Justas Kulikauskas pats kuria populiarios muzikos aranžuotes violončelei ir susilaukia užsienio žiniasklaidos dėmesio. Justo arba kitaip „The Amazing Cello“ instrumentinė Taylor Swift dainos „Blank Space“ versija vieno portalo pripažinta geresnė net už patį originalą.
Pozityvumą ir gerą energiją skleidžiantis Justas vietoje nestovi ir jau visai netrukus, kovo 25 d. jis pasirodys „Vaidilos“ teatre su ypač energinga programa: čia violončelės garsai pinsis su elektronika ir ne tik. Pasiruoškite nesustabdomai įspūdžių tėkmei.
<strong>– Kaip tau pavyksta suderinti solinę karjerą su „NIKO“ veikla?</strong>
– Pavyksta, nes atsižvelgiama į kiekvieno atlikėjo veiklą, dinamiškai derinami visų muzikantų krūviai. Be to, visos mano veiklos viena kitą tik papildo.
<strong>– Su kokiais kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais susiduri? </strong>
– Džiaugsmai paprasti: gyvenu gražų, linksmą gyvenimą. Darau ir kuriu tai, ką noriu, turiu nuostabią merginą ir einu vis į priekį.
<strong>– Ar yra dalykų, kurie tave erzina, kuriuos norisi pakeisti?</strong>
– Turbūt dabartinė situacija Lietuvoje.
<strong>– Prieš šešerius metus, kartu su Aurimu Galveliu, dalyvavote Eurovizijos atrankoje. Kaip kilo idėja ten dalyvauti ir kaip šiandien vertini jūsų patirtį? </strong>
– Nusprendėme dalyvauti vien dėl patirties. Buvo smagu ir kažkas dar neatrasto. Visada, pažiūrėjus į praeitį, atrodo, kad galėjau ir geriau, ir kitaip, bet išmokau to nevertinti, o tiesiog eiti pirmyn. Taip greičiau tobulėji.
<strong>– O ar šiais metais stebėjai Eurovizijos atrankas, galbūt turi savo favoritą?</strong>
– Deja, ne.
<strong>– Beveik tuo pačiu metu dar laimėjote ir jaunų grupių konkursą „Garažas’11“ bei spėjai gauti aukštą įvertinimą Vokietijoje „Loop Station World Championship“, skirtą atlikėjams, grojantiems efektų pedalais. Koks tai buvo jausmas, ką tau tai reiškė? </strong>
– Tuo metu reiškė labai daug… Atrodė lyg išsipildytų kažkokia svajonė. Bet tai buvo tik pati karjeros pradžia.
<strong>– Be įtempto konkurso grafiko, dar laukė ir studijos? Ar sulaukei palaikymo iš dėstytojų? Juk studijavai klasikinę violončelę! </strong>
– Žinoma, buvo sunku viską suderinti, bet tuo metu apie tai nemąsčiau. Tiesiog dirbau, dariau, ką turėjau daryti ir į šalis nesižvalgiau. O dėstytojai, manau, nevisiškai suprato, ką aš veikiu, bet jokių neigiamą komentarą nesulaukiau. Svarbiausia, kad visi man svarbūs žmonės mane palaikė, o visa kita nebuvo labai svarbu.
<strong>– Kuo gyveni šiandien ?</strong>
– Gyvenu kūryba, muzika ir svajonėmis.