Bet pirmiausia apie tai, ko žiūrovai visuomet laukia labiausiai, – apie premjeras. Repertuare jos numatytos keturios, o sezono atidarymas patikėtas šiuo metu premjerai rengiamai Vincenzo Bellini operai „Kapulečiai ir Montekiai“. Tad nesuskubę Romeo ir Džuljetos istorijos belkantinės versijos išvysti birželį, savo kultūrinio akiračio spragą galės užkamšyti rugsėjo, lapkričio bei sausio mėnesio spektakliuose.
„Procesas“ ir procesai
Gruodžio pradžioje į repertuarą keliauja „Procesas“ – pirmasis Martyno Rimeikio kuriamas „pilno metro“ baletas. Choreografo karjerą pradėjęs baleto trupės solistas 2015 m. debiutavo vienaveiksmiu baletu „Visur kur mes nebuvom“, tapusiu spektaklio „Bolero+“ sudėtine dalimi. Naujojo kūrinio siužeto pagrindu M. Rimeikis pasirinko Franzo Kafkos romaną „Procesas“: jo pagrindinio veikėjo Jozefo K. nebyli istorija alegoriškai primins teatralams ramiai darbuotis trukdančius valdiško absurdo procesus.
Balete, kurio muzikos vadovu taps jaunas dirigentas Modestas Barkauskas, skambės Belos Bartoko, Igorio Stravinskio, Mindaugo Urbaičio ir kitų kompozitorių muzika. O betono šalčiu dvelkianti Marijaus Jacovskio scenografija su monumentalia giljotina padės įsijausti į šokio kalba perteiktą piliečio ir valdiškos sistemos akistatos tragizmą.
Arijomis prabils Maironis ir Basanavičius
Kovo pradžioje laukiama atsiskleidžiant didžiausios būsimo sezono staigmenos – operos „Post Futurum“, skiriamos Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui. Įrodymui, kad be staigmenų čia nebus apsieita, užtenka paminėti operos kūrėjų pavardes: libreto autorius Sigitas Parulskis, kompozitorius Gintaras Sodeika, režisierius Oskaras Koršunovas.
Iš talentingos triados, prieš du dešimtmečius save prezentavusios dramos spektakliu „P.S. byla O.K.“, atsivertimo į operos žanrą išties galima tikėtis daug ko. Kol kas žinome tiek, kad šiam virsmui padės spektaklio muzikos vadovas Robertas Šervenikas ir scenografas Gintaras Makarevičius, o arijomis prabils Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Jonas Mačiulis–Maironis, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ir kiti XX a. pradžios Lietuvos politinės bei kultūrinės scenos veikėjai.
„Korsaras“ – pasiilgusiems klasikos
Balandžio pabaigoje scena atsivers išdidžiu klasikinio baleto žingsniu apie savo atvykimą pranešiančiam „Korsarui“. Adolphe‘o Adamo baletas, įkvėptas to paties pavadinimo George‘o G. Byrono poemos, yra dėkingas scenografų fantazijoms: juk jame – ir rytietiški gatvės turgūs, ir piratų laivas jūroje, ir prašmatnūs Pašos rūmai...
Visa tai Vilniuje vizualizuos patyrusi italų scenografė bei kostiumų dailininkė Luisa Spinatelli, per savo ilgametę karjerą dirbusi įvairiuose pasaulio teatruose. Tarp jų buvo ir spektakliai, sukurti Vienos valstybinio baleto trupei, vadovaujamai prancūzų choreografo Manuelio Legris. Jis šioje trupėje pastatė „Korsarą“, kurį ateinantį pavasarį ketinama perkelti į Vilnių. Spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Valerijus Ovsianikovas taipogi atkeliaus iš to paties vieniečių pastatymo.
Maištinga „Idomenėjo“ dvasia
Birželio pradžioje Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje laukiama Wolfgango A. Mozarto operos „Idomenėjas“. Genijaus muzikos gerbėjai tuo, žinoma, apsidžiaugs, tačiau jiems vertėtų atidžiau pasidomėti ir spektaklį režisuojančio brito Grahamo Vicko kūrybine biografija, kupina radikaliai klasiką interpretuojančių pastatymų.
Anot paties režisieriaus, jo „Idomenėjas“ skirtas anaiptol ne patyrusiems W.A.Mozarto muzikos žinovams, o visų pirma jaunimui, galbūt iki šiol apskritai nesidomėjusiam operomis. „Idomenėją“ G.Vickas vadina opera apie maištą, tad ir pats, kurdamas šį spektaklį, kuris jau išvydo sceną Geteborgo operos teatre, leido sau gerokai pamaištauti prieš W.A.Mozarto scenos veikalų interpretavimo tradicijas. Tam padėjo režisieriaus bendramintis scenografas Paulas Brownas. „Idomenėjo“, kuris taps bendru pastatymu su minėta Geteborgo opera, muzikos vadovas – dirigentas Johannesas Wildneris iš Austrijos.
Lygios menų svarstyklės
2017–2018 m. sezono repertuare vyrauja po vienu stogu susiglaudusių menų pusiausvyra. Išvysime po dvi operų ir baletų premjeras, kurias pridėjus prie turimo repertuarinio bagažo pusiausvyra neišnyksta: iš viso per sezoną rodysime 19 pavadinimų operas bei operetes ir 19 pavadinimų šokio spektaklius. Į šią statistiką jau įskaičiuoti spektakliai vaikams. Mažųjų repertuare pusiausvyra taipogi išlaikyta: 3 operos ir 3 baletai.
Iš teatro repertuaro laikinai pasitrauks baletai „Tristanas ir Izolda“, „Karmen“, operos „Aleksandro puota“ ir „Fidelijus“. Šį sezoną į Lietuvą neužsuks ir populiarusis režisieriaus Anthony Minghellos kurtas operos „Madam Baterflai“ pastatymas, užtat sugrįžta Emilio Sagi režisuotas „Sevilijos kirpėjas“.
Iš operų dažniausiai bus rodomas „Zuikis puikis“: numatyta net 10 šios vaikiškos operos spektaklių. Tačiau nepralenkiama išliks naujametinė „Spragtukų“ serija su 12 būtinu žiemos švenčių atributu tapusio baleto rodymų. Koncertai ir gastrolės
Lapkričio 10-ąją savo koncertą „Tutti!“ rengia LNOBT choras, vadovaujamas Česlovo Radžiūno. Senuosius metus gruodžio 31-ąją šįkart palydėsime su baletu „Bajaderė“, kuriame šoks kviestinės užsienio žvaigždės. Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną, teatre skambės Algirdo Martinaičio oratorija „Pieta“, bylojanti Evangelijos pagal Matą žodžiais. Vasario 16-ąją LNOBT salėje bus surengtas iškilmingas Valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo koncertas, kuriame bus pristatytos specialiai šiai įsimintinai sukakčiai parašytų kūrinių premjeros.
Šį sezoną publikai siūlome net trijų užsienio trupių gastroles. Lapkritį du pasirodymus čia rengia iš Niujorko atvykstantis Harlemo šokio teatras, kovą Boriso Eifmano trupė iš Sankt Peterburgo pakvies į savo vadovo kurtą baletą „Čaikovskis“, o gegužę net tris savo spektaklius į Vilnių atveš Estijos nacionalinė opera.
