Šių metų festivalio koncertų programa spindi šimtmečio ženklais, talentingais solistais virtuozais ir laikui nepavaldžia akademinės muzikos klasika. Apie visa tai mintimis pasidalijo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas maestro Gintaras Rinkevičius.
Misija – pristatyti kaimynus
„Dažnai būna, kad tos šalys, kurios, rodos, yra visai arti, kultūriniu ir kitais atžvilgiais lieka nedovanotinai tolimos“, – pripažino G.Rinkevičius. Būtent todėl Baltijos šalių orkestrų festivalis – gera proga šią spragą užlopyti.
Šiemet festivalis sugrįžta po dviejų metų pertraukos. Koncertuose, kurie vyks vasario ir kovo mėnesiais, pasirodys trys orkestrai – svečiuosis Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Andris Poga) ir Liepojos simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas G. Rinkevičius), savo programą taip pat pristatys Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Tokia kultūrinė draugystė – vienas svarbiausių Baltijos šalių orkestrų festivalio bruožų.
Per antrą dešimtmetį skaičiuojančio renginio istoriją ne tik Latvijos ir Estijos kolektyvai prisistatė mūsų koncertų salėse, bet ir LVSO ne kartą pažindino Baltijos valstybių publiką su lietuviška muzikine kultūra.
Praėjusių metų gruodį dalis LVSO orkestrantų koncertavo Rygoje, o šių metų lapkritį visas orkestras vyks į Latviją, kur dalyvaus kaimynų šimtmečio renginiuose – ten nuskambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Be kita ko, LVSO lankysis ir Liepojoje, kur prisijungs prie šio miesto simfoninio orkestro atliekant įspūdingą Gustavo Mahlerio Simfoniją nr. 2, c-moll.
„Mums labai svarbu bendradarbiauti, draugauti, megzti kultūrinius ryšius, o ypač – su savo kaimynais. Mūsų misija yra supažindinti su jais, kad žinotume, kokio lygio ir kokią muziką groja artimiausios kaimynės Latvijos nacionalinis simfoninis ar Liepojos simfoninis orkestrai. Pastarajam orkestrui pats vadovauju, tad galiu pasakyti, kad šis nedidelio miesto kolektyvas yra labai aukšto lygio. Lietuvos publikai tikrai bus įdomu išgirsti, kaip groja šio orkestro muzikantai“, – kalbėjo G. Rinkevičius.
Dedikacija trims Baltijos šalims
Baltijos šalių orkestrų festivalio programoje bus nemažai šimtmetį liudijančių ženklų. Skambės ir visoms trims šalims dedikuotas naujausias latvių kompozitoriaus Arturo Maskato kūrinys „The Song of the Baltics“ („Baltų daina“) solistams, chorui ir orkestrui. Tai ypatingas, visų trijų valstybių šimtmečius pažymintis veikalas.
Kompozicija pasakoja apie sudėtingą Baltijos valstybių likimą, joje naudojamos visų trijų šalių nacionalinės eilės: latvių poetų Vizmos Belševicos ir Ojārso Vācietis, estų poeto Paulo Eeriko Rummo bei vieno žymiausių visų laikų lietuvių poetų Sigito Gedos tekstai. Įdomu tai, kad kiekvienoje iš trijų opuso dalių atitinkamai dainuos lietuvių, latvių ir estų solistai.
„Festivalį pradėsiančio koncerto programa, mano nuomone, nepaprastai įdomi. Pirmojoje dalyje skambės Jeano Sibelijaus Simfonija nr. 2, op. 43, o antrojoje bus atliktas specialiai Baltijos valstybių šimtmečiui parašytas A. Maskato kūrinys. Lietuvai dedikuotoje dalyje dainuos solistė Vida Miknevičiūtė, Latvijai – Aleksandras Antonenka.
Manau, kad Lietuvos publika gerai žino šį tenorą, dainuojantį „Metropolitan“, „La Scala“ ir daugelyje kitų žymiausių pasaulio operos teatrų. Lietuvos žvaigždė yra Violeta Urmana, o Latvijoje tokį patį statusą turi A. Antonenka. Na, o Estijai kūrinyje atstovaus solistė Mari Kalkun. Pats kūrinio dar negirdėjau, bet gerai žinau A.Maskatą ir galiu patvirtinti, kad jis rašo labai įdomią ir gerą muziką“, – pasakojo G. Rinkevičius.
„Baltų daina“ pirmą kartą buvo atlikta gruodžio 9 d. Rygoje, o Vilniuje, Baltijos šalių orkestrų festivalio pirmojo koncerto metu girdėsime lietuviškąją kūrinio premjerą. Ją kartu su solistais atliks Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras, valstybinis choras „Latvija“, kūrinį diriguos Latvijos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas A. Poga.
Su lietuviais gros šeimos duetas
Festivalio organizatoriai publikai žada ir daugiau staigmenų. Dar vienas intriguojantis koncertas vadinsis „100 stygų“, nes jame pasirodys įspūdingas atlikėjų desantas - kartu gros Latvijos nacionalinio, Liepojos ir Lietuvos valstybinio simfoninių orkestrų stygininkai.
„Suskaičiavome, kad scenoje bus 32 pirmieji, 28 antrieji smuikai, dvigubai ar net trigubai daugiau nei įprastai altų. Ilgai ieškojau šiam koncertui tinkamos programos. Galiausiai apsistojome ties M.K. Čiurlionio Styginių kvarteto c-moll pirmąja dalimi, kuri skamba labai įdomiai. Be to – tai lietuviška muzika.
Arnoldo Schoenbergo styginių sekstetą „Pragiedrėjusi naktis“, aranžuotą styginių orkestrui, jau esame atlikę anksčiau – tai puiki muzika, o Piotro Čaikovskio „Serenada“ styginių orkestrui op. 48 – tiesiog pasaulinė klasika. Šio kūrėjo ir W.A.Mozarto muziką mes bene dažniausiai girdime pasaulio koncertų salėse“, – dėstė festivalio meno vadovas.
Baltijos šalių orkestrų festivalį uždarys Lietuvai atstovausiantis garsios muzikų poros koncertas – su LVSO pasirodys vienas ryškiausių šių dienų lietuvių pianistų Lukas Geniušas ir jo žmona, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė Anna Geniušienė. Jų atliekama programa spindės išskirtiniu virtuoziškumu, kadangi joje skambės W. A. Mozarto ir Sergejaus Prokofjevo koncertai fortepijonui bei W. A. Mozarto Koncertas dviem fortepijonams F-dur.
Baltijos šalių orkestrų festivalis įvyks Vilniaus kongresų rūmuose: vasario 9 d. savo programą pristatys latviai, vasario 17 d. įvyks koncertas „100 stygų“, kovo 2 d. koncertuos LVSO. Bilietų galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų, „Tiketos“ ir „Teatrai.lt“ kasose.
