Po švelnių ir subtilių prancūzų „Henri Texier Hope Quartet“ vakar į Rusų dramos teatro sceną įžengę teksasiečiai pritrenkė publiką savo sprogstamu spontanišku „free“ džiazo, panko, metalo, hiphopo, elektronikos mišiniu.
Neveltui grupės lyderis norvegų bosininkas Ingebrigtas Flatenas pabrėžė, kad toks projektas galėjo atsirasti tik Ostine, kuris nuo seno garsėja avangardinės muzikos ir tarpžanrinio improvizavimo tradicijomis.
„Myliu juos - tai mano geriausi draugai. Mus vienija improvizacija ir draugystė“, - laimingas kalbėjo norvegas apie scenos bičiulius po užsitęsusio vakarykščio pasirodymo.
Nepakeičiamą legendinių Skandinavijos grupių „The Thing“ ir „Atomic“ bosininką I.Flateną į Ostiną nubloškė taip pat meilė. Ten jis sutiko savo būsimą žmoną ir pavadino tėnykštę savo grupę jaunoms mamoms skirto projekto, kuriame ji dalyvavo, vardu. Jam tiesiog patiko „The Young Mothers“ pavadinimas.
Deja, pora ką tik išsiskyrė, o tai gali paveikti ir I.Flateno kūrybos planus, juolab kad suburti ir išlaikyti grupę Amerikoje, anot muzikanto, yra kur kas sunkiau negu Europoje. „Mūsų niekas neremia, o aš pats gyvenu iš europietiškų projektų, nuolat gastroliuoju su „The Thing“, „Atomic“, kitomis grupėmis“, - aiškino menininkas.
I.Flateno bendražygis iš „The Thing“, vienas iškiliausių Europos improvizuotojų švedų saksofonininkas Matsas Gustafssonas taip pat žengs į jubiliejinio „Vilnius Jazz“ sceną. Šiandien Rusų dramos teatre jis pristatys savo griausmingiausią kolektyvą „Fire! Orchestra“ (spalio 13 d.), į kurį subūrė bičiulius švedus, grojančius džiazą, roką ir improvizacinę muziką.
Anot kritikų, jų kūryba, laviruojanti tarp post- ir krautroko, industrinio noizo, „garage“ panko, elektroakustinių eksperimentų išmuša klausytojus iš vėžių, kad ir kokio triuškinamo poveikio jie tikėtųsi. Prieš šešerius metus suburtas „Fire!“ jau gerai žinomas Europoje.
Intriguoja ir kita šeštadienio vakaro grupė - trio „Infiltrators“, suvienijęs tris talentingus Lietuvos improvizuotojus - klavišininką Dmitrijų Golovanovą, saksofonininką Janą Maksimovičių ir perkusininką Arkadijų Gotesmaną.
Išradingumas, kūrybingumas, perfekcionizmas - skiriamieji šio trio bruožai.
Bandyti įvilkti jų muziką į žanro drabužį reikštų sumenkinti čia ir dabar kuriamą stilingą improvizacijos stebuklą. Tai procesas, kurio neįmanoma atkartoti, sustabdyti ir paaiškinti. Bet svarbiausia – klausytojai tampa neatskiriama jų pasaulio dalimi.
