Tautinių šokių pora pasiekė išskirtinį šalies rekordą

Kauniečiai Simona ir Romas Galiniai prieš 50 metų įkūrė tautinių šokių ansamblį „Rasa“ ir iki šiol jame šoka ir groja. Tai tapo šalies rekordu. Sutuoktiniams ką tik buvo įteiktas netgi rekordo liudijimas.

M.Patašiaus nuotr.
M.Patašiaus nuotr.
S.Galinienė (šoka pirma kairėje) ir R.Galinis (antras iš kairės) išsaugojo fotografiją, kurioje įamžintas „Rasos“ koncertas, vykęs 1972 metais Rumšiškėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
S.Galinienė (šoka pirma kairėje) ir R.Galinis (antras iš kairės) išsaugojo fotografiją, kurioje įamžintas „Rasos“ koncertas, vykęs 1972 metais Rumšiškėse.<br>M.Patašiaus nuotr.
Šokėja S.Galinienė ir birbynininkas R.Galinis įkūrė tautinių šokių kolektyvą „Rasa“ ir jo veikloje dalyvauja jau 50 metų. Tai pripažinta šalies rekordu.
Šokėja S.Galinienė ir birbynininkas R.Galinis įkūrė tautinių šokių kolektyvą „Rasa“ ir jo veikloje dalyvauja jau 50 metų. Tai pripažinta šalies rekordu.
Daugiau nuotraukų (3)

Vėjūnė Inytė („Lietuvos rytas“)

Dec 12, 2017, 5:31 PM

Šios poros dėka šimtai žmonių pamilo tautinę kultūrą, nors išgyventi saviveikliniams kolektyvams nėra paprasta.

Kauniečiai, įkūrę tautinių šokių ansamblį „Rasa“, tapo pirmąja šalyje sutuoktinių pora, kuri ilgiausiai – 50 metų – dalyvauja vieno tautinių šokių ansamblio veikloje. Rekordus fiksuojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis patvirtino, kad tai – išskirtinis rekordas, nes iki šiol tuo pasigirti negalėjo niekas.

Tiek pat metų susituokę aktyvūs senjorai domisi ne tik tautine kultūra, bet ir savo miesto gyvenimu. Jiems rūpi, kad Kaunas būtų išskirtinis bei patrauklus ir saviems žmonėms, ir svečiams iš užsienio.

Už miesto kultūrinį gyvenimą atsakingi valdininkai patikino, kad tokie žmonės yra svarbūs miestui, tačiau mano, kad saviveiklininkai turėtų dar aktyviau reikštis ir įsilieti į miesto bendruomenės gyvenimą.

Pora susipažino „Nemune“

76 metų R.Galinis pasakojo, kad vaikystėje savarankiškai išmoko groti gitara ir skaityti natas. 71 metų S.Galinienė buvo aktyvi sportininkė, priklausė Lietuvos moksleivių lengvosios atletikos rinktinei, tačiau visada svajojo šokti.

Abu kauniečiai, baigę mokyklas, pradėjo studijuoti tuometiniame Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas, KTU). Vyras pasirinko inžinieriaus specialybę, mergina tapo IT specialiste.

Aktyvūs žmonės ieškojo, kaip prasmingai leisti laisvalaikį, todėl abu pradėjo lankyti garsaus KTU tautinio meno kolektyvo „Nemunas“ repeticijas. R.Galinis tapo birbynininku, S.Galinienė – šokėja.

Repetuodama ir koncertuodama pora susipažino ir pradėjo draugauti.

Subūrė savo kolektyvą

R.Galinis prisiminė, kad baigę studijas studentai turėdavo palikti „Nemuno“ gretas, nes kolektyvo vadovai norėjo, kad jo nariais būtų tik studentai.

„Pamėgtos veiklos užmiršti nesinorėjo, todėl su Simona ir dar vienu bičiuliu nusprendėme įkurti kitą kolektyvą. Kadangi jau dirbau Žemės ūkio projektavimo institute – „Žemprojekte“, jo vadovai idėją palaikė, skyrė patalpas, lėšų“, – prisiminė R.Galinis.

Vyro mylimoji taip pat paliko „Nemuną“ ir ėmėsi burti kolektyvą.

1967 metų lapkričio 5 dieną įvyko pirmasis tautinių šokių ansamblio „Rasa“ koncertas.

Dukra – taip pat Rasa

„Rasa“ abiem kauniečiams tapo neatskiriama jų gyvenimo dalimi.

Dėl pirmojo kolektyvo koncerto Romas ir Simona savaitei atidėjo savo vestuves, nors tai padaryti anuomet buvo nelengva. Vėliau, kai gimė pirmoji dukra, ją pakrikštijo Rasa. Mergaitė kurį laiką taip pat grojo ansamblyje.

Visi ansamblio nariai tapo bičiuliais, drauge ne tik repetuodavo, koncertuodavo, bet ir leisdavo laiką. Nestigo įvairiausių nuotykių. Vieną tokių pora atsimena iki šiol.

Patikdavo vilnos kostiumai

Nors sovietmečiu išvykti koncertuoti į užsienį buvo sudėtinga, „Rasai“ pavykdavo dalyvauti festivaliuose įvairiose užsienio šalyse.

1972 metų pavasarį Kaune dėl Lietuvos laisvės susidegino Romas Kalanta. Po kelių mėnesių „Rasos“ nariai turėjo vykti koncertuoti į Graikiją.

„Manėme, kad mūsų, jaunų žmonių, į užsienį neišleis, tačiau išleido. Kai turėjome vykti į Lietuvą, vienas mūsų šokėjas Antanas Mockapetris dingo. Liko Atėnuose“, – prisiminė R.Galinis.

Tada vyras buvo kolektyvo valdybos narys, tačiau dėl to, kad vienas šokėjas liko Vakarų valstybėje, nuo saugumiečių smarkiai nenukentėjo.

Vėliau „Rasos“ nariai sužinojo, kad šokėjas palaukė, kol kauniečių grupė išvyks, ir kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadą. Jam pavyko įsikurti užsienyje“, – pasakojo pora.

„Rasos“ nariai ir sovietmečiu buvo Lietuvos ambasadoriais užsienyje.

„Kitų šalių atlikėjai turėdavo spalvingus kostiumus. Mūsų kostiumai buvo kuklūs, iš pilkos vilnos. Tačiau užsieniečiai jais labai žavėdavosi, čiupinėdavo natūralų audinį, o mes, pasinaudoję proga, pasakodavome apie Lietuvą, nes Vakarų Europoje tada apie mūsų šalį mažai kas žinojo“, – prisiminė S.Galinienė.

Žinia buvo netikėta

Kai Lietuvą užklupo ekonominė krizė, „Rasai“ vietos „Žemprojekte“ nebeliko. Prieš 10 metų kolektyvui patalpas ir paramą suteikė Lietuvos sporto universitetas (LSU).

Dabar „Rasoje“ yra beveik 60 šokėjų ir muzikantų. R.Galinis ir toliau groja birbyne, o S.Galinienė nepailsta šokti. Per 50 metų kolektyvo veikloje dalyvavo apie 700 kauniečių. „Rasoje“ susipažino ir susituokė apie 20 porų.

Tačiau ilgiausiai atsidavę tik „Rasai“ yra S. ir R.Galiniai.

„Kolegos žinojo mūsų biografijas ir istoriją, todėl artėjant „Rasos“ 50-mečiui paruošė nepaprastą staigmeną – parengė dokumentus, įrodančius, kad esame rekordininkai. Tai pripažino Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“, – pasakojo S.Galinienė.

Tai liudijantis diplomas kauniečiams buvo įteiktas gruodžio 2 dieną, kai vyko jubiliejinis tautinių šokių ansamblio „Rasa“ koncertas.

Būgštauja dėl reformos

Puikiai žinodami Kauno saviveiklinių tautinių ansamblių kasdienybę „Rasos“ įkūrėjai mano, kad situacija nėra bloga.

„Nors pasirinkimas, kuo užsiimti, didžiulis, dalis jaunimo neabejingi tautinei kultūrai. Tai vėl populiaru. Ypač nemažai vaikų lanko tokius būrelius. Tačiau būtinas tęstinumas, reikia, kad moksleiviai, tapę studentais, paskui specialistais, turėtų kur tęsti šią veiklą“, – sakė R.Galinis.

Dabar Vytauto Didžiojo universitetas globoja kolektyvą „Žilvitis“, LSU – „Rasą“, KTU – „Nemuną“.

„Nerimaudami laukiame aukštojo mokslo ir universitetų reformos. Taupant lėšas, optimizuojant su moksline veikla nesusijusius užsiėmimus kolektyvai gali nukentėti. Tai būtų trumparegiškas žingsnis, nes tautinė kultūra yra mūsų, o ypač augančios kartos, gyvenimo dalis“, – įsitikinęs „Rasos“ įkūrėjas.

Tapo turizmo specialistu

Kauniečiai domisi įvairiausiomis gyvenimo sritimis.

Dalyvaudamas „Rasos“ veikloje R.Galinis organizuodavo kolektyvo keliones ne tik po Lietuvą, bet ir į užsienį. Nors ilgus metus dirbo inžinieriumi, projektavo žemės ūkio paskirties objektus, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pakeitė veiklą.

Vyras pradėjo organizuoti įvairias keliones vienoje kelionių agentūrų. Vėliau beveik 10 metų dirbo Kauno miesto savivaldybėje turizmo specialistu. Jam teko darbuotis miestą valdant net 8 merams – nuo Henriko Tamulio iki Andriaus Kupčinsko.

Vyras įdėmiai seka ir dabartinius pokyčius Kaune.

Pasigenda gyvybės prie upių

R.Galinis prisiminė, kad keičiantis valdžioms būdavo įvairiausių idėjų, kuo Kaunas gali būti išskirtinis, kokį savo, kaip miesto, įvaizdį pristatyti kitoms šalims. Tačiau išgryninti kokios nors vienos ar kelių krypčių nepavykdavo.

„Turime pripažinti, kad nors miestas atgyja, turistai jame praleidžia tik po dieną ar dvi, nes daugiau čia nėra ką veikti. Labai gerai, kad pagaliau iš esmės pradėtas Kauno tvirtovės ir fortų gaivinimas. Tai viena sričių, kuo Kaunas yra išskirtinis“, – sakė kaunietis.

Dar viena sritis, kuri Kauną darytų patrauklų, yra gyvenimo prie upių atgaivinimas.

„Turime dvi upes, santaką, Kauno marias, tačiau pramoginė laivyba nėra išplėtota taip, kaip galėtų būti. Tai – ilgus metus nesprendžiama problema. Žinoma, tokiai veiklai reikia daug investicijų, o jų greitai susigrąžinti neįmanoma. Todėl pirmiausia reikia ilgalaikės strategijos ir politinės valios, kad Kaunas gyvenimą prie upių pasirinktų savo prioritetu“, – mano R.Galinis.

Stebėdamas ankstesnių ir dabartinių miesto vadovų ir kitų politikų veiklą kaunietis įsitikinęs, kad vis dar stinga jų atviresnio bendravimo su gyventojais.

„Už miesto dabartį ir ateitį atsakingi žmonės turėtų atviriau ir dažniau bendrauti su kauniečiais, stengtis labiau pristatyti savo idėjas ir projektus, kad vyktų bendros diskusijos ir būtų priimami geriausi sprendimai“, – sakė R.Galinis.

Savo meile užkrėtė kitus

Kad S. ir R.Galinių rekordas būtų įteisintas, rūpinosi „Rasos“ kolektyvo šokėjas verslininkas Rimantas Kaknevičius.

Vyras pasakojo, kad saviveiklos kolektyvui išgyventi nėra paprasta, tačiau jo įkūrėjai apie tai kuklinasi kalbėti.

„Daugelis dalykų – surengti kolektyvo keliones ir koncertus kituose miestuose, pasisiūti drabužius – pavyksta tik dėl visų atlikėjų entuziazmo, nes tai darome iš savo lėšų. Tačiau niekas tam neprieštarauja, nes mato neįtikėtiną pavyzdį – Simoną ir Romą. Jie savo gyvenimo būdu ir meile šokiui, muzikai užkrėtė visą kolektyvą“, – sakė kaunietis.

R.Kaknevičius įsitikinęs, kad kauniečiai S. ir R.Galiniai greičiausiai yra dar didesni rekordininkai.

„Manau, kad jie yra ne tik ilgiausiai viename tautiniame šokių kolektyve dalyvaujanti pora, greičiausiai tokios poros daugiau nėra nė viename saviveikliniame kolektyve. Tačiau tai įrodyti sudėtinga“, – sakė R.Kaknevičius.

Skatins kolektyvus pasirodyti viešosiose erdvėse

Albinas Vilčinskas

Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas

„Kaune su tautine saviveikla susijusių kolektyvų situacija nėra labai bloga. Mokyklose, taip pat kultūros centre Tautos namuose, Vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmuose, Tautinės kultūros centre gausu tautinių kolektyvų.

Vyresni kauniečiai, norėdami tęsti šią veiklą, susiduria su tam tikromis problemomis. Anksčiau prie įvairių įmonių įkurti ir jų palaikomi kolektyvai dabar dažniausiai yra netekę savo patalpų, jas turi nuomotis.

Čia į pagalbą saviveiklininkams ateina universitetai. Jie skatina tokią veiklą, dažnai moka atlygį vadovams, suteikia patalpas repeticijoms. Tokiuose kolektyvuose gali reikštis ir jaunimas, ir senjorai.

Pastebime, kad saviveiklinių kolektyvų ir jų narių skaičius yra stabilus, kauniečių, taip leidžiančių laisvalaikį, nemažėja.

Savivaldybė nepaprastai dėkinga, kad tokiuose ansambliuose kaip „Rasa“ ir kituose universitetų kolektyvuose yra senbuvių, kurie puoselėja tautinę kultūrą. Jie yra savotiški šios srities perlai.

Saviveikliniai kolektyvai niekada neatsisako dalyvauti įvairiausiose miesto šventėse ir neprašo užmokesčio. Net jei nekoncertuoja, į jas kolektyvų nariai ateina pasipuošę tautiniais kostiumais. Tai taip pat yra mūsų tautinių tradicijų puoselėjimas, pavyzdys jaunimui.

Po kiekvienos Dainų šventės geriausiai pasirodę kolektyvai ir jų vadovai ne tik pagerbiami, bet ir įteikiamos premijos.

Taip pat kiekvienais metais konkretus kolektyvo vadovas ar narys gali pretenduoti į mieste įsteigtas kultūros ir meno kūrėjų stipendijas. Jos skiriamos konkrečiam darbui nuveikti, pavyzdžiui, sukurti naują programą kolektyvui.

Taip pat saviveikliniai kolektyvai gali dalyvauti projekte „Iniciatyvos Kaunui“ ir gauti pinigų savo projektams įgyvendinti.

Manau, šio žanro kūrėjus reikėtų skatinti būti dar labiau matomus mieste, kad saviveiklininkai dar labiau įsilietų į miesto bendruomenės gyvenimą.

Mieste kasmet vyksta tautinių studentiškų kolektyvų festivalis „Ei, studente, sukis vėju“. Jame dalyvauja daugybė atlikėjų, festivalis yra labai paveikus. Tačiau iki šiol jis vykdavo Kauno sporto halėje ar kitose uždarose patalpose.

Dabar su festivalio rengėjais kalbamės, kad kitais metais renginys vyktų viešosiose miesto erdvėse – prie Kauno pilies, miesto parkuose. Tokių renginių metu kauniečiai kur kas akivaizdžiau pamatytų, ką veikia saviveiklininkai.“

Pasiekimų sąraše – ir scenos partneriai

Vytautas Navaitis

Agentūros „Factum“ direktorius

„Kauniečiai yra vieni aktyviausių šalyje, pasiekiantys įvairiausių rekordų. Meno sritis rekordams siekti yra bene neparankiausia, nes apibrėžti, kas yra gražu, genialu, – sudėtinga.

Paprasčiau suskaičiuoti su metais susijusius rekordus.

Štai ilgiausiai įvairiuose choruose yra dainavęs vilnietis Mykolas Usonis. Jis šiai meno sričiai yra atidavęs 65 metus.

Ilgiausiai dainavęs duetas yra Nelly Paltinienė ir Eugenijus Ivanauskas. Jie scenoje dainavo nuo 1967 iki 1982 ir nuo 1993 iki 2007 metų. Iš viso 29 metus.

R. ir S.Galiniai yra vienintelė sutuoktinių pora, kurie taip ilgai – 50 metų ištikimi vienam saviveikliniam kolektyvui. Iki šiol to įrodyti nebandė niekas kitas.“

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.