Jau ne pirmus metus publikos numylėtinis Martynas Levickis vis išnyra įvairiose šalies scenose su dar negirdėtais kolektyvais intriguojančiuose projektuose – šmėstelėjo programos „Vivaldi fenomenas“, „Fatališkas tango iššūkis“, „Ekstremalus klasikos pliūpsnis“, „Classic Live Show“.
Neseniai Raudondvaryje atlikėjas subūrė kompozitorius iš įvairių pasaulio šalių kurti muziką akordeonui, sudrebino koncertu Vilniaus geležinkelio stotį. O kitą savaitę, jo kvietimu, po neįprastas sostinės erdves pasklis ir užsienio muzikai -- Vilniuje siaus „Akordeono muzikos savaitė“.
Visi šie renginiai ir projektai – tai M.Levickio meno ir edukacijos studijos „accoAkademija“ veiklos vaisiai. 2011-aisiais metais startavusi kukliai, ši organizacija pradėjo stebinti savo užmojais, jau siekiančiais ir užsienio scenas. Mat Martynas darbuojasi ne vienas – jis subūrė grupę ištikimų pagalbininkų.
- Užsimojote keisti pabodusius koncertų ritualus? – paklausiau M.Levickio.
– Koncertų tradicijos Lietuvoje tvirtai laikosi ant savo pamatų, turi daug šalininkų. Tarkime, Anglijoje ar Vokietijoje įprastuose koncertuose nepamatysi tiek jaunos publikos kaip čia. Ten koncertų rengėjai kartais pluša ištisus metus, kad užpildytų publika tokio dydžio erdvę kaip Kongresų rūmai, – mums uženka poros mėnesių.
Taigi būtinybės išradinėti kažką nauja tikrai nėra. Tačiau tai nereiškia, kad negalime ieškoti naujovių, juolab populiarindami akordeoną, kuris ištroškęs klausytojų dėmesio.
„Akordeono savaitės programa“ ir atspindės naujų muzikavimo vietų, formų, garsų, scenos veidų ir klausytojų paieškas.
- Akordeono muzikos renginių Lietuvoje netrūksta – taip varžotės su konkurentais, anksčiau už jus pradėjusiais rengti akordeono muzikos festivalius, meistriškumo kursus, vasaros akademijas?
– Visiems turi užtekti vietos po saule. Mielai dirbčiau kartu su tais „konkurentais“, bet mūsų pažiūros skiriasi.
Beje, tokių kompozitorių kursų, kokius rengiame Raudondvario menų inkubatoriuje, niekas neturi, – bent jau aš apie tai negirdėjau. Šiemet juose gimė net 18 naujų kūrinių akordeonui solo bei ansambliams su šiuo instrumentu.
Per visą akordeono istoriją yra sukurta gal tik keli šimtai kompozicijų, kurios yra grojamos koncertuose. Vos kelios muzikos įžymybės parašė kūrinių šiam instrumentui – akordeonas neturi savo Bacho, Mozarto, Beethoveno, Liszto ar Brahmso. Dažnai kompozitoriai net nežino, nuo ko pradėti jam kurti.
O mūsų kursuose jiems padeda geri muzikantai, – taip randasi atlikėjams suprantami, turintys ateitį kūriniai. Šiemet buvau sužavėtas kursų darbais. Kitą mėnesį jų įrašus paskelbsime internete, o vėliau išleisime ir natų albumą, kurį nusiųsime visiems autoriams ir Europos akademijoms.
Šį leidinį bus galima rasti ir internete, portale palendriaimusic.com, kur yra patalpinta ir pernykščių kūrinių knyga.
Kameriniai kūriniai ansambliams su akordeonu yra šio instrumento ateitis, jo kelialapis į plačiuosius vandenis.
Aišku, įtvirtinti naujienas visada nelengva. Kadaise ir Ludwigo van Beethoveno (šiandien laikomas populiariausiu visų laikų akademinės muzikos kompozitoriumi – Red.) žmonės nenorėdavo klausytis – užsikimšdavo ausis.
Neseniai ir aš turėjau nutraukti koncertą Kretingalės bažnyčioje, nes jo metu skambėjo telefonai ir vyko pokalbiai. Turbūt žmonės susirinko pažiūrėti į garbanotą vaikį iš „Lietuvos talentų“. O tas vaikis jiems atvežė ne tik muzikinių pyragėlių, bet ir duonos. Kartais tenka priminti publikai, kad prieš desertą reikia suvalgyti duonos riekę.
- Publika įprato jus sieti su populiariąja klasika ir šou. Juk tai – ir dabartinių jūsų projektų pagrindas?
– Niekada nebuvau vienpusiškas. Galbūt reklamuojant mano solinį albumą (2013 metais išleido „Decca“ kompanija – Red.) buvo labiau pabrėžiamas tas komercinis, pramoginis pradas. Tokia buvo vadybininkų režisūra.
Jau nebedirbu su ta vadybos kompanija – išsiskyrėme abipusiu sutarimu. Paaiškinau jiems, kad neketinu visą gyvenimą groti Lady Gaga dainų aranžuočių. Tai nereiškia, kad apskritai nustosiu jas groti. Tačiau man taip pat patinka Johannas Sebastianas Bachas, Sofija Gubaidulina ir daug kitų autorių. Patinka muzikos mozaika. Mano repertuaras – labai įvairus.
Neneigsiu, kad akademinėje aplinkoje mano karjera vertinama prieštaringai. Kai kam kliūva mano įvaizdis, repertuaras, įrašai, koncertai ir visa kita taip pat Lietuvoje. Dėl to buvo malonu, kai Londono karališkoji muzikos akademija šią gegužę man suteikė asocijuoto nario laipsnį – vieną savo garbės titulų, kuris neturi nieko bendro su šou ar komercija.
- Ar pasikeitus agentams, nepraradote koncertų?
– Priešingai – jų padaugėjo, ypač Vokietijoje, nors mano naujoji vadybininkė yra anglė. Iš koncertų aš valgau duoną. Šiuo metu jų tiek daug, kad jau nebeaprėpiu ir „accoAkademija“ projektų. Tačiau mane pavaduoja Studijoje mano dešinioji ranka Vadimas Vystavkinas ir dar keli pagalbininkai. Jiems nestinga kūrybinio parako.
Neseniai grįžau po dešimties koncertų serijos Vokietijoje, iki rugpjūčio 20-osios vesiu kursus ir grosiu vasaros muzikos festivalyje Anglijoje. O po „Akordeono muzikos savaitės“ Vilniuje vėl keliausiu į Angliją, koncertuosiu Pietų Korėjoje, Šveicarijoje, Rusijoje.
Lietuvoje manęs laikia koncertas rudenį su Valstybiniu simfoniniu orkestru ir „accoAkademijos“ prodiusuojamo projekto „Classic Live Show“ turas per didžiąsias Lietuvos arenas. Metus užbaigsime šio projekto pristatymu Duisburgo teatre Vokietijoje.
Vokiečiai norėtų dar glaudžiau bendradarbiauti su „accoAkademija“. Pavyzdžiui, Meklemburgo Pomeranijos festivalis prašo ir jam surengti akordeono muzikos ciklą kaip Vilniuje, o jie patys norėtų atvežti mums vieną savo projektą su tūkstančiu žmonių.
Kodėl gi ne? Šią vasarą jau priėmėme Raudondvaryje Brėmeno jaunimo simfoninį orkestrą iš Vokietijos – pasirūpintume ir dešimt kartų didesne kompanija.
Šiemet baigiau akordeono magistrantūrą Ispanijoje. Svajojau dar pasimokyti dirigavimo, kompozicijos. Bet kol kas šiuos norus teks palikti ant lentynos.
Festivalis priartins muziką prie mūsų
„Akordeono muzikos savaitė“ pradėta rengti dar 2012-aisiais kaip Kristupo vasaros festivalio dalis, o nuo praėjusių metų tapo savarankišku ciklu. Šiemet jo devizas – „Muzika arčiau mūsų“. Festivalio koncertai žengs į netradicines sostinės erdves.
Rugpjūčio 22 d. „Akordeono muzikos savaitės“ atidaryme „Beatos virtuvės“ studijoje bus apžvelgtas visos savaitės muzikinis meniu. Be to, programos atlikėjai vaišins publiką savo tautiniais patiekalais, pagamintais kartu su B.Nicholson.
Rugpjūčio 23 d. Vilniaus paveikslų galerijos kieme spalvingą melodijų popuri pins M.Levickis kartu su tarptautiniu saksofonininkų kvartetu „Signum“.
Rugpjūčio 24 d. Vilniaus geležinkelio stotyje muzikuos arfos ir bandonijos duetas iš Norvegijos „Julie & Andreas“.
Rugpjūčio 25 d. Energetikos ir technikos muziejuje akordeonas (T.Motiečius) ir balsas (D.Kazonaitė) seks siurrealistinę pasaką pagal F.Bajoro „Sakmių siuitą“.
Rugpjūčio 26 d. Vilniaus mokytojų namų kieme liesis Ispanijos tautų ritmai ir melodijos ispanų trio „Malandro Club“ koncerte.
Rugpjūčio 27 d. „Akordeono muzikos savaitę“ tradiciškai užbaigs jaunųjų muzikantų maratonas. 2014 m. jis buvo įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausiai trunkantis akordeonininkų pasirodymas.