Sergejus Poluninas (27 m.) vadinamas baleto pasaulio chuliganu ir šokio vunderkindu. Šokėjas gretinamas su Rudolfu Nurejevu ir Michailu Baryšnikovu. Jis filmuojasi TV reklamose, vaizdo klipuose ir svajoja vaidinti kine.
Neseniai paaiškėjo, kad baleto šokėjas S.Poluninas gavo vaidmenį Holivudo filme – Agathos Christie romano „Žmogžudystė Rytų eksprese“ naujoje ekranizacijoje, rašo žurnalas „TV antena“.
Kol kas nežinia, ką būtent vaidins, užtat aišku, kad jam teks dirbti su Holivudo žvaigždėmis Johnny Deppu, Penelope Cruz ir Michelle Pfeiffer.
Filmą režisuos Kennethas Branagh, „Pelenės“ su Lily James autorius, jau suvalgęs pūdą druskos ekranizuodamas literatūros klasiką.
Tai dar ne viskas: S.Poluninas pasirodys ir daug žadančiame filme „Raudonasis žvirblis“, kuriame jo partnerė bus „Oskaro“ laureatė Jennifer Lawrence. Kuo Holivudą patraukė puikus šokėjas?
S.Poluninas gimė 1989-ųjų lapkričio 20-ąją Ukrainos mieste Chersone. Nuo trejų metų mokėsi Kijevo choreografijos mokykloje, o būdamas 13-os, padedamas R.Nurejevo labdaros fondo, pateko į Londono baleto mokyklą. Įdomu, kad praeis visiškai nedaug laiko ir visi pradės S.Poluniną lyginti su R.Nurejevu ir M.Baryšnikovu, didžiaisiais XX amžiaus šokėjais.
Talentas, kurį pripažįsta ir kritikai, ir žiūrovai, nesutramdomas charakteris, aistra, emocijos, panieka taisyklėms, žavesys ir neįprasta išvaizda – susidėjo viskas, kad S.Poluninas akimirksniu gautų pasaulio baleto enfant terrible (liet. „nenuorama“. – Red.) titulą.
Devyniolikos metų jis tapo jauniausiu per visą trupės istoriją Londono karališkojo teatro primarijumi, tačiau po trejų sėkmingos karjeros Didžiojoje Britanijoje metų netikėtai nutarė viską mesti ir išėjo iš scenos tiesiog per repeticiją.
„Kaip sakė Steve’as Jobsas, jei keturias dienas paeiliui atsibundi su mintimi, kad tau nesinori eiti į darbą, neik.
Kol esi jaunas, reikia išbandyti naujoves. Tapęs primarijumi Londone supranti, kad tai visiškai ne tai, ko norėjai“, – taip tuomet savo sprendimą jaunas artistas paaiškino interviu žurnalui „Vogue“ ir dar labiau visus sutrikdė.
Tiesa paaiškėjo po kelerių metų, kai viename interviu S.Poluninas prisipažino paprasčiausiai pavargęs nuo rutinos ir negalėjimo iššokti virš galvos.
Jaunam ir perspektyviam šokėjui, lepinamam publikos dėmesio, norėjosi šlovės, pinigų, baltutėlės jachtos ir vaidmenų Holivudo filmuose.
Visa tai, Sergejaus nuomone, tuo metu turėjo būti pridedama prie pagrindinių partijų, kurias gaudavo baleto trupėje. Bet nepridėdavo. S.Poluninas šoko solo partijas Londono karališkajame teatre, bet suteikti kokių nors privilegijų jam, kaip primarijui, niekas neskubėjo.
Sėdėti sudėjęs rankas šokėjas neketino: 2012 metais persikėlė į Maskvą ir atvertė tuščią lapą – tapo Maskvos K.Stanislavskio ir V.Nemirovičiaus-Dančenkos muzikinio teatro primarijumi, o nuo 2016-ųjų pradėjo šokti Bavarijos balete Miunchene.
Maždaug tuo pat metu S.Poluninas pradėjo įgyvendinti ir pasaulio užkariavimo planus.
Užteko šiek tiek pastangų, ir pelningos sutartys pasipylė viena po kitos: jis tapo prekių ženklo „Marc Jacobs“ reklamos veidu, nusifilmavo režisieriaus Davido LaChapelle’io vaizdo klipe pagal Hozier kompoziciją „Take Me to Church“ (teisingiau – susprogdino internetą tuo klipu) ir Bruce’o Weberio sukurtame „Dior Homme“ reklamos klipe.
Beje, S.Poluninu domėtasi ir be to: pamačius šokėją scenoje ar gyvenime pamiršti jo jau neįmanoma. Tatuiruotas raumeningas kūnas, veidas, dėmesį prikaustantis ryškiais skruostikauliais ir neįprastu akių plyšiu, suteikiančiais panašumo su dekadanso herojais ar antikos tragedijų personažais, – atrodo, kad S.Poluninas sukurtas būti žvaigžde.
Ir, žinoma, reputacija – ji bėgo jaunuolio priekyje, praturtindama portretą pikantiškais akcentais.
S kandalai, narkotikai, abejotini ryšiai, lengvabūdiškas elgesys, emocinis nestabilumas ir įprotis žalotis – savo ydingų įpročių S.Poluninas niekada neslėpė.
Po spektaklio jis paprastai eina į naktinius klubus, nes scenoje gauta adrenalino dozė neleidžia užmigti.
Vienu metu šokėjas eksperimentavo su narkotikais – kartą prisipažino, kad prieš spektaklį Karališkajame teatre pavartojo kokaino. Tokio blogo vaikino baleto pasaulyje seniai nebuvo, tačiau S.Poluninas taip elgiasi ne puikuodamasis ar norėdamas stebinti publiką. Tiesiog kitaip jis nemoka ir negali.
Tas, kuris taip audringai gyvena, regis, turėtų būti mėgstantis bendrauti. S.Poluninas yra kitoks.
Iš prigimties uždaras šokėjas sunkiai susidraugauja ir mezga romantinius ryšius.
Londono karališkajame teatre jam taip ir nepavyko su kuo nors susidraugauti: jaunąja scenos žvaigžde niekas nesidžiaugė nei kordebaleto persirengimo kambaryje, nei solistų drabužinėje.
Visame Londone Sergejus turėjo tik porą draugų, su kuriais galėjo pasikalbėti iš širdies. Vienas tokių – tamsiaodis amerikietis Anthony Lamminas, tris kartus teistas už rimtus nusikaltimus. Artistas padėjo jam atidaryti tatuiruočių saloną, nes buvusiam kaliniui buvo sunku įregistruoti verslą.
„Mane domina riba tarp to, kas legalu ir ne. Pats niekada neisiu vogti, bet būti šalia tokių žmonių įdomu“, – prisipažino S.Poluninas.
Šokėjo kūną puošia tatuiruotės, ant krūtinės – randai, kuriuos pats pasidarė skustuvu. Sergejus apgailestauja tik dėl to, kad randai tarsi netikri – gauti ne kovoje.
„Tatuiruotės – mano aistra, – teigė S.Poluninas. – Kai buvau mažas, visada išsipaišydavau, nes man patiko taip atrodyti. Vėliau pasidariau pirmą tatuiruotę, paskui užsinorėjau dar ir dar. Savotiška priklausomybė. Man tai kūno menas, viena meno rūšių.“
Dabar artistas sutelkęs dėmesį į karjerą Holivude. Šokti visą gyvenimą, gerbėjų siaubui, S.Poluninas nenusiteikęs: neseniai jis apskritai gąsdino publiką pareiškimais, kad mes baletą sulaukęs 26 metų. Kol kas taip neatsitiko.
2017 metais, kai bus sukurti filmai „Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir „Raudonasis žvirblis“, S.Polunino laukia naujas karjeros vingis.
Parengė Milda Augulytė
