„Post futurum“ libreto autorius S.Parulskis apie Lietuvos istoriją papasakojo per Dievą ir Šėtoną. Kompozitorius G.Sodeika, pasidavęs S.Parulskio pasiūlytam žaidimui, sukūrė spalvingą muziką.
Režisierius O.Koršunovas premjeros išvakarėse sakė, kad iš pradžių diskutavo, kas yra šiuolaikinė opera, kur jos vieta – kapinėse ar vis dėlto galima padaryti ką nors gyvo, patrauklaus.
S.Parulskio pasiūlytas istorijos pasakojimas leido spektaklį padaryti ne tokį pompastišką, kokie kartais būna valstybės jubiliejų proga, tačiau didingą. Tiesa, operoje netrūksta ir ironijos – scenoje pasirodo Vytautas Didysis moterišais drabužiai, paparacas su ožio kauke, laisvo elgesio moterų choras tiesiai iš Amsterdamo...
Scenografijos ašimi jos autorius G.Makarevičius pasirinko Signatarų namus Vilniuje. Tačiau pastatas scenoje nuolat kinta. Vaizdo projekcijas kūrė Rimas Sakalauskas.
Operos kulminacija – Nepriklausomybės akto pasirašymas.
