Prasidėjęs 1947 metais kaip kuklus teatro renginys prie vienos parodos, Avinjono festivalis per 70 metų istoriją daug patyrė. Pakilimai ir skrydžiai be ryškesnių kritimų, septintojo dešimtmečio pabaigos socialiniai sukrėtimai, kai festivalio įkūrėjui Jeanui Vilarui sustreikavo širdis. Scenos darbininkų streikas, sutrikdęs 2003 metų festivalį, ir kitkas. Nepaisant politinių ir socialinių pokyčių, čia visada buvo ieškoma – naujų vardų, estetikos, festivalio formato. Čia Europa atrado ir lietuvių režisierių Oskarą Koršunovą,1998-aisiais Avinjone buvo parodytas ir Eimunto Nekrošiaus „Hamletas“.
Dabartinis jo meno vadovas Olivier Py, einantis šias pareigas jau trečius metus, pasistengė 70-ojo forumo programoje suderinti kuo daugiau dabartinių teatro padangės žvaigždžių su galima ateitimi, kurių vardai kol kas nelabai žinomi.
Per festivalio atidarymą garsiuosiuose Popiežių rūmuose parodytas „Comedie-Francaise“ teatro spektaklis „Prakeiktieji“. Jį pastatė belgų režisierius Ivo van Hove pagal Luchino Visconti filmo „Dievų žlugimas“ scenarijų. “Prakeiktieji“ pradedami archyviniais degančio Reichstago kadrais, kurie nufilmuoti prieš septynis dešimtmečius, tačiau vaidinimo medžiaga, sakė režisierius, „kupina dabarties aliuzijų. Visur Europoje, taipogi ir visame pasaulyje pastebimas populizmo ir kraštutinių dešiniųjų jėgų augimas. Kai valstybės galva – politikas – siūlo mums vadovautis mūsų giluminiais pasąmonės siekiais, tai verčia susimąstyti“. „Prakeiktieji“ festivalyje bus vaidinami dešimt vakarų.
Garsusis Paryžiaus teatras „Comedie-Francaise“ šiuo spektakliu į Avinjono sceną grįžo beveik po ketvirčio amžiaus. “Tai puikus spektaklis ir tai, kad „Comedie-Francaise“ trupė jį vaidina čia, – tiesiog nuostabu!“ – džiaugėsi per spaudos konferenciją trupės vadovas Ericas Rufas. “Atvykti kartą per 23 metus vis dėlto per reta“, – pridūrė jis šypsodamasis.
Žiūrovai taip pat galėjo sugrįžti į 70 metų praeitį ir prisiminti visą festivalio istoriją nuo 1947 metų – trupė „La Piccola Familia“, vadovaujama Thomaso Jolly, parodė spektaklį „Dangus, naktis ir šlovingi akmenys“. Simboliška, kad vėliau tie patys artistai pristatys scenas, pavadintas „Avinjon 2086“, kuriose pabandys įsivaizduoti, koks bus festivalis dar po 70 metų.
Lenkas K.Lupa su Lietuvos nacionalinio dramos teatro trupe atveš Thomaso Bernhardo romano „Didvyrių aikštė“ inscenizaciją, ispanė Angelica Liddell grįš į Avinjona su nauju spektakliu „Que hare yo con esta espada?“, o režisierius Jeanas Bellorrini, apie kurį rašoma kaip apie būsimąją žvaigždę, parodys „Brolius Karamazovus“ – Fiodoro Dostojevskio herojai apgyvendins Bulbono karjerą, kuriame didysis Peteris Brookas kadaise rodė savo „Mahabharatą“. Į pagrindinę Avinjono festivalio programą įtrauktos ir rusų režisieriaus Kirilo Serebrenikovo „Mirusios sielos“ pagal Nikolajaus Gogolio romaną.
Be pagrindinės programos, duris atvėrė alternatyvusis teatro festivalis, paprastai vadinamas „Off“. Įsteigtas 1966 metais Andre Benedetto, jis tapo vienu didžiausių nepriklausomų aktorių ir trupių festivaliu. Šiais metais per tris su puse savaitės jo scenose bus parodyta daugiau kaip 1400 spektaklių, kuriuos pastatė daugiau kaip 1100 teatro trupių ir aktorių. Į šią programą įtrauktas ir spektaklis pagal Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič kūrinį „Nemoteriškas karo veidas“.
Avinjone vaidinama visur – teatruose, teatriukuose, bažnyčiose, mokyklose, muziejuose... Apie 20 pastatų, tarp jų ir architektūros paminklų, transformuojama į scenos erdves, kuriose telpa nuo 50 iki 2000 žmonių. Parduodama nuo 120 iki 140 tūkstančių bilietų, o 20-30 tūkstančių žmonių aplanko festivalio renginius ir akcijas nemokamai. Biudžetas solidus – pernai jis buvo 13,3 milijono eurų.
Parengė Milda Augulytė
