Dirigentas Neeme Järvi, pianistas Kalle Randalu, tenoras Lawrence’as Brownlee, dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, trombonininkas Christianas Lindbergas, trimito virtuozas Pacho Floresas – tai tik dalis iškilių muzikų vardų, šį pavasarį puošiančių Lietuvos simfoninių orkestrų afišas.
Nieko nuostabaus, kai Nacionalinė filharmonija pasikviečia švedų trombono žvaigždę Ch.Lindbergą ar vieną geriausių pasaulio trimitininkų venesuelietį P.Floresą, koncertavusius Vilniuje praėjusį savaitgalį.
Tačiau Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) pastangomis po 15 metų pertraukos atgaivintas praėjusią savaitę prasidėjęs Baltijos šalių orkestrų festivalis – tai jau etapinis įvykis ne tiktai Lietuvos muzikos gyvenime. O pavasariniai Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) svečiai nudžiugintų bet kurios pasaulio salės publiką.
Išskyrė kaimynų sindromas
„Kartais mes mažiau žinome apie savo kaimynus nei apie pasaulines žvaigždes. Girdėjome „La Scala“, „Gewandhaus“, Londono simfoninį ir kitus garsius orkestrus, o kada klausėmės Latvijos ir Estijos simfoninių orkestrų?“ – retoriškai klausė LVSO vadovas Gintaras Rinkevičius.
Praėjusią savaitę maestro diriguojami lietuviai pradėjo pasirodymu Rygos didžiosios gildijos, kitądien – Talino koncertų (čia LVSO dirigavo Martynas Staškus) salėse savo atgaivintą Baltijos šalių orkestrų festivalį, kuris apims visas tris Baltijos valstybių sostines, svarbiausius jų simfoninius kolektyvus, nacionalinių klasikų kūrinius.
LVSO pradžios koncertuose griežė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“, Igorio Stravinskio „Šventąjį pavasarį“ ir Maurice’o Ravelio Fortepijono koncertą kairei rankai (solo skambino Latvijoje gyvenantis tautietis pianistas Vestardas Šimkus). „Susidomėjimas koncertais buvo didžiulis, jie plačiai reklamuoti, salės – pilnos, įspūdžiai – kuo puikiausi“, – džiaugėsi gastrolėmis G.Rinkevičius.
Anot maestro G.Rinkevičiaus, Baltijos kaimynės per mažai bendrauja muzikos srityje. „Esame vieni kitiems tikrai įdomūs, bet klystame manydami, kad per gerai vieni kitus pažįstame. Turbūt dėl tokio kaimynų sindromo mieliau bendraujame su Vakarais nei tarpusavyje“, – svarstė dirigentas.
Sugrįžęs festivalis bent kiek užpildys apleistą nišą. Balandžio pirmosiomis savaitėmis Kongresų rūmuose muzikuos estų ir latvių menininkai.
Estijos nacionalinį simfoninį orkestrą į Vilnių atlydės pasaulinio garso dirigentas N.Järvi ir pianistas K.Randalu, Latvijos nacionalinį simfoninį – šio orkestro meno vadovas Andris Puoga ir žymi smuikininkė Eva Binderė. O ciklą užbaigs LVSO pasirodymas su rusų pianistu Aleksandru Paley.
Traukia ne tik honorarai
G.Rinkevičius prisipažino, kad jo vadovaujamam kolektyvui retai pavyksta gauti paramos pagal projektinį finansavimą. Dėl finansinių problemų, sunkaus meto ilgai teko laukti ir 2-ojo Baltijos orkestrų festivalio.
Tačiau LVSO su savo partneriais vis tiek surengia tikrų muzikos fejerverkų.
Pavyzdžiui, šią savaitę „Vilnius City Opera“ (VCO) ir LVSO spektaklyje „Oneginas“ dainuos prestižiniame Glaindborno festivalyje (Jungtinė Karalystė) šioje Piotro Čaikovskio operoje pasirodę solistai.
Mat Edgaras Montvidas sudomino spektakliais žymiausiuose Europos teatruose dainuojančius scenos partnerius – sopraną Jekateriną Šerbačenko ir baritoną Andrejų Bondarenką.
„Aišku, mes negalime mokėti tokių honorarų kaip „La Scala“, „Covent Garden“ ar Berlyno opera. Tačiau kartais pasikviesti puikių solistų padeda draugystė.“, – aiškino G.Rinkevičius.
Įsisuko į muzikos Olimpą
Ne mažiau stulbina Algimanto Treikausko vadovaujamo KMSO, kurio ištekliai – kukliausi, laimėjimai. Neseniai surengęs koncertą Rygos arenoje su legendiniu ispanų tenoru Jose Carrerasu Kauno kolektyvas balandį pakvies į žibančio savo šlovės viršūnėje unikalaus JAV tenoro L.Brownlee koncertą. Jo honoraras – dešimtys tūkstančių dolerių.
„Iš kur tiek paimčiau?“ – neslėpė A.Treikauskas. Pasak jo, solisto kelionę apmokės JAV įrašų kompanija „Delos Music“. Jos savininkas maestro Konstantinas Orbelianas yra KMSO vyriausiasis dirigentas. Mat tenoras įrašinės Kaune jau antrąją bel canto arijų plokštelę. Kartu su kauniečiais įdainuota pirmoji buvo nominuota tarptautiniams apdovanojimams.
Projektai su „Delos Music“ ir K.Orbelianu jau tapo vizitine KMSO kortele. Be anksčiau jų išleistų kompaktinių diskų, pasaulyje jau galima įsigyti ir puikiai kritikų sutiktą operos solistų Aleksandro Antonenkos ir Dinaros Alijevos albumą, įdainuotą su KMSO.
Artimiausiu metu orkestro laukia įrašai su „Metropolitan Opera“ tenoru Johnu Osbornu ir garsiu korėjiečių sopranu Sumi Jo, koncertai užsienyje su Dmitrijumi Chvorostovskiu ir Elyna Garanča. “Visi norėtų būti šalia tokių žvaigždžių, net žymieji orkestrai teiraujasi, kaip jas pritraukiame. Reikėjo daug dirbti, kad to pasiektume“, – kalbėjo A.Treikauskas.
Jam pavyko balandį pasikviesti į Kauną ir šiuo metu pasaulyje graibstomą lietuvių dirigentę Mirgą Gražinytę-Tylą.
Balandžio 8-ąją ji pasirodys Kauno filharmonijoje su KMSO ir savo jaunėle seserimi, Vokietijoje studijuojančia pianiste Onute Gražinyte.
Orkestrų festivalis sukvies žvaigždes
Balandžio 1 d. 19 val. Kongresų rūmuose koncertuos Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, dirigentas N.Järvi, pianistas K.Randalu. Skambės A.Pärto, L.van Beethoveno, S.Rachmaninovo kūriniai.
Balandžio 7 d. 19 val. Kongresų rūmuose grieš Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguos A.Pogos, smuikuos E.Binderė. Programoje – P.Vasko, L.van Beethoveno, D.Šostakovičiaus kūriniai.
Balandžio 15 d. 19 val. Kongresų rūmuose festivalį – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro, maestro G.Rinkevičiaus ir A.Paley koncertas. Skambės P.Čaikovskio ir I.Stravinskio kūriniai.
