Kritikai 35 metų G.Capuconui negaili pagyrų. Antai „Gramophone“ rašė, kad jis „violončele griežia valdingai ir racionaliai, nors šias savybes įgauna tik kur kas vyresni muzikantai.
Jo stryko sąlyčio lengvumas ir mostų tikslingumas žavi patys savaime, tačiau derinami su neįsivaizduojamai švelniu garsu aukštame registre tiesiog užgniaužia kvapą.“
Sudomino violončelė
Septyniolika metų trunkančios G.Capucono tarptautinės karjeros ištakos – vaikystėje. Jo sesuo mokėsi groti fortepijonu, vyresnysis brolis – smuiku. Iš pradžių ir Gautier buvo siūlomas šis instrumentas. Tačiau vaiko dėmesį patraukė violončelė.
„Garso dar negirdėjau, bet mane pribloškė violončelės vaizdas ir pojūtis, kad instrumentas tarsi susilieja su kūnu“, – prisiminė G.Capuconas.
Vėliau buvo studijos Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje pas Philippe’ą Mullerį ir Annie Cochet-Zakine bei Vaizduojamųjų menų ir muzikos universitete Vienoje pas Heinrichą Schiffą.
1991 m. G.Capuconas laimėjo Maurice’o Ravelio akademijos pirmąjį prizą ir pirmąją vietą Andre Navarros konkurse Tulūzoje bei dar keletą svarbių apdovanojimų tarptautiniuose violončelės konkursuose.
Muzikas veda kursus
Be daugybės koncertų ir gastrolių, G.Capuconas laukiamas meistriškumo kursuose, kuriuos globoja prestižinis Vuittono fondas.
Kursuose kalbama ne tik apie muzikavimo subtilybes bei techniką, Gautier stengiasi perteikti jauniesiems virtuozams ir muzikos vadybos pagrindus, pasakoja apie bendravimą su žiniasklaida, organizatoriais ir prodiuseriais.
Tačiau vesti meistriškumo kursus paprasčiau, nei tvarkytis su savo šeima. Namuose Paryžiuje solisto laukia žmona Delphine ir vaikai – aštuonerių Fee ir penkerių Sissi.
Vaikų mėgstamos pasakos prieš miegą dažnai sekamos per skaipą. Mergaičių auklėjimas patikėtas Delphine, ji stengiasi daugeliu atvejų pakeisti nuolat keliaujantį tėvą.
Buvusi muzikantė pasuko kitu keliu ir tapo architekte.
„Mes susipažinome konservatorijoje. Tada man buvo penkiolika, jai – šešiolika metų. Išsyk pamilau ją ne tik kaip menininkę. Nuo tada nebesiskyrėme“, – atskleidė G.Capuconas.
Dukra mokosi griežti smuiku
Tėvai meilę muzikai stengiasi perduoti savo vaikams.
„Vyresnioji mokosi griežti smuiku, Sissi sako, kad rinktųsi violončelę. Dar kiek ankstoka, nenorėčiau primesti savo valios, drumsti vaikiško džiaugsmo“, – kalbėjo G.Capuconas.
Tačiau muzikanto sėkmė turėjo savo kainą. Pasaulį išvydus pirmajai dukrai G.Capuconas savo pasaulinį turą tikėjosi suspausti į dešimt dienų. Toks tempas visiškai nualino.
„Tokia būsena truko tris ar keturis mėnesius, tik žmona žinojo, kaip jaučiuosi. Kasdieniai pokalbiai su ja padėjo man iškopti iš šios duobės“, – prisiminė violončelininkas.
Dabar jis pasiryžęs sumažinti koncertų skaičių nuo įprastinių apytiksliai 150 per metus iki šimto, o laisvą laiką skirti šeimai ir mėgstamam sportui – slidinėjimui.
Instrumento iššūkiai
Vienas pagrindinių iš Šambery kilusio muzikanto drausmės mokytojų – brolis smuikininkas Renaud Capuconas.
„Anksčiau kartu surengdavome iki 60 koncertų per metus. Kai pradėjome panėšėti į seną porą, nusprendėme vienas kitam palikti daugiau erdvės“, – prisiminė G.Capuconas.
Kita violončelininko meilės istorija susijusi su jo instrumentu. Tai retas 1701 m. Venecijos meistro Matteo Gofrillerio pagamintas instrumentas.
Savo violončelę jis vadina garbinga, bet keliančia nemažai rūpesčių.
„Tai reiklus instrumentas, privalau nuolat ir daug juo groti, o jis atsilygina neaprėpiama tembrų ir spalvų įvairove“, – svarbiausią savo scenos bendražygę apibūdino G.Capuconas.
Vilniaus festivalio rengiamas G.Capucono ir WDR simfoninio orkestro, diriguojamo suomio J.P.Saraste, koncertas vyks birželio 14 d. 19 val. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Bilietų kaina – 15–60 eurų.