Atrastus liuteronų muzikos lobius vėl teks paslėpti?

Besibaigiantis 27-asis senosios muzikos festivalis “Banchetto musicale” šiemet nustebino rečiau Lietuvoje  prisimenamo LDK liuteroniškojo muzikos paveldo atradimais.

Lietuvoje šeimą sukūrusi rumunų kilmės klavesinininkė A.Rotaru tapo 27-ojo festivalio “Banchetto musicale” pažiba.<br> M.Ambrazo nuotr.
Lietuvoje šeimą sukūrusi rumunų kilmės klavesinininkė A.Rotaru tapo 27-ojo festivalio “Banchetto musicale” pažiba.<br> M.Ambrazo nuotr.
„Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas), M.Strand (teorba, Švedija).<br> M.Ambrazo nuotr.
„Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas), M.Strand (teorba, Švedija).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": M.Stephan (sopranas, Vokietija).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": M.Stephan (sopranas, Vokietija).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": (iš kairės sėdi) R.Melderis (smuikas, Latvija), S.Napper, M.Little (violos da gamba Kanada), A.Rotaru (vargonai), D.Stabinskas (viola da gamba), M.Strand (teorba, Švedija); solistai - M.Stephan (sopranas, Vokietija) ir N.Masevičius (bosas, Lietuva). <br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": (iš kairės sėdi) R.Melderis (smuikas, Latvija), S.Napper, M.Little (violos da gamba Kanada), A.Rotaru (vargonai), D.Stabinskas (viola da gamba), M.Strand (teorba, Švedija); solistai - M.Stephan (sopranas, Vokietija) ir N.Masevičius (bosas, Lietuva). <br> M.Ambrazo nuotr.
  „Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas).<br> M.Ambrazo nuotr.
  „Jeremijo raudos": N.Masevičius (bosas).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": M.Stephan (sopranas, Vokietija), S.Rossi (smuikas, Italija).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": M.Stephan (sopranas, Vokietija), S.Rossi (smuikas, Italija).<br> M.Ambrazo nuotr.
„Jeremijo raudos": Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), S.Rossi (smuikas, Italija).<br> M.Ambrazo nuotr.
„Jeremijo raudos": Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), S.Rossi (smuikas, Italija).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": solistai (iš kairės) - Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), M.Ambroninas (kontratenoras, Latvija), N.Masevičius (bosas, Lietuva).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": solistai (iš kairės) - Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), M.Ambroninas (kontratenoras, Latvija), N.Masevičius (bosas, Lietuva).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": solistai (iš kairės) - Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), M.Ambroninas (kontratenoras, Latvija), N.Masevičius (bosas, Lietuva).<br> M.Ambrazo nuotr.
 „Jeremijo raudos": solistai (iš kairės) - Ch.Danielsas (tenoras, Jungtinė Karalystė), M.Ambroninas (kontratenoras, Latvija), N.Masevičius (bosas, Lietuva).<br> M.Ambrazo nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

2017-09-21 09:48, atnaujinta 2017-09-21 10:43

Vienu ryškiausių festivalio akcentų tapo konsorto „Brevis” ir tarptautinio solistų ansamblio parengta programa „Jeremijo raudos”,  kurioje skambėjo XVII amžiaus Šiaurės Vokietijos, Prūsijos, Mažosios Lietuvos ir Livonijos liuteronų retai atliekami ar niekada pas mus neatlikti kūriniai.

Prikėlė užmirštus autorius

„Jeremijo raudų” meno vadovė rumunų kilmės klavesinininkė A.Rotaru pripažino, jog net ir  liuteroniškoje Vokietijoje, kur  ji studijavo, o dabar dėsto, tokios sudėtingos ir intelektualios senosios muzikos programos skamba nedažnai.

Melancholija persmelkta, kupina būties apmąstymų “Jeremijo raudų” muzika perteikė ypatingo istorinio tarpsnio – 30-mečio karo bei maro epidemijų siaubiamų Europos kraštų kūrėjų liuteronų pasaulėjautą. 

 „Suvokti, ką jautė ir kaip mąstė to meto žmonės – vertinga patirtis. Įdėjome labai daug darbo, kad visa tai perteiktume publikai”,  - pasakojo A.Rotaru.

Būtent Reformacijos 500 metų sukaktis leido menininkams ištraukti iš užmaršties LDK  bei netoliese kūrusius liuteronų autorius. 

Tarkime,  Johannas Valentinas Mederis (1649-1719) Lietuvoje nebuvo atliekamas, nors dirbo Baltijos kraštuose – Gdanske, Karaliaučiuje, Rygoje, Taline ir daug keliavo, verčiamas savo spalvingo gyvenimo aplinkybių.

Kitas nepelnytai pamirštas aktyvus to meto kompozitorius liuteronas, kurį programa  pristatė  Vilniuje pirmą kartą, - Heinrichas Albertas (1604-1651). Į Karaliaučių jį nubloškė karas. 

Ten kompozitorius ir vargonininkas gyveno net ketvirtį amžiaus, iki pat mirties, išleido nemažai savo kūrinių, bendradarbiavo su to meto intelektualais, tarp jų ypač artimai – su „Rytprūsių Petrarka” vadintu  poetu Simonu Dachu, kuris vaikystę praleido Klaipėdoje ir apdainavo ją savo kūryboje.

Pora suvienijo savo talentus

H.Alberto iki šiol nežinojo ir A.Rotaru,  nuo studijų Vokietijoje tyrinėjanti liuteronų muzikos paveldą. Jį įtraukti į programą pasiūlė klavesinininkės vyras ir projektų partneris, viola da gamba virtuozas ir festivalio “Banchetto musicale” meno vadovas Darius Stabinskas.

Susituokę prieš metus šie senosios muzikos aistruoliai tapo galingu kūrybiniu tandemu, drauge rengiančiu visas konsorto „Brevis” bei dvejus metus gyvuojančio tarptautinio ansamblio “Morgaine” programas, nors jų meno vadove neretai tituluojama Alina. 

Darius atlieka visą tiriamąjį darbą ir padeda žmonai įgyvendinti meninius sumanymus.

„Senojoje muzikoje praktika ir teorija yra neatsiejamos: atlikėjas turi dalyvauti tyrimuose, o teoretikas valdyti senuosius instrumentus, kad suvoktų, ką daro.  Deja, pas mus dar dažnai yra kitaip”, - aiškino D.Stabinskas.

Puiki idėja nepalaiminta

Menininkų pora pripažino, jog protestantiškuoju muzikos paveldu Lietuvoje domimasi mažai. Labai daug ko dar nežinome. Jų pačių kolektyvų dėmesio centre – LDK valdovų dvare dirbusių menininkų, daugiausiai italų, kūryba. 
Liuteroniška muzikos tradicija ryškiausiai skleidėsi Mažojoje Lietuvoje, Prūsijoje, kurių istoriją siejama su Vokietija. 

Apmaudu, kad  reti, sudėtingi, didelės pažintinės bei  meninės vertės „Morgaine” ir “Brevis” konsorto projektai, skirti Reformacijos jubiliejui, negavo lėšų sklaidai Lietuvoje ir liks parodyti tik kartą festivalyje „Banchetto musicale”.
Tokius projektus A.Rotaru ir D.Stabinskas su bendraminčiais iš Lietuvos,

Italijos, Kanados, Švedijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Danijos, Latvijos ir Lenkijos šiemet  parengė net tris. 

Be  “Jeremijo raudų”, festivalyje jau nuskambėjo giesmės senąja lietuvių kalba pagal Martyno Mažvydo verstus tekstus iš jo rinkinio „Gesmes chriksczoniskas”, atliekamos  lietuvių solistų Noros Petročenko ir Nerijaus Masevičiaus bei ansamblio „Morgaine”. 

Rugsėjo 23-ąją  „Banchetto musicale” užbaigs Johanno Sebastiano Bacho  trys Reformacijos kantatos, atliekamos festivalio orkestro ir tarptautinio solistų ansamblio. Įdomu, kad viena šių kantatų sukurta Martyno Liuterio tekstu, o parašytoji 15-ajam sekmadieniui po Švč. Trejybės iškilmių nuskambės savo tikrosios dienos pagal liuteronų liturginį kalendorių išvakarėse.

Lenkia net artimiausios kaimynės

„Lietuva mažiau investuoja į senąją muziką negu kitos šalys, tarp jų – ir kaimyninės Latvija bei Estija.  Senosios muzikos atlikėjų ir projektų čia girdime per mažai. Manau, viena priežasčių yra ta, kad šalyje nerengiami senosios muzikos specialistai”, - svarstė plačiai užsienyje koncertuojanti A.Rotaru.

Pasak D.Stabinsko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jau nuo šio rudens galėjo atsirasti tokio profilio studijos, buvo teikiami pasiūlymai ir rašomos programos, tačiau akademijos Senatas tokiems planams nepritarė.

„Galbūt kažkas pabūgo konkurencijos, kad praras duonos kąsnį, nes šių studijų paklausa yra didelė.  Seniai laikas mums tapti Europos, o ne posovietinės kultūros dalimi. Tačiau LMTA kažkaip vis sugeba to išvengti”, - stebėjosi D.Stabinskas.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.