Tokia tragiška lemtis ištiko ir legendinio miuziklo „Rent“ (liet. „Nuoma“), rugsėjį debiutuosiančio Lietuvoje, dramaturgą, libreto ir muzikos autorių Jonathaną Larsoną. Jis nesulaukė pasaulinio garso kūriniu tapusio savo miuziklo premjeros žymiojoje Brodvėjaus gatvėje.
Menininko mirtį ir gyvenimą apipynė legendos.
Gyveno meno apsuptyje
J.Larsono, gimusio 1960-ųjų vasarį, vaikystė prabėgo Vait Pleinso mieste. Jis augo viduriniosios klasės žydų šeimoje, nuo vaikystės domėjosi muzika ir drama, tėvai vaikus vedėsi į vietos teatro pasirodymus.
Jau trečioje klasėje berniukas parašė ir surežisavo savo pirmąją pjesę. Baigęs vidurinę mokyklą, J. Larsonas gavo stipendiją mokytis vaidybos Adelfio universitete. Vėliau, prisimindamas šią įstaigą, jis kalbės: „Tai buvo bjauri ir utėlėta vieta, kuri panašėjo į priemiestį, kuriame užaugau“.
Kita vertus, menininkas vertino čia įgytas režisūros bei aktorystės meistrų pamokas. Nors į šią aukštąją mokyklą jį atvedė ambicijos tapti aktoriumi, paklausęs dėstytojų bei kolegų patarimų, jis pasuko kompozicijos keliu.
Dar mokydamasis universitete J.Larsonas parašė beveik 10 pjesių bei miuziklų, tapusių jam tramplinu į platesnius vandenis. Paskutiniaisiais studijų metais Jonathanas sukūrė muzikinį spektaklį pagal George‘o Orwello romaną „1984-ieji“. Pastarasis darbas nebuvo itin stiprus, tačiau patraukė ne vieno dėmesį, mat buvo pristatytas 1982-aisiais ir piešė ateities perspektyvas.
Vos baigęs studijas, jaunas kūrėjas laimėjo Richardo Rodgerso bei Steveno Sondheimo apdovanojimus, kurie įvertino jo muzikinius bei dramaturgo laimėjimus. Netrukus J.Larsonas tapo Amerikos kompozitorių, autorių ir leidėjų sąjungos nariu, tačiau kūrėjo gyvenimas klostėsi nelengvai.
Tarp skurdo ir pripažinimo
Kad ir pripažintas talentingu menininku, J.Larsonas negalėjo džiaugtis finansine nepriklausomybe, kuri leistų visą savo laiką skirti kūrybai. Pinigų nuolat stigo, tad menininkas pradėjo dirbti padavėju restorane, kuris veikė anuomet madingame SoHo rajone Niujorke. Jis taip pat užsidirbo pinigų kurdamas dainas ikimokyklinio amžiaus vaikams skirtam mokomajam serialui „Sezamo gatvė“. Šie darbai leido kūrėjui pragyventi ir skirti bent šiek tiek laiko kūrybai, kuri, deja, ilgą laiką nebuvo pelninga.
J.Larsonas su draugais gyveno bohemiškoje aplinkoje, miesto širdyje. Jis nuomojosi netvarkingą loftą, kurio virtuvėje buvo įrengti tualetas bei vonia – pakėlus akis virš jų buvo matyti žvaigždėtas dangus. Po butą buvo išvedžioti plika akimi matomi elektros kabeliai, jame stūksojo muzikanto sintezatorius ir kasečių lentynos.
Iš lofto buvo galima patekti ant pastato stogo. Kurį laiką J.Larsonas ir jo kambariokai bute buvo įsirengę nelegalią nuosavą krosnį.
Skurdas nebuvo vienintelis trukdis menininko kelyje. Nerimą jam kėlė ir meilės reikalai. J.Larsonas ketverius metus susitikinėjo su šokėja, kuri kartkartėmis jį iškeisdavo į kitą vyrą. Galiausiai J.Larsono mergina jį paliko dėl moters, kuriai pajuto šiltus jausmus.
Kelias į „Rent“
Kartą draugai supažindino J.Larsoną su dramaturgu Billy Aronsonu, kuris buvo sumanęs pristatyti publikai naują Giacomo Puccini „Bohemos“ istorijos versiją. Rašytojas troško sukurti komediją su jaunatviškais personažais ir pasiūlė J.Larsonui parašyti jai muziką.
Tačiau J.Larsonui rūpėjo išsaugoti „Bohemos“ rimtumą, nedaryti iš jos tik linksmo šou. Sukūręs tris dainas, jis parodė jas draugams. Šie pripažino, kad muzika yra fantastiška, tačiau libretą supeikė.
1990-aisiais keliems kompozitoriaus draugams buvo diagnozuotas ŽIV. Sukrėstas J.Larsonas grįžo prie miuziklo ir įtraukė į kūrinį AIDS motyvą. B.Aronsonas leido jam kurti ne tik muziką, bet ir libretą.
1995 m. J.Larsonas paliko darbą bare, kad visą savo laiką galėtų skirti „Rent“ kūrybai. Po metų turėjo prasidėti pirmosios miuziklo peržiūros, tačiau likimas pakreipė įvykius netikėta linkme.
Tragedija ir triumfas
Miuziklo „Rent“ siužete persipina aštuonių personažų gyvenimo linijos. Įdomu, kad ne vienas veikėjas sutapo su G.Puccini personažais, tik įkūnijo juos šiuolaikiškai: dėl beviltiškos meilės kenčiantis poetas Rudolfas atgimė meile nusivylusio rokerio Rodžerio asmenyje, dailininkas Marčelas tapo viską filmuojančiu Marku, tuberkuliozės pakirsta Mimi J.Larsono interpretacijoje kamuojasi dėl ŽIV.
Socialinių temų palete miuziklas buvo itin novatoriškas. Išskirtiniu įvykiu jį pavertė ir scenografija: atidengta scena kūrė įspūdį, kad pasirodymui dar nepasiruošta – joje matėsi milžiniška abstrakti skulptūra, keli dviračiai, prekių vežimėliai.
Ne vienas teatro kritikas teigė, kad miuziklo sėkmę lėmė dainos „Be Tavęs“ (angl. „Without You“), „Šiąnakt“ (angl. „Out Tonight“), „Meilės metų laikai“ (angl. „Seasons of Love“). „Šie kūriniai aistringesni už visa, girdėjau muzikiniame teatre per pastarąjį dešimtmetį“, – rašė vienas teatro kritikas.
Deja, J.Larsonui nebuvo lemta išgirsti šių žodžių. Nematė jis ir į miuziklą suplūdusios žiūrovų minios. 1996-aisiais, likus trims savaitėms iki miuziklo premjeros viename Brodvėjaus teatre, kūrėjas pajuto krūtinės skausmus. Likus savaitei iki pirmos peržiūros, aktoriams repetuojant dainą „What You Own“ (kūrinys, kalbantis apie mirtį), J. Larsonas susmuko salės gale ir paprašė medikų pagalbos.
Ligoninėje jam buvo nustatytas apsinuodijimas maistu. Kai skirtas gydymas nepadėjo, J.Larsonas kreipėsi į kitą ligoninę – ten jam diagnozavo virusinę infekciją.
„Rent“ peržiūros išvakarėse J.Larsonas dar davė interviu „The New York Times“ reporteriui, kuris išliaupsino miuziklą, grįžęs namo, pasidarė arbatos ir numirė. Tai įvyko 1996 metų sausio 25-ąją. J.Larsonui buvo 35-eri.
Kompozitoriaus kambariokas rado jį nukritusį virtuvėje. Jaunas kūrėjas mirė nuo aortos aneurizmos. Taigi septynerius metus brandinto kūrinio J.Larsonas neišvydo didžiojoje scenoje.
Niujorko valstijos medikai teigė, jog laiku diagnozavus ligą ir pradėjus ją gydyti, menininkas būtų išsigelbėjęs. Po jo mirties abiem ligoninėms, nesuteikusioms vyrui reikiamos pagalbos, buvo pateikti 250 mln. JAV dolerių ieškiniai.
Net penkias savaites premjerinius „Rent“ spektaklius lydėjo publikos anšlagai. Miuziklas tapo neregėtai populiarus ir aktualus jaunimui.
Kritikai jį veryina kaip novatorišką, provokuojantį ir, nepaisant personažų nesėkmių, džiaugsmingą. Tragiška J.Larsono istorija greitai tapo Brodvėjaus legenda ir prisidėjo prie miuziklo „Rent“ šlovės.