Slovakas dainuoja lietuviškai, bet nesupranta, apie ką MUZIKA. Pusmečiui į Vilnių atvykęs slovakas iš karto įsiliejo į Mykolo Romerio universiteto ansamblio gretas

Slovakui Erikui Menhartui praėjęs savaitgalis Vilniuje buvo išskirtinis. 23 metų ekonomikos studentas muzikos festivalyje „Linksminkimos 2017“ lietuviškai dainavo sutartines. Jis vilkėjo ir lietuvių tautiniais drabužiais.

E.Menhartui patiko ir lietuviškos dainos, ir lietuviški tautiniai drabužiai, kuriais jis šiandien vilkės per koncertą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
E.Menhartui patiko ir lietuviškos dainos, ir lietuviški tautiniai drabužiai, kuriais jis šiandien vilkės per koncertą.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Snieguolė ZALATORĖ

Nov 27, 2017, 11:10 AM, atnaujinta Nov 27, 2017, 11:10 AM

Bratislavos (Slovakija) ekonomikos universiteto magistrantūroje studijuojantis E.Menhartas Vilniuje gyvena nuo šio rudens.

Jis į Mykolo Romerio universitetą atvyko studijuoti pagal „Erasmus“ mainų programą.

E.Menhartas greitai baigs ekonomikos magistrantūros studijas Bratislavoje, tačiau norėjo vieną semestrą praleisti užsienio universitete.

Pasirinkęs Vilnių užsigeidė ir padainuoti. Jį priėmė „Skalsos“ vokalinė grupė. Įdomiausia, kad slovakas lietuviškai nesupranta – su aplinkiniais bendrauja angliškai.

Bet tai netapo kliūtimi išmokti dainuoti lietuviškai.

„Norėjau dainuoti, ir tai kažkaip įvyko. Ištarti lietuviškus žodžius nesunku, tik nežinau, ką jie reiškia.

Festivalyje atliksime tris dainas, tarp jų bus „Skriski, skriski, sakalėli“ ir „Leliumai“, – sakė E.Menhartas.

– Kaip atsitiko, kad pasirinkote studijas Lietuvos sostinėje Vilniuje? – pasiteiravo „Sostinė“.

– Tiesiog nenorėjau važiuoti į Vakarų Europos valstybes – jos manęs netraukė. Juo labiau kad ten ir prekių bei paslaugų kainos didesnės.

Kita vertus, studijuojant magistrantūroje sunku užsienyje rasti studijų programų anglų kalba. Norėjau vykti į Ispaniją, bet neradau studijų anglų kalba. Nieko neišėjo.

Nelabai traukė ir Bulgarija ar Rumunija.

Pasvarsčiau – kodėl nepabandžius studijuoti Baltijos šalyse? Jos atrodo tokios nuo visų pasislėpusios.

Man buvo įdomu, kaip joms sekasi. Vasarą lankiausi Estijoje ir Latvijoje, bet nusprendžiau studijuoti Lietuvoje.

Be to, mano skaičiavimais, čia pigiau pragyventi negu Vakarų Europoje.

– Lietuvoje patyrėte atradimų?

Slovakija ir Lietuva turėjo panašių bėdų ir vargų.

Mūsų šalys dabar jau laisvos beveik tris dešimtmečius.

Man buvo įdomu atvykti čia ir palyginti skirtumus.

Pastebiu, kad rasizmas, korupcija, depresinės nuotaikos pasireiškia tiek vienoje, tiek kitoje šalyje.

Mano pirmasis įspūdis – kad Lietuvoje viskas veikia daug geriau negu Slovakijoje.

Mano manymu, čia ir keliai geresni, ir bendra atmosfera. Toks jausmas, kad geriau jautiesi Vilniuje nei Bratislavoje.

– Kas Lietuvos sostinėje labiausiai krito į akis?

– Vilnius – labai švarus miestas. Slovakijos miestuose, toje pačioje Bratislavoje daug daugiau šiukšlių gatvėse. Ten pilna tuščių butelių, cigarečių nuorūkų, popiergalių. O lietuviai daug tvarkingesni.

Vilniuje per daug nematyti ir šiukšlių dėžių gatvėse. Keista tai, kad mažai šiukšlių dėžių ir vis tiek nėra šiukšlių.

Be to, jūs labiau tausojate gamtą. Vilniuje daugiau žalių zonų, medžių, parkų.

Pavyzdžiui, prie mano universiteto Bratislavoje tik pora medžių auga. O Vilniuje gyvenu pora žingsnių nuo miško.

Gamta veikia žmogų ir žmogaus psichiką, padeda jam jaustis geriau. Jūs tikrai turėtumėte būti laimingi, kad gyvenate žaliame mieste.

Bratislava šiuo požiūriu ne tokia patraukli. Ją teršia net reklamos perteklius. Bratislavoje labai daug reklamos stendų, ekranų miesto centre – tai slegia žmones. Per reklamą nematyti paties miesto.

– Nesigailite atvykęs į Europos užkampį Vilnių?

– Aišku, kad ne. „Erasmus“ atveria galimybes studijuoti, keliauti.

Susipažįsti su žmonėmis iš visos Europos, gali kalbėtis, šokti, muzikuoti, keliauti.

Mes visi – europiečiai, lyg ir turėtume būti panašūs, bet taip nėra. Tarp europiečių daug skirtumų. Tai supranti, kai sutinki kitus studentus ir su jais pradedi diskutuoti.

Tačiau studentai, jauni žmonės, yra plačiai mąstančios asmenybės, dažniau ieškančios bendrų interesų, o ne skirtumų.

Gyvenu bendrabutyje – čia visuomet pilna studentų ir judėjimo. Vieni ruošia vakarienę, kiti jau valgo, nesvarbu, ar tai atvykėliai iš Belgijos, ar Prancūzijos. Atmosfera – lyg mažame kaime. Tai lyg Vilniuje įsteigta maža Europos Sąjunga.

– Greitai baigsite studijas. Kas toliau?

– Turiu visokių planų. Viena galimybė yra vykti į JAV dirbti ir keliauti arba savanoriauti pačioje Europos Sąjungoje.

Taip pat galvoje sukasi mintis apie politiką savo šalyje. Gal į ją pasuksiu? Bet dar anksti apie tai galvoti.

– Šeštadienį pirmą kartą koncerte dainuosite svetima nesuprantama kalba – lietuviškai. Kaip tai atsitiko?

– Norėjau tik dainuoti, būti ansamblio dalimi.

Mykolo Romerio universitete man buvo pasiūlyta padainuoti lietuviškai kartu su kitais 9 studentais.

Tai puiki proga išbandyti save naujame vaidmenyje. Šeštadienį dainuosiu pilnoje žiūrovų salėje svetima kalba.

Manau, bus smagu.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.