sudėtingų vaidmenų atlikėjai neprasprūsta pro prodiuserių akis. Tačiau į „Covent Garden“ sceną mane atvedė pažintis su pačiu A.Antonenka ir jo agente. Prieš dvejus metus mes abu rengėme Otelą Sankt Peterburgo Marijos teatre, režisieriaus Vasilijaus Barchatovo spektaklyje.
Tada Sašos agentė man pasiūlė bendradarbiauti, pasiguodusi, kad A.Antonenkai susirgus ar atsisakius dainuoti būna sunku surasti pamainą.
Jie mane prisiminė jau šio sezono pradžioje, kai A.Antonenka rengė Otelo vaidmenį Niujorko „Metropolitan Opera“ premjerai – norėjo, kad tapčiau atsarginiu solistu. Deja, šis teatras labai iš anksto pasirašo kontraktus ir buvo jau numatęs kitą tenorą.
Aš į „Metropolitan Opera“ akiratį patekau tik praėjusį sezoną – šio teatro žmonės taip pat buvo atvykę manęs pasiklausyti į Stokholmą.
-Vadinasi, tikėtina, kad kada nors pakeisite A.Antonenką Niujorke?
-Arba pakeisiu, arba pats gausiu ten kontraktą. Neatsitiktinai buvau stebimas Stokholme. Norint patekti į „Metropolitan Opera“ sceną nereikia dainuoti perklausose – jomis ten nepasitikima, o mano realiomis galimybėmis teatras jau įsitikino.
-Šį pusmetį visą laiką gastroliavote?
-Tarp Otelo Marijos teatre ir Kanijo Londone beveik mėnesį atostogavau, o dabar mėnesiui išvykstu į Kanadą, po to dainuosiu Otelą koncertuose Beiruto festivalyje.
Dėl šių pasirodymų teko atsisakyti Don Karlo vaidmens Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro premjeroje. Jos kūrėjai nenorėjo, kad vėluočiau į repeticijas. Galbūt debiutuosiu šioje operoje kitą sezoną. Don Karlas – viena nedaugelio Giuseppe Verdi repertuaro partijų, kurios mane dar domina.
Kita vertus, esu laimingas, kad mano karjeros svorio centras galutinai persikėlė į užsienį – Lietuvoje manęs neliko. Svetur dirbu su gerais dirigentais, režisieriais ir scenos partneriais – tai leidžia augti. O ir pasirodymai sudėliojami taip, kad turiu pakankamai laiko atsipūsti.
Pernai vien Otelą dainavau 38 spektakliuose, o kiek dar buvo kitų vaidmenų, tačiau protingas darbo režimas leido išvengti pervargimo. O Lietuvoje mane išsekindavo blaškymasis: Figaro šen – Figaro ten, ir uždirbdavau ne kažin kiek. Dabar darbo turiu mažiau, o uždarbis didesnis.
Be to, šiemet dainuoju net trijose koprodukcijose – po įvairias scenas keliaus tie patys spektakliai. Pekine rodytą operos „Samsonas ir Dalila“ versiją perkelsime į Turino teatrą Italijoje. Su režisieriumi Calixto Bieito kurtą Bazelyje „Otelą“ kartosime Hamburge, o Monrealio operoje bus tas pats spektaklis kaip Viktorijos teatre.
-Tačiau mokytis naujų partijų vis tiek nėra kada?
-Kodėl? Kaip tik gavau Giacomo Puccini operos „Edgaras“ klavyrą. Dortmundo festivalis Vokietijoje man pasiūlė atlikti pagrindinę partiją koncertinėje šios operos versijoje. Ši partija ilgesnė už Otelo ir Ernanio, triskart – už Kalafo ir tikrai sunki.
Bet aš labai myliu G.Puccini. Manau, jei šiuo veikalu susidomėtų kiti teatrai, būtų didelė tikimybė sulaukti ir jų kvietimo, nes kūrinys beveik neatliekamas pasaulio scenose.
Kelne įrašinėsime šios operos kompaktinę plokštelę, o festivalio koncertas bus transliuojamas per Vokietijos radiją.
-Ką veikiate tarp spektaklių, nublokštas toli nuo namų ir artimųjų?
-Muziejų tikrai nelankau. Ko jau ko, o turistauti visiškai nemėgstu. Geriau paprasčiausiai pasivaikštau. Jeigu nereikia iš ryto repetuoti, ilgiau pamiegu, pamedituoju, paskaitau, pasimeldžiu. Savaime suprantama, mokausi partijas.
Kartais šeima atvažiuoja pas mane. Pavyzdžiui, į Kiniją buvo atskridusi žmona su sūnumi. Į Beirutą turbūt taip pat važiuosime su žmona.
Jei būna įmanoma, grįžtu tarp spektaklių namo į Lietuvą. Su šeima praleistos dienos man – vienos laimingiausių.
Graibstomas kaip Otelas ir Samsonas
V.Vyšniauskas šiandien vadinamas vienu ryškiausių tarptautiniuose vandenyse Otelo atlikėjų. Jis įkūnijo pavydųjį maurą daugiau jau beveik 90 spektaklių keliuose Italijos ir Rusijos teatruose, Šveicarijos, Austrijos, Švedijos, Čilės scenose, Kanadoje.
Po spektaklių Kanados Viktorijos miesto operoje leidinys „Times Colonist“ pavadino lietuvį „tikru teatro radiniu – jaunu, dinamišku, kupinu dramatinės jėgos, bet kartu gebančiu perteikti melodingos muzikos grožį“ Otelu.
Sausio 30 d. solistas debiutuos Otelo vaidmeniu Monrealio operoje, vėliau dainuos Otelą Beiruto (Libanas) ir Savonlinos (Suomija) operos festivaliuose bei Hamburgo teatre.
Tenoras vis labiau įsitvirtina ir Samsono vaidmeniu C.Saint-Saenso operoje „Samsonas ir Dalila“. Pirmą kartą jis padainavo šią partiją prieš pusantrų metų operos koncertinėje versijoje Sankt Peterburgo Marijos teatre greta rusų primadonos O.Borodinos diriguojant V.Gergijevui. Vėliau tas pats veikalas trijulę suvedė Velykų ir „Baltųjų naktų“ festivaliuose Maskvoje.
Šį sezoną V.Vyšniausko Samsono klausėsi Pekino nacionalinio scenos menų centro publika -- lietuvis dalijosi spektaklius su garsiu argentiniečių tenoru J.Cura. Rudenį ta pati operos versija solisto laukia Turino teatre.
