Liudo Mikalausko kelionė laiku: nuo tarpukario dainų iki Vytauto Kernagio baladžių

Vienas ryškiausių lietuvių solistų bosas Liudas Mikalauskas pripažįsta tylą branginantis labiausiai, o didžiausia dainininko meilė tenka būtent lietuviškai muzikai. 

Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Birutė Asevičiūtė.<br>Rengėjų nuotr.
Birutė Asevičiūtė.<br>Rengėjų nuotr.
Julija Karaliūnaitė.<br>Rengėjų nuotr.
Julija Karaliūnaitė.<br>Rengėjų nuotr.
Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Liudas Mikalauskas.<br>Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Akvilė Laugalytė

Mar 6, 2018, 2:00 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 2:01 PM

Kovo 18 d. „Vaidilos“ teatre išgirsime skambantį Lietuvos šimtmečio portretą, kurį įgarsins Liudas Mikalauskas (bosas), Julija Karaliūnaitė (sopranas) bei Birutė Asevičiūtė (fortepijonas). 

Šis muzikinis metraštis bus tarsi kelionė laiku: nuo tarpukario dainų iki permainų laikotarpio Vytauto Kernagio baladžių. Turbūt nerastume labiau lietuvių muzikai atsidavusio dainininko nei Liudas Mikalauskas, nes jokia daina taip nesuvienija kaip lietuviška. Dainininkas įsitikinęs, kad per koncertus turi dainuoti ne tik scenos žvaigždės, bet ir publika!

– Papasakokite, kokios dainos skambėjo jūsų vaikystėje? 

– Ką grodavo per radijo stotis, neatsimenu. Tėvai klausė tradicinės pop muzikos, tačiau mano muzikinį skonį formavo „Dainų švenčių“ tradicija, chorinė muzika. 

Dar būdamas paauglys dainavau įvairiuose kolektyvuose, tarp kurių buvo net Tauragės tremtinių choras, kuris įskiepijo didelę meilę lietuviškam žodžiui dainoje. 

Labai dažnai galvodamas apie koncerto programas sustoju ties lietuvių kompozitoriais, nes tai man artima muzika. „Vaidilos“ teatre klausytojai girdės tik lietuvių muziką, kuri nustebins ne vieną.

– Ar tiesa, kad klausotės tik tų radijo stočių, kur mažai muzikos? 

– Tikriausiai visų specialybių atstovai sutiks, kad laisvu metu nesinori nieko apie darbą girdėti. Kaip batsiuviai nenori ylos paimti savaitgalį, taip ir muzikantai nenori klausytis muzikos. Aš klausau tik tos, kuri susijusi su mano profesija. 

Jei per radiją groją ką nors, iškart imu analizuoti, vertinti, o tai nėra poilsis, todėl muzika nėra mano laisvalaikio praleidimo priemonė. 

Mano dažniausiai klausoma radijo stotis yra „Marijos radijas“, nes malda – vienintelis būdas atitrūkti nuo bėgimo, užsimiršti, pamedituoti ir taip pasisemti naujų idėjų koncertams.

– Koks jūsų ryšys su Vytauto Kernagio kūryba?

– Koncerto metu keliausime su dainomis per visą Lietuvos šimtmečio laikotarpį, tad pasiekę Sąjūdžio laikotarpį tikrai nepraleisime Vytauto Kernagio. Tai asmenybė, kuri gyveno, kūrė ir vedė mus nepriklausomybės keliu. Tai buvo laisvės šauklys, kuris išliks amžinai. V.Kernagio dainuotos dainos „Šaukiu aš tautą“, „Baltas paukštis“, „Giedu dainelę“ tapo mūsų laisvės himnais.

– Kas jus paskatino rinktis dainininko kelią? 

– Dainininko keliu jau nuo pat vaikystės vedė mano pirmasis dainavimo mokytojas Tauragėje Romualdas Eičas. Jis mokėjo jauną žmogų sudominti daina. 

Nors gyvenimas vis kreipė kita kryptimi (pirmos mano universitetinės studijos buvo nesusijusios su dainavimu), tačiau Dievas parodė kelią, kuriuo turiu eiti. Mano šeimoje nėra muzikantų, tačiau tėvai palaiko mane, atvažiuoja į koncertus ir tampa vienais patikimiausių mano kritikų.

– Kaip mėgstate ilsėtis? Kokia veikla jums yra poilsis?

– Mėgstu ilsėtis be muzikos. Tylą branginu labausiai, todėl gyvenu kaime, kur maža triukšmo, kur žmogus arčiausiai žemės, kur alsuoja gamta. 

Mėgstu pavasarį, kai galima rankas sukišti į žemę, kai galima darže ką nors pasodinti, prižiūrėti, ravėti. Žemė man suteikia daug jėgų ir poilsio, padeda atsipalaiduoti. 

Dažnai parvažiavęs namo pasilieku naktį lauke pastovėti ir pažiūrėti į dangų. Ta kaimo tamsa leidžia laisvai stebėti žvaigždes, ką sunku padaryti mieste. Tokia keletos minučių tyla ir susikaupimas – labai sustiprina.

– Kokie kriterijai jums padeda atsirinkti repertuarą? Ar yra tokių vaidmenų, dainų, dėl kurių nesileistumėte įkalbinamas juos atlikti?

– Pirma kriterijų jau paminėjau, tai – lietuvių kompozitorių muzika. Tačiau ir tokią muziką atsirenku atsargiai. Dainos turi būti lengvai klausomos, melodingos, su gerais tekstais. Programoje reikia sukurti net kelias kulminacijas, leisti žmonėms paploti, patiems padainuoti. 

Koncerto programa turi jungti mus į muzikos bendrystę, o ne kurti barjerus tarp solisto ir publikos. Visi turi dalyvauti renginyje kartu, tad dažnai dėlioju programą, kai pamatau pirmuosius klausytojus. Iš jų akių suprantu, ar šiandien verksime, ar juoksimės.

– Kas, jūsų nuomone, svarbu šiuolaikiniam operos solistui?

– Netapti snobu. Būti paprastu, bet ne prastu. Jaustis žmogumi, o ne žvaigžde.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.