„Juokai juokais, bet projekto idėja gimė naktį, gulint lovoje, kuomet galvoje sukosi daug minčių. Dėl tam tikrų aplinkybių jaučiausi nusiminęs – idėjų buvo daug, o nieko nesinorėjo daryti. Tada mano žmona Eglė atsisuko ir ištarė: „O jeigu mes nusipirktume fortepijoną ir pasiūlytume Gediminui Vaidilos teatre rengti klasikinės muzikos koncertus?“ Tuomet dar kartą supratau, kad kiekviena pabaiga turi naują ir dar geresnę pradžią“, – pasakojo D.Mažintas.
G.Jankus pratęsė pasakojimą: „Kai prasidėjo Vaidilos teatro įgyvendinimo projektas, aš gavau daugybę įvairios informacijos – kas čia buvo, yra ir kas galėtų būti. Tuomet vis daugiau muzikantų ateidavo pas mane ir sakydavo, kad salė turi puikią akustiką. Vienas iš tų žmonių buvo ir Darius, kuris mane tiesiog užbūrė apibūdinimu „tobula akustika“. Sužinojau, kad čia kažkada yra grojęs ir maestro pianistas Petras Geniušas, ir kiti žinomi Lietuvos atlikėjai, kurie jau tuomet pastebėjo puikią, klasikinės muzikos standartus atitinkančią salės akustiką.
Kadangi esu gana atsargus žmogus, kuris turi viskuo įsitikinti pats, į Vaidilos teatrą pakviečiau specialistus ištirti garsą ir jo sklidimą. Tuomet išgirdau jų žodžius: „Gediminai, šios salės akustika yra tobula klasikai“. Tada lengviau atsikvėpiau ir vieną dieną tiesiog nebeliko jokio argumento, kodėl turėčiau netapti šio projekto partneris, kurio sudedamosios dalys buvo itin stiprios: istorinės ir architektūrinės vertės salė, savo srities profesionalas – puikiai muziką išmanantis žmogus, kuris yra ne tik nuostabus pianistas, bet ir žino šios srities pardavimų subtilybes bei Dariaus žmona Eglė, kuri yra versli ir stipri renginių organizavimo srityje.“
– Kaip jūs susipažinote?
Gediminas: Pažintis buvo įdomi ir netikėta. Vieną dieną mūsų bendras draugas tiesiog pasiūlė man nueiti į „Piano.lt“ vasaros terasos koncertą ir susipažinti su Dariumi, kuris tuo metu buvo „Piano.lt“ vadovas. Atrodo, nebuvo nei tikslo, nei reikalo, – labiau spontaniška ir maloniai netikėta. Ką pirmiausiai pastebėjau, tai akį traukiančią, ryškių spalvų, stilingą jo aprangą, ko labai dažnai Lietuvos vyrų aprangos stiliuje nepamatysi. Tą kartą tik pasisveikinome, o po savaitės ar dviejų buvau pakviestas pas Darių į svečius, kur puikiai praleidome laiką bohemiškoje aplinkoje su įdomiais žmonėmis, o tada susitikimai tik dažnėjo. Matyt, energetika sutapo.
Darius: Gediminas man pasirodė labai emocionalus žmogus, kas rodė, kad jis daug ką gyvenime veikia, jam kyla daug minčių ir idėjų, todėl supratau, jog tai kūrybiškas žmogus. Šiandien kaip tik skaičiau straipsnį, kuriame buvo rašoma apie tai, kas veda šalį progreso link, tai – kūrybiškumas. Įžvelgiau linksmą ir atvirą žmogų. Per savo gyvenimą išmokau matyti ir jausti žmones, bet kadangi tuo metu nebuvo kažkokių bendrų tikslų, tai tiesiog buvo malonu bendrauti. O, matyt, jau pačioje pradžioje kažkieno iš viršaus buvo numatyta mus suvesti bendram tikslui. Kaip Williamas Shakespeare'as yra pasakęs: „Gyvenime mes esame kaip aktoriai scenoje ir kiekvienas turime savo vaidmenį.“
– Darius yra pianistas, meno srities atstovas, o Gediminas – verslininkas. Ar nesudėtinga dirbti kartu? Kaip papildote vienas kitą?
Gediminas: Sakyčiau, kad kaip tik lengviau dirbti kartu su Dariumi, nes kartais tarp verslo partnerių prasideda konkurencija, o aš su partneriais konkuruoti nemėgstu. Žinoma, diskusijos yra būtinos, tačiau nėra tik vieno teisaus. Darius meno srityje yra profesionalas, o aš moku valdyti skaičius, todėl projekte papildome vienas kitą ir tai mus veda sėkmės link. Dviejų skirtingų patirčių ir asmenybių derinys – tai yra geriausia, ką galime turėti.
Darius: Gedimine aš įžvelgiau kūrybišką verslininką, kadangi verslininkų būna labai įvairių tipų ir lygių – vieni tenkinasi paprastais dalykais ir ne tokiais įdomiais, o kiti vis nenustygsta vietoje, yra žingeidūs ir nuolat tobulėjantys. Įžvelgiau tai jau pačioje pradžioje, po kelių mūsų bendravimo minučių. Todėl kaip partneriai mes jokiais būdais nekonkuruojame, o papildome vienas kitą idėjomis, vedami bendro tikslo. Sujungus visas mūsų komandos stipriąsias puses, įgauname dar daugiau jėgų ir energijos, o tai turi didesnį potencialą judėti į priekį. Džiaugiuosi, kad mūsų tarpusavio bendravimas yra paremtas pagarba vienas kitam ir pasitikėjimu, kas tiek darbiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose, manau, yra svarbiausia.
– Dariau, koks buvo jūsų gyvenimo kelias? Ar daug svajonių išsipildė?
Darius: Daug mano svajonių išsipildė, bet daug ir žlugo. Mano gyvenimo kelias buvo labai vingiuotas dėl tam tikrų mano neapgalvotų poelgių vaikystėje, paauglystėje, dėl mano charakterio savybių. Tačiau šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad įgytą ir sukauptą patirtį skirtingose sferose – valstybiniame sektoriuje, vykdant organizacinę koncertinę veiklą, sėkmingai naudoju dabar ir mielai dalinuosi ja su kitais žmonėmis.
Mano vidinis noras yra padėti jauniems žmonėms – ne kažkokiais savanaudiškais tikslais, o dėl to, kad dabar galiu perduoti savo žinias tam, kam to labiausiai reikia, kadangi kažkada aš turėjau savo mokytojus, kurie dalinosi savo patirtimi. Mano manymu, tai ugdo bendruomeniškumo jausmą ir skatina progresą. Tikras vadovas turi būti tas, kuriuo pasitiki, tiki ir eini kartu su juo.
– Gediminai, o ką anksčiau dirbote jūs? Kuo vaikystėje svajojote būti?
Gediminas: Mano gyvenimas spalvotas kaip mano kojinės ir varlytės bei tiek, kiek aš jų turiu (juokiasi). Iš tikrųjų mano vaikystė buvo labai graži ir tuo pačiu sunki. Aš turėjau lyderį – savo tėvuką, kuris kartu su mama mane vedė visur: į teatro spektaklius, įvairius pasirodymus, šokių pamokas, futbolą, krepšinį, mokykloje deklamuodavau eilėraščius ir netgi vaidinau Jėzų Kristų.
Galiausiai aš pasilikau prie pramoginių šokių, kadangi visuose konkursuose su partnere būdavome pirmi. Žuvus mano tėvukui, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, tačiau tai mane išmokė išlikti gyvenime stipriam, nepasiduoti ir eiti į priekį. Kaip mano mama man nuolat sakydavo: „Viskas bus gerai, pamatysi“. Iki dabar šie žodžiai yra įstrigę mano galvoje, ir todėl dabar aš esu toks, koks esu. Ji visuomet man kartojo: „Niekada nesustok, daryk gyvenime tai, ką nori daryti, kuo tiki ir būk savimi“.
Tada iš savo gimtojo miestelio Kupiškio aš išvažiavau studijuoti į Kauną, bet vėliau perstojau į Vilnių ir likau ten gyventi. Pradėjus dirbti automobilių plovykloje, po trijų mėnesių mašinų plovimo tapau jos vadovu. Toliau sekė darbas „Vapiano“ restorane, į kurį atėjau dirbti barmenu, tuo metu neturėdamas beveik jokios tokio pobūdžio darbo patirties, tačiau vadovavausi „Virgin“ savinininko Richardo Bransono žodžiais: „Jei kažko nemoki, išmoksi bedarydamas, nepraleisk gyvenimo duotos progos“.
Pradėjęs dirbti po pusės metų išvažiavau į Italiją, „Illy“ kavos institutą Triesteo mieste, kur sutikau garbaus amžiaus moterį, dirbusią su tokia energija, meile ir šypsena veide, kad neištvėriau jos nepaklausęs, iš kur pas ją tiek laimės akyse. „Dirbk su meile ir viskas tavo gyvenime pasikeis“, – atsakė ji.
Grįžęs į Lietuvą supratau, kad turi džiaugtis kiekviena diena, kiekvienu atliekamu darbu ar veikla, viską turi daryti su meile, energija bei užsidegimu ir netrukus aplink tave pradeda suktis tik geri žmonės su gera energetika. Tada su partneriais atidarėme ispanišką restoraną „Lizarran“, kuriame įgijau labai daug geros patirties, tačiau po dvejų metų dėl tam tikrų ekonominių aplinkybių restoraną teko uždaryti.
„Vaidilos“ teatras mano gyvenime atsirado labai netikėtai – kažkada mano restorane dirbęs Alvydas Petronis, kuris tuo metu jau buvo Jakšto g. 9 pastato turto valdytojas, pasiūlė šio pastato savininkams – britų-australų šeimynai – mane, kaip jauną ir perspektyvų žmogų, į Vaidilos teatro vadovo pareigas, o susipažinus ir daugiau pabendravus su savininkais, tapau ir jų verslo partneris. Tad kartu su kolegomis įgyvendinome „Vaidilos“ teatro rekonstravimo projektą, kuris atvėrė neribotas galimybes judėti į priekį: atgimė nauja išskirtinė teatro erdvė įmonių šventėms, vestuvėms, konferencijoms, koncertams, taip gimė ir naujas sumanymas – Vaidilos klasikos programa.
– Dariau, jei būtumėte verslininkas, kokį verslą turėtumėte?
Darius: Visų pirma tai turėtų būti kūrybiškas verslas. Aš manau, kad tai, ką mes darome, galime priskirti savotiškam verslui, nors man svarbiausias dalykas yra idėja, kilnus tikslas, kuris duoda naudos tiek atlikėjams, tiek visuomenei.
Aš tik dabar, būdamas trisdešimt penkerių metų, supratau, ko noriu gyvenime, ką aš turiu čia padaryti ir kodėl – ne tik teoriškai, bet ir iš vidaus. Žmogus turi būti laimingas ir jeigu jis padaro kažką, kas ir kitiems atneša džiaugsmo, tai yra išvis fantastiška. Mano manymu, laimė – tai gyventi vidiniame ir dvasiniame komforte.
– Gediminai, o jūs kada nors įsivaizdavote save menininko vietoje? Kokios meno srities pasaulinio garso atstovu būtumėte?
Gediminas: Pianistas (juokiasi). Norėčiau būti tikra energijos bomba, ekspresyvus ir profesionalus pianistas.
– Kuo užsiimate už Vaidilos klasikos ribų? Kokios jūsų aistros ir pomėgiai?
Gediminas: Labai daug svajoju. Ir svarbiausiai – svajoju pozityviai. Mėgstu keliauti, žaisti tenisą, tinklinį, aktyviai leisti laiką. Tačiau dažniausiai renkuosi ne tik aktyvų, bet ir ekstremalų laiko praleidimo būdą, pvz.: šokinėti nuo aukštų uolų į vandenį, neseniai Pietų Afrikos Respublikoje nardžiau su rykliais, grįžęs į Lietuvą pradėjau laikytis motociklininko teises, antrą kartą šokau su parašiutu, o kitais metais ruošiuosi laikyti parašiutininko teises.
Adrenalinas – neatsiejama mano gyvenimo dalis, variklis, kuris suteikia man dar daugiau jėgų, taip pailsinu savo mintis ir pasikraunu naujos teigiamos energijos. Mėgstame su žmona eiti į operą, o po to į klubą klausytis geros elektroninės muzikos ir šokti iki paryčių. Nesėdime vienoje vietoje ir stengiamės nuveikti kuo daugiau ir kuo įdomesnių dalykų.
Darius: Kas yra įdomu ir keista, mano pomėgiai ir laisvalaikis yra labai sutampantys su darbu. Dažniausiai žmonės, kurie dirba ne meno srityje, eina į įvairius kultūrinius renginius, bendrauja su įdomiais žmonėmis ir pan. O mano darbe yra fantastiška erdvė – „Vaidilos“ teatras, čia ateina įdomūs žmonės, atlikėjai, su kuriais gali bendrauti ir semtis iš jų įvairiausių žinių bei patirties.
Darbas turi būti kaip hobis, tuomet jis visada būna malonus ir įdomus. Vis dėlto šiuo metu man įdomiausia yra stebėti savo augančio vaiko besikeičiančius gyvenimo etapus ir prisidėti prie jo asmenybės formavimo, todėl stengiuosi su juo praleisti kuo daugiau laiko. Taip pat, jei tik pavyksta ištrūkti iš darbų, nepraleidžiu progos pakeliauti ir įkvėpti naujų oro gūsių.
– Dariau, kaip formuojate Vaidilos klasikos programą, kokiais kriterijais vadovaujatės, renkantis atlikėjus?
Darius: Pagrindinis kriterijus – atlikėjų profesionalumas ir atsidavimas tam, ką jie daro. Aš esu daug keliavęs po užsienį ir matęs įvairių koncertinių salių. Todėl matydamas, kaip kiti organizuoja vienokius ar kitokius koncertus, susikūriau savo organizacinės koncertinės veiklos modelį.
Kadangi Vaidilos klasika yra visiškai privati iniciatyva, neribojama jokių pašalinių veiksnių, todėl programa parenkama spontaniškai, ne per pažintis, kaip dabar daug kur yra madinga, tačiau remiantis pagrindiniu prioritetu – aukščiausiu profesionalumo lygiu.
– Kaip vertinate pirmąjį Vaidilos klasikos sezoną? Kokios naujienos laukia antrajame?
Darius: Manau, kad pirmasis sezonas pavyko, tačiau kol kas projektas įgyvendintas tik apie 70 procentų. Visada yra kur tobulėti. Svarbiausia, kad tie žmonės, kurie mus pamatė ir įvertino, prisidėtų prie mūsų gražios Vaidilos klasikos veiklos. Manau, kad tai pavykęs projektas, kuris vystosi toliau ir turi neribotas galimybes plėstis bei judėti į priekį.
Gediminas: Pats projektas, manau, pirmiausiai sėkmingas dėl to, kad tai yra kelių energingų žmonių susivienijimas, kadangi veikla vykdoma tik iš privačių lėšų, be jokios valstybinės ar Europos Sąjungos paramos, todėl mes daug ką turėjome daryti tiesiog žmogiškųjų išteklių pagalba – versti sienas žodžiais ir darbais, o ne pinigine išraiška.
Faktas, kad buvo mažų klaidų, tačiau turėjome itin sėkmingų koncertų, kurie sudrebino ne vieno klausytojo širdį ir mintis: Naujametinis NIKO, lenkų pianisto Jano Krzysztofo Brojos koncertas, „World music“ projektas „Kosminis Čiurlionis“ buvo tarsi prisirpusios uogos ant deserto, parodžiusios maksimalią kokybę, brandą ir sukėlusios mums dar didesnes ambicijas judėti pirmyn. Antrasis sezonas bus dar kokybiškesnis, brandesnis ir, žiūrint į repertuarą, kurį sudarė Darius, manau, sėkmingesnis.
Darius: Antrasis Vaidilos klasikos sezonas bus dar didesnis, turėsime skirtingų žanrų atlikėjų, taip pat nepamirštame savo pirminės idėjos, todėl einame keliomis kryptymis: edukacinė linija, jaunųjų atlikėjų pristatymas, didelių koncertų organizavimas. Naujas mūsų džiaugsmas, jog kartu su „Baltic Optical Disc“ leisime jaunųjų talentų kompaktines plokšteles – tokiu būdu jauni atlikėjai bus viešinami labai plačiai mūsų partnerių pagalba.
Aš manau, kad toks šansas ir galimybės jaunam atlikėjui – išleisti savo kompaktinę plokštelę – yra labai svarbus renkant ir pristatant savo nuveiktus darbus kitiems organizatoriams Lietuvoje bei užsienyje.
Antrąjį sezoną pradėsime profesionalaus choro „Jauna muzika“ koncertu, taip pat turėsite galimybę pasiklausyti unikalaus pianisto Luko Geniušo, charizmatiškųjų ir išskirtinių operos solisčių Asmik Grigorian bei Viktorijos Miškūnaitės muzikinių programų bei daugelio kitų atlikėjų. Tad jūsų laukia daug gražios bei skirtingos muzikos, naujų įspūdžių, netikėtumų, todėl laukiame jūsų visų jau rugsėjo 17-ąją Vaidilos teatre!
