Smuikininkui Gidonui Kremeriui skirtas menų „nobelis“ ir 15 mln jenų

Spalio 18 d. Japonijoje išdalyti „Praemium Imperiale“ apdovanojimai iškiliems pasaulio menininkams. Pirmą kartą šio prestižinio prizo istorijoje, o įsteigtas jis 1989 metais, iš muzikų buvo apdovanotas smuikininkas – 69 metų Gidonas Kremeris.

Maestro G.Kremeriui (kairėje) teikiamas „Praemium Imperiale“ apdovanojimas.<br>The Japan Art Association nuotr.
Maestro G.Kremeriui (kairėje) teikiamas „Praemium Imperiale“ apdovanojimas.<br>The Japan Art Association nuotr.
G.Kremeris ir „Kremerata Baltica“ rengiasi jubiliejams.<br>M.Markovskio nuotr.
G.Kremeris ir „Kremerata Baltica“ rengiasi jubiliejams.<br>M.Markovskio nuotr.
G.Kremeris – pirmasis smuikininkas, pelnęs „Praemium Imperiale“ apdovanojimą.<br>M.Markovskio nuotr.
G.Kremeris – pirmasis smuikininkas, pelnęs „Praemium Imperiale“ apdovanojimą.<br>M.Markovskio nuotr.
Šiemet G.Kremeriui buvo suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro vardas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Šiemet G.Kremeriui buvo suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro vardas.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
2016 m. „Praemium Imperiale“ laureatai: (iš kairės) architektas P.Mendes da Pocha, dailininkė C.Sherman, kino režisierius M.Scorsese, skulptorė A.Messager ir smuikininkas G.Kremeris.<br>The Japan Art Association nuotr.
2016 m. „Praemium Imperiale“ laureatai: (iš kairės) architektas P.Mendes da Pocha, dailininkė C.Sherman, kino režisierius M.Scorsese, skulptorė A.Messager ir smuikininkas G.Kremeris.<br>The Japan Art Association nuotr.
Spaudos konferencija „Praemium Imperiale“ ceremonijos proga.<br>The Japan Art Association nuotr.
Spaudos konferencija „Praemium Imperiale“ ceremonijos proga.<br>The Japan Art Association nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Oct 20, 2016, 10:50 AM, atnaujinta May 10, 2017, 1:35 PM

„Praemium Imperiale“ kasmet skiriama dailininkui, skulptoriui, architektui, muzikui, kino arba teatro kūrėjui ir jaunam menininkui. Tai vienas didžiausių meno prizų, jo vertė – 15 mln Japonijos jenų (apie 130 tūkst. eurų). Prizo teikėja – Japonijos meno asociacija.

Šios premijos laureatais yra tapę Claudio Abbado, Mstislavas Rostropovičius, Krzysztofas Pendereckis, Zubinas Mehta, Steve‘as Reichas, Philipas Glassas, Arvo Pärtas, Alfredas Schnittke, Sofija Gubaidulina, Placido Domingo ir daug kitų muzikos korifėjų.

„Malonu atsidurti tarp menininkų, kuriems visada lenkiausi. Man tai buvo netikėta, nes vaikštau vienas savais keliais – nepriklausau apdovanojamųjų konjunktūrai“, – sakė G.Kremeris radijui „Svoboda“.

Tačiau šio kūrėjo nuopelnus muzikos kultūrai būtų sunku pervertinti. Jo įkurtas Baltijos šalių kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ tapo vienu geriausių pasaulyje, išugdė būrį iškilių menininkų, kurie šiandien garsiuose kolektyvuose ir scenose skleidžia G.Kremerio aukštus muzikinius bei etinius idealus.

Maestro su savo vadovaujamu kolektyvu praturtino muzikos lobyną daugybe perlų, nes visą gyvenimą nepailsdamas ieško naujų talentingų kompozitorių, griežia jam rašomas pasaulines premjeras. G.Kremeris įgrojo šimtus  kompaktinių diskų, pelnė jais reikšmingų apdovanojimų.

Tik ką viena įtakingiausių pasaulyje Vokietijos muzikos įrašų kompanijų  „Deutsche Grammophon“  išleido  22 kompaktinių diskų rinkinį su maestro  įgrotais 21 kompozitoriaus – nuo J.S.Bacho iki Ph.Glasso ir G.Kančeli – smuiko koncertais.

Ne mažiau imponuoja G.Kremerio  kaip humanisto veikla, gaivūs, ironiški, nuoširdūs pasisakymai ir akcijos, ginant tikrąsias vertybes tiek mene, tiek visuomenės gyvenime.

„Praemium Imperiale“ – tai tarsi apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Tokias premijas jau esu gavęs Italijoje, Turkijoje, Švedijoje. Jaučiuosi taip, lyg būčiau nugyvenęs kokius penkis gyvenimus – matyt, už kai kuriuos jų ir esu apdovanotas“, – juokavo laureatas.

G.Kremerio likimas ypatingas. Jis gimė Rygoje, studijavo Maskvos konservatorijoje pas legendinį smuikininką Davidą Oistrachą. Tačiau dėl savo kilmės – maestro mama buvo vokietė, tėvas žydas, senelis švedas – jis nesijautė savas nei Latvijoje, nei Rusijoje. 1980 metais G.Kremeris emigravo iš Sovietų Sąjungos į Vakarus ir nuo tada gyvena įvairiose pasaulio šalyse, tarp jų – ir Lietuvoje, daugybę laiko praleidžia keiliaudamas.

„Žmogiški dalykai man visada rūpėjo labiau už visokius formalumus. Ieškodamas savo kelio aš pirmiausia stengiausi nedaryti to, kuo netikiu. Dažnai dar iki šiol nežinau, ko ieškau ir siekiu, nes savosios muzikos, savojo kelio, minčių paieškos – tai nesibaigiantis procesas“, – atviravo G.Kremeris.

Laikas parodė, kad muziko kelias buvo teisingas. Šiandien orkestrą „Kremerata Baltica“ žino visas pasaulis, scena su juo dalijasi iškiliausios muzikos asmenybės. Dar 2009-aisiais kūrybinga šio kolektyvo veikla buvo įvertinta „Praemium Imperiale“ prizu jaunimo kategorijoje. O šį mėnesį „Kremerata Baltica“ Berlyne atsiėmė prestižinį „Echo Klassik“ apdovanojimą už Dmitrijaus Šostakovičiaus muzikos albumą.

Taigi maestro G.Kremeris su savo kūdikiu įspūdingai sutinka jubiliejus: kitų metų pradžioje šių menininkų laukia dvigubos iškilmės: „Kremerata Baltica“ 20-metis ir G.Kremerio 70-metis. Šias sukaktis artistai pažymės koncertų maratonais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Europoje ir Azijoje.

Į jubiliejinio turo maršrutą įtrauktas ir Vilnius. Čia „Kremerata Baltica“ koncertuos vasarį.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.