Elektroninės „Karmen“ aistruolius maloniai svaigina rebusai

Rugsėjo 17 d. „bohemiečių“ jubiliejinį sezoną pradės ilgai lauktas režisierės Dalios Ibelhauptaitės ir elektroninės muzikos kūrėjo Marijaus Adomaičio (Ten Walls) bendras darbas – elektroninė opera „e-Carmen“. Koncertų salėje „Compensa“ elektroninės muzikos, operos, teatro, vizualiųjų ir kitų menų mėgėjai turės galimybę pirmieji išgirsti unikalią nemirtingos Georges‘o Bizet operos interpretaciją.

Elektroninės „Karmen“ autorius M.Adomaitis.<br>I.Adomaitienės nuotr.
Elektroninės „Karmen“ autorius M.Adomaitis.<br>I.Adomaitienės nuotr.
Karmen įkūnys J.Gringytė.<br>P.M.Mitchell nuotr.
Karmen įkūnys J.Gringytė.<br>P.M.Mitchell nuotr.
D.Ibelhauptaitė žada nepamirštamą premjerą.<br>M.Penkutės nuotr.
D.Ibelhauptaitė žada nepamirštamą premjerą.<br>M.Penkutės nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Aug 15, 2016, 11:50 AM, atnaujinta May 15, 2017, 10:10 PM

Gimtadienį švęs atradimais

Nors „e-Carmen“ – seniai lauktas „Vilnius City Opera“ (VCO) projektas, D. Ibelhauptaitė sakė nenorėjusi jo skubinti, juk tai – sudėtingas, didelio pasirengimo reikalaujantis darbas.

„Perkurti dviejų valandų stambios formos muzikinį kūrinį – gigantiškas uždavinys. Reikia įsigilinti į kiekvieną muzikinę detalę, adaptuoti siužetą. Laiko sąnaudos labai didelės, jeigu sieki visiškai naujo rezultato.

Tačiau „bohemiečiai“ visada buvo kūrėjai, ieškantys alternatyvų, įdedantys 1000 proc. savo darbo ir nebijantys jokių kliūčių. Mes žinome, kad galiausiai mūsų darbą vainikuos ypatingas rezultatas. Šiuo kūriniu žengsime naują žingsnį -- atšvęsime savo gimtadienį naujais atradimais, kartu su geriausiais kūrėjais“, – mintimis dalinosi D. Ibelhauptaitė.

VCO meno vadovė neslėpė, jog kur kas lengviau būtų buvę tokiam eksperimentui pasirinkti mažiau žinomą operos kūrinį – taip menininkai būtų jautęsi saugesni. Tačiau tai nebūdinga „bohemiečiams“, prieš 10 metų įžengusius į Lietuvos operos pasaulį tam laikui alternatyvia klasikos interpretacija.

„Seniai norėjau pastatyti „Karmen“, bet tai yra vienas dažniausiai pasaulyje statomų operos kūrinių! Maža to, tikriausiai joks kitas kūrinys taip dažnai interpretuotas kitų sričių menininkų. Pats vardas Karmen yra tapęs tam tikro moters tipo sinonimu. Norėjosi rasti dar neišbandytą šios istorijos formatą. O kaip kitaip būtų galima į ją pažvelgti nauju kampu, jei ne perkuriant jos pagrindą – muziką?“, – dėstė režisierė.

Tandemas, kuris nepralaimi

„Bohemiečių“ bendradarbiavimas su M.Adomaičiu prasidėjo nuo elektroninės operos fantazijos „XYZ“.

„Kurdami šį projektą susipažinome su geriausiais iš geriausių elektroninės muzikos kūrėjų. Visi jie buvo labai saviti. Tačiau Mariaus bagaže yra ir klasikinis muzikos išsilavinimas. Be jo sukurti elektroninę „Karmen“ būtų neįmanoma. Tai jau ne vienos arijos aranžuotė, – teks suvaldyti stambią muzikinę formą. Ir Marius tai gali!

Net klausantis muzikos topus užkariavusio jo „Walking with elephants“, yra aišku, jog šis žmogus puikiai supranta klasikinę simfoniją. Šiandien mes esame pasirengę didžiuliam eksperimentui. Svarbiausia, kad jis būtų atliktas profesionaliai“, – kalbėjo režisierė.

Kitas svarbus dėmuo šiame projekte – solistai. „Kai sėdi pagrindinėje Londono operos salėje su 3000 žiūrovų, kurie audringai sutinka ir giria Karmen dainuojančią artistę, o ji yra lietuvė – mūsų šeimos narė, nepasikviesti jos į projektą būtų tiesiog kvaila. Taigi „e-Carmen“ išvysime britų publiką sužavėjusią Justiną Gringytę.

Būtent po debiutinės Karmen Anglijos nacionalinėje operoje ši solistė praėjusiais metais pelnė Geriausios jaunosios solistės titulą Tarptautiniose operos apdovanojimuose“, – pasakojo D.Ibelhauptaitė.

Elektronika rieda lyg traukinys

„Daug kartų dainavau Karmen, bet šis projektas man yra visiškai naujas iššūkis. Tai naujas formatas, stilius, čia nebus orkestro – tik elektronika. Orkestras įžiebia balsui begalę jausmų ir spalvų, todėl labai įdomu, kokių impulsų man suteiks elektroninis skambesys, kokią vokalinę liniją jis padiktuos. Ši sintezė labai intriguoja“, – prisipažino J.Gringytė.

Tiesa, Justina jau prisilietė prie šio formato ir buvo susitikusi su M.Adomaičiu studijoje. Kokie pirmieji įspūdžiai?

„Ryškiausias – pojūtis, kad elektronika tavęs nepalauks, ji riedės lyg traukinys, kai dirigentai kartais gali luktelti. Čia neįstojai – viso gero! Tai reikalauja ypatingos disciplinos. Supratau, kiek daug laisvės, mes, solistai, prašome iš dirigento. Bet apskritai savijauta yra puiki, projektas įtraukiantis. Nekantraudama laukiu tolimesnio proceso!“ – dalijosi įspūdžiais dainininkė.

Justina negailėjo pagyrimų ir M.Adomaičiui, sakydama, jog jo tikslas nėra tik atkartoti jau sukurtą operą, naudojantis nauja forma. Anot solistės jis kaip kompozitorius kuria naujas harmonijas, keičia muzikinę kūrinio tvarką: „Kūrybinis procesas yra Mariaus rankose. Muzikos atžvilgiu tai bus naujas kūrinys.“

Ieškojo dar nepramintų kelių

Tačiau solistė taip pat įkvepia kompozitorių. Ilgai kūręs muziką M.Adomaitis vasarą pradėjo įrašinėti vokalistus. „Nemažai sprendimų atsirado būtent šių įrašų metu. Jau buvau beveik padaręs Karmen „Habanerą“, kai susitikome su Justina. Ji įrašė visą vokalinę partiją, ir staiga supratau, kad turiu naujų idėjų, kaip ją išplėtoti ir papildyti.“, – pasakojo Marius.

Kūrėjas džiaugėsi, kad projektas yra „neįtikėtinai įdomus“. „Tai kur kas sudėtingesnis darbas nei žinomų arijų aranžavimas. Kai kūrėme elektroninės operos fantaziją „XYZ“, galėjau rinktis kūrinius saldainiukus ir vieną po kito dėlioti į gražų vėrinuką. Šiuo atveju viskas yra kitaip.

Opera – vientisas, turintis savo idėją, siužetą ir dramą kūrinys. Karmen dramą nuosekliai kuria kiekvienas instrumentas ir balsas. Maža to, kompozitorius, dirigentas, orkestras, solistai išgyvena kūrinį savaip. G.Bizet savo Karmen dramą sulydė į vieną gražiausių operos kūrinių. Perkąsti šį riešutėlį nelengva, o neperkandus perkurti visą operą elektroninės muzikos stiliumi – neįmanoma.

Perkurti vieną „Karmen“ epizodą trunka ilgiau nei sukurti naują kūrinį. Elektroninės ir klasikinės muzikos išraiškos priemonės yra visiškai skirtingos, todėl teko ieškoti kelių, kuriais iki šiol interpretuodami „Karmen“ nevaikščiojo nei kompozitoriai, nei orkestrai, nei solistai.

Daugeliui klausytojų bus netikėta, tikiuosi, ir įdomu išgirsti neįprastą populiariųjų arijų skambesį. G.Bizet muzikoje yra be galo daug chromatizmų, tonacijų, ritmo ir tempo pasikeitimų. Elektroninė muzika šiuo atveju yra kiek kitokia, paprastesnė.

Iš tiesų tenka ne aranžuoti G.Bizet kūrinį, bet jį perkurti. Dažniausiai palieku pagrindinę vokalinę liniją, o greta kuriu visiškai naujus kūrinius, kuriuos atpažinti galima tik iš melodijos pagrindo.

Didžiausias iššūkis man buvo perkurti žymiąją Toreodoro ariją. Jos maršinis ritmas ir mažorinė tonacija tiesiog varė mane iš proto, kirtosi su visomis mano idėjomis. Ilgai bandžiau keisti jos vokalinę liniją, ėmiau ją lyg jautį už ragų ir verčiau ant šono: atsisakiau mažoro, keičiau jį melodiniu arba harmoniniu minoru. Tai vienas pavyzdžių, kai atsakymai yra kažkur už kampo, nelengvi, bet įdomūs, tik reikia darbo ir laiko juos atrasti.

Nemažai kūrinių elektroninėje operoje papildžiau choro partijomis, kurių originale nėra, jos atliekamos be žodžių. Tai suteikia muzikai savitų spalvų, didingumo. Savo „Karmen“ versijoje naudoju ir gyvus instrumentus. Kol kas planuoju, kad scenoje gros kvartetas, tačiau jis gali dar pasipildyti“, – vedžiojo po savo kūrybos virtuvę M.Adomaitis.

Kūrėjai žada, kad netrukus sulauksime ir daugiau žinių iš intriguojančio projekto užkulisių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.