25-ojo gimtadienio proga Fondą muzikuodami sveikino pusšimtis scenos talentų, tarp jų – dainininkai Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Asta Krikščiūnaitė, Vladimiras Prudnikovas, Eduardas Kaniava, Vytautas Juozapaitis, Judita Leitaitė, smuikininkė Dalia Stulgytė-Richter, pianistė Birutė Vainiūnaitė, būrys jaunųjų atlikėjų, tarptautinių konursų laureatų.
„Pradėjau veiklą nuo nulio – buvau vienui viena su savo idėja. Nė nesitikėjau, kad viskas taip sparčiai judės į priekį, kad žmonės – tokie dėmesingi muzikai‘, – prisimena LMRF įkūrėja Liucija Stulgienė.
1991-ųjų pavasarį jai spontaniškai kilo idėja įkurti organizaciją, kuri rūpintųsi muzikos sklaida šalyje, o 1992-ųjų sausio 30-ąją prasidėjo oficialioji LMRF istorija. „Norėjosi, kad klasikinė, gyvai atliekama muzika, pasiektų žmones visoje Lietuvoje“, – teigė Fondo vadovė.
L.Stulgienės vadovaujama organizacija užčiuopė bene aktualiausias veiklos nišas, nes per ketvirtį amžiaus išsaugojo ne tik visas savo programas, bet ir publikos susidomėjimą jomis. Toks stabilumas – labai neįprastas mūsų laikams reiškinys, kaip ir LMRF kolektyvo tvarumas – jis mažai pasikeitė per dešimtmečius.
„Visa mūsų veikla sutelkta į atskirties mažinimą – tarp miestų ir regionų, tarp sveikųjų ir neįgaliųjų, socialiai remtinų ir pasiturinčių. Nėra kitos organizacijos, kuri taip nuosekliai to siektų nuo pirmųjų gyvavimo metų“, – kalbėjo L.Stulgienė.
Šiandien be LMRF festivalių „Sugrįžimai“, „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“, renginių ciklų „Alma Mater Musicalis“, „Mūsų miesteliai“, „Žvaigždės ir žvaigždutės“, tarptautinių konkursų laureatų pagerbimo iškilmių, koncertų „Beauštanti aušrelė“ ir kitų iniciatyvų jau būtų sunku įsivaizduoti šalies ir Vilniaus kultūros gyvenimą.
Fondo kolektyvas ne kartą svarstė, kaip sumažinti veiklos apsukas, nes gauna savo programos menką paramą. Tačiau taip ir nesugalvojo – nutarė, kad viskas būtina. „Publika mūsų nesuprastų, jei atsisakytume tradicijų“, – aiškino L.Stulgienė.
