Negana to, sekmadienį jis surengė savo autorinį vakarą Vilniaus festivalyje, kuris švenčia 20-metį. Kūrėjas tarsi grįžo į 1998-uosius, kai 2-ajame Vilniaus festivalyje įvyko koncertas „Kompozitoriaus Fausto Latėno muzikos sodas“. Dabar skambėjo penki tie patys kūriniai, kaip ir tada, netgi vakaro vedėjas buvo tas pats – Viktoras Gerulaitis.
„Anuomet turėjau pats išradinėti visus tekstus, išsidirbinėjau scenoje. O dabar cituoju kitus“, -- džiaugėsi V.Gerulaitis. Per tuos metus apie F.Latėno kūrybą buvo nemažai prirašyta – neseniai pasirodė ir dviejų teatralogių knyga, mat kompozitorių pasiglemžė teatras.
„Manęs netenkino koncertinis gyvenimas, kai kūrinys nuskamba pirmą ir paskutinį kartą – norėjau, kad mano muzika gyventų. Teatras suteikė šią galimybę“, – aiškino jubiliatas.
Mat koncertuose lietuviai anuomet mieliau grojo dodekafoninę ir aleatorinę muziką nei F.Latėno paprastus, melodingus kūrinius, kurių nereikėjo klausytis suraukus kaktos. „Mano kūrinius daugiausiai atlikdavo Muzikos akademijos studentai. Ačiū profesorei Daliai Balsytei, kad jau tada įžvelgė jų ateitį, parodė jaunimui, kaip jie turi skambėti“, – kalbėjo F.Latėnas.
Per du dešimtmečius daug kas pasikeitė. Čiurlionio kvartetas apkeliavo pasaulį su F.Latėno Antruoju styginių kvartetu „Šviesiam atminimui“, kompozitoriaus muziką pamėgo violončelininkas Davidas Geringas, kvartetas „ArtVio“, kiti puikūs atlikėjai. Ji įamžinta ne viename kompaktiniame diske.
Be viso to, V.Gerulaitis išdrįso F.Latėną pavadinti lietuviškuoju kamerinės muzikos Mahleriu, nors tai jam magėjo jau prieš 19 metų. Per tą laiką užaugo nauja stipri atlikėjų karta, atsiskleidusi visu grožiu sekmadienio koncerte. Solidų kelią nuėjo ir Vilniaus festivalis, supažindinęs publiką su daugybe negirdėtų kūrinių bei menininkų, inicijavęs daug premjerų.
Ir dabar tikėtasi iš F.Latėno naujo kūrinio, tačiau, kompozitoriaus įsitikinimu, jis jau parašė koncertų scenai visa, kas jam buvo skirta.
Vis dėlto vakaras pateikė staigmenų. Išsipildė kompozitoriaus svajonė įvilkti senus kūrinius į simfoninį rūbą.
Ypač efektingai nuskambėjo nauja Sonatos violončelei ir fortepijonui versija, kurią atliko D.Geringas ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (aranžuotės autorius – Rimantas Giedraitis). O altininkas Tomas Petrikis ir kompozitorius Donatas Zakaras prikėlė naujam gyvenimui kvartetą „Šviesiam atminimui“. Jį su LNSO atliko ARTVIO ir Čiurlionio kvartetas.
Publikos favoritėmis tapo ir „Ašarų samba“ (grojo smuikininkė Rūta Lipinaitytė ir pianistė Indrė Baikštytė) bei „Pasodoblis“ altui (T.Petrikis) bei styginiams (LNSO grupė).
