Aktorius V. Masalskis: „Ne aš sukuriu vaidmenis, o jie – mane“

Vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių, režisierius, Nacionalinės kultūros premijos laureatas Valentinas Masalskis – tikras senosios aktorių kartos stabas. Jo personažai negali nežavėti, nes aktoriaus kūryboje atsispindi sukaupta gyvenimo patirtis, o įtaigi vaidyba užburia.

Aktorius V.Masalskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Aktorius V.Masalskis.<br>D.Umbraso nuotr.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Aktorius V.Masalskis filme „Triukšmadarys“.
Daugiau nuotraukų (4)

Rūta Pauliukonytė

Mar 24, 2016, 3:26 PM, atnaujinta May 31, 2017, 5:02 PM

Per aštuntuosius Sidabrinės gervės kino apdovanojimus už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį trumpametražiniame filme „Triukšmadarys“ apdovanojimą pelnęs V.Masalskis teigė, kad geram aktoriui būtini trys dalykai: susitelkimas, drausmė ir kantrybė.

Per beveik 40 kūrybinės veiklos metų V.Masalskis sukūrė apie 100 vaidmenų teatre ir kine, nusifilmavo gausybėje šalies ir užsienio kino filmų. Aktorius yra dirbęs kone su visais žymiausiais Lietuvos kino režisieriais: Arūnu Žebriūnu, Gyčiu Lukšu, Algimantu Puipa, Šarūnu Bartu ir kitais. V.Masalskis savo laimėjimų ir apdovanojimų nesureikšmina, tačiau tikina, kad fanatiškai savo darbui atsidavusiam kūrėjui būti pastebėtam labai svarbu.

Už geriausiai sukurtą vyro vaidmenį trumpametražiniame filme „Triukšmadarys“ (prodiuserė Marija Ruzgutė) pelnėte Sidabrinės gervės apdovanojimą. Kokie Jums buvo metai po jo?

– Kalbant apie darbą kine,  aš nedirbau niekur. Tik suvaidinau vieną mažą epizodą Giedrės Beinoriūtės filme.  Mane kvietė daug kur filmuotis, bet atsisakiau visų pasiūlymų. Paprasčiausiai dabar neturiu tam laiko. Turiu jaunų studentų būrį – tai neseniai mokslus baigę aktoriai, kurie šiuo metu kuria Klaipėdos jaunimo teatro veidą. Pats šiuo metu vaidinu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliuose „Didis blogis“ ir „Didvyrių aikštė“.

O metai buvo labai įdomūs. Nemažai gastroliavome su spektakliais, susipažinau su įdomiais režisieriais ir įgijau daug profesinės patirties. Buvo neblogai atitrūkti nuo ramaus gyvenimo Klaipėdoje ir patekti į Vilniaus sūkurį.

- Kino apdovanojimus „Sidabrinė gervė“ galima vadinti pagrindiniu Lietuvos kino renginiu. Kaip manote, ar tokie apdovanojimai reikalingi mūsų šaliai?

– Viena vertus,  mūsų lietuviškas kinas dar nėra taip įsibėgėjęs, ir negaminame tiek daug kino produkcijos, kad galėtume iš didelio filmų kiekio atsirinkti tik kokybiškus. Bet kiekviena valstybė nori turėti baletą, orkestrą, teatrą, ministrą, prezidentą ir kino apdovanojimus. Tai regalijos, kurios kuria valstybės veidą ir jį puošia. Ne mano reikalas, ar valstybė turi turėti tokius apdovanojimus, ar ne, bet manau, kad jie reikalingi.

- Kokia jūsų nuomonė apie šiuolaikinį lietuvišką kiną?

– Manau, kad jis atsigauna. Aš labai dėl to džiaugiuosi. Jame atsiranda ir komercijos, ir serialų. Atsiranda vis daugiau trumpametražių filmų, geros dokumentikos. Lietuviai labai mėgsta kurti dokumentiką ir šioje srityje, manau,  sparčiai tobulėja.

- Kokių savybių reikia norint tapti geru aktoriumi?

– Aš visada remiuosi Ericho Frommo žodžiais. Jis sakė, kad svarbiausia žmogui yra susitelkimas, disciplina ir kantrybė. Kas yra disciplina ir kantrybė, mes žinome. Tačiau sunkiausia  yra susitelkti,  išmokti susikoncentruoti ne į save, į savo ego, bet į kitą žmogų, į mus supantį pasaulį. Aktorius šiandien turi būti šokėjas, dainininkas, muzikantas, psichologas ir filosofas. Reikia mokėti kalbėti kūnu ir turėti lakią vaizduotę – tikėti nesąmonėmis, tikėti tuo, ko nėra.

Ne tik aktoriui, bet ir kitų profesijų atstovams, reikia būti pastabiems, smalsiems, domėtis ne savimi, o kitais. Šiais laikais labai sunku to pasiekti. Dabar mes turime daug priemonių pakalbėti apie save. Mes tik ir plepam tame „feisbuke“, bet juk niekas mūsų ten negirdi. Aš visa tai palyginčiau su peteliške, kuri yra uždaryta stiklainyje: skraido jame, daužosi į sienas, bet niekas jos negirdi.

Ar idealus aktorius turi būti atsiskyrėlis, kuris vardan profesijos privalo aukoti viską,  net savo asmeninį gyvenimą? Ne, tai būtų nesąmonė. Kai fanatiškai susikoncentruoji į savo darbą, yra normalu, kad tenka kažką aukoti: vakarėlius, draugus ar laiką paplūdimyje.

Dabar važiuosiu į gastroles užsienyje, bet niekur neisiu iš viešbučio, nes visą laiką ruošiuosi spektakliams. Aktorius yra kaip lakmuso popierėlis – viskas, kas ant jo užtykšta, turi matytis, nes žiūrovas į teatrą ateina pamatyti jo reakcijų. Labai svarbu gyventi, o norint sukurti netikrą realybę, vis tiek reikia remtis realiu gyvenimu.

- Per beveik 40 kūrybinės veiklos metų sukūrėte apie 100 vaidmenų teatre ir kine, filmavotės šalies ir užsienio kino filmuose. Ar turite brangiausią vaidmenį, kuris keltų ilgesį?

– Vaidmenų aš nepasiilgstu. Aš pasiilgstu emocijų ir siekių, kuriuos tau duoda personažas. Ne aš sukuriu vaidmenis, o jie sukuria mane. Jei patiki tuo, kuo tiki tavo personažas, tu augi, tobulėji. Jei tavo vaidmuo nori pasiekti mėnulį, tai ir tu turi to norėti. Vaidmenys yra trąša, ant kurios užauga aktorius, menininkas. Aš niekada neturėjau svajonių kažko suvaidinti ar pakartoti kažkokį vaidmenį.

– Subūrėte Klaipėdos jaunimo teatrą. Kokia yra jaunoji aktorių karta?

– Aš matau didelį jaunų žmonių būrį, kurie veržiasi į kino pasaulį. Šiuolaikiniuose jaunuose žmonėse slypi didžiulis potencialas. Jie laisvesni nuo prietarų, tariamų skausmų. Jie aristokratiškesni  nei jų tėvai.

Kažkada kalbėjausi su vienu estu, kuris man priminė, kad buvome didelė ir didinga tauta. Tikri didikai, o dabar pasidarėme inkščiantys šuniukai – nuolatos viskuo skundžiamės. Šiandienos jaunimas nesiskundžia tiek, kiek jų tėvai skųsdavosi. Mūsų jaunimas yra labai daug žadantis, tik pavyzdį jiems turime parodyti mes, seniai.

***

Jau devintą kartą rengiami kino apdovanojimai “Sidabrinė gervė“ šį pavasarį vėl pagerbs iškiliausius ir labiausiai nusipelniusius kino kūrėjus. Tradicija tapusių apdovanojimų rengėjų tikslas – įvertinti ir pagerbti per metus labiausiai nusipelniusius kūrėjus ir jų kūrinius. Apdovanojimų globėjas – Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Renginio organizatoriai intriguoja, kad šiais metais į Lietuvą gervės grįš itin pasikeitusios ir atsinaujinusios.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.