Likimo daina su Hamburge dirbančiu Martynu Stakioniu

Nacionalinės filharmonijos rengiamame orkestro muzikos koncerte „Likimo daina“ greta sudėtingų simfoninių Johanneso Brahmso ir Roberto Schumanno partitūrų skambės didingi J. Brahmso opusai chorui ir orkestrui. Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio choro rengiamą ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis. 

Ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis. <br> D.Matvejevo nuotr.
Ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis. <br> D.Matvejevo nuotr.
Ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis. <br> D.Matvejevo nuotr.
Ypatingą programą diriguos jaunas talentingas dirigentas Martynas Stakionis. <br> D.Matvejevo nuotr.
 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras sukūrė bendrą programą su Kauno valstybiniu choru.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras sukūrė bendrą programą su Kauno valstybiniu choru.<br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Mar 22, 2018, 12:53 PM

Savo muzikinį kelią Martynas Stakionis pradėjo Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje, čia pradėjo mokytis ir chorinio dirigavimo (mokytojai Rita Nenėnaitė, Vytautas Miškinis). M. K. Čiurlionio menų mokykloje chorinio dirigavimo mokėsi pas Romualdą Gražinį, simfoninio – pas Martyną Staškų.

Baigusį M. K. Čiurlionio menų mokyklą M. Stakionį ėmėsi globoti batutos pažiba Mirga Gražinytė-Tyla. Šiai dirigentei jis asistavo statant du spektaklius Valstybiniame Zalcburgo operos teatre, taip pat jaunasis maestro parengė tris premjeras Hamburgo kamerinėje operoje, dirigavo orkestrui „Kremerata Baltica“, koncertavo Paryžiuje, Taline, Prahoje ir kitose Europos salėse, ne kartą dirigavo Lietuvos nacionalinės filharmonijos scenoje.

Nuo 2015-ųjų M. Stakionis orkestrinį dirigavimą studijuoja Vokietijoje, Hamburgo muzikos ir teatro akademijoje, Ulricho Windfuhro klasėje. Nuo 2017 m. dirba Hamburgo kamerinės operos muzikos vadovo asistentu, diriguoja ten statomas operas. 

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras susitikimo su veržliu jaunuoju dirigentu Filharmonijos scenoje labai laukė. Šįkart imtasi bendros programos su Kauno valstybiniu choru, simboliškai pavadintos „Likimo daina“, mat skambės Johanneso Brahmso ir Roberto Schumanno opusai, kurių bendras vardiklis – asmenybės ir žmonijos likimo apmąstymai.

Išgirsime J. Brahmso „Tragiškąją uvertiūrą“, „Likimo deivių Parkų dainą“ („Gesang der Parzen“) ir „Likimo dainą“ („Schicksalslied“) bei R. Schumanno „Manfredo“ uvertiūrą ir Ketvirtąją simfoniją. 

„Tragiškojoje uvertiūroje“ Brahmsas neapsiribojo gedulo nuotaikomis, ji suvokiama plačiau – kaip dramatinė, bet šviesi kompozicija, kartu perteikianti ir įspūdingą Austrijos gamtos grožį, kuriuo kompozitorius mėgavosi kurdamas šį opusą.

Savo kūryboje Brahmsas vengė siužetiškumo, aukštai vertino grynosios muzikos estetiką. Tačiau „Deivių Parkų daina“ („Gesang der Parzen“) grindžiama romėnų mitologijoje minimų likimo deivių Parkų vaizdiniu ir tekstu iš Goethe’s dramos „Ifigenija Tauridėje“, taip sodria partitūra perteikiant dievybių prakeiksmą visai žmonijai.

Kitas opusas – trijų dalių „Likimo daina“ („Schicksalslied“), parašytas pagal Friedricho Hölderlino poemą, yra vienas ryškiausių Brahmso kūrinių chorui ir orkestrui po „Vokiškojo Requiem“. Muzika pasižymi šviesia, daininga lyrika ir perteikia žemiškąsias bei dieviškąsias dimensijas: žmonijos dvasinio aklumo, mirtingųjų netobulumo, likimo, grožio ir amžinybės temas.

R. Schumannas, daugybės fortepijoninių kompozicijų ir dainų autorius, 1841 m. tarsi pradėjo naują kūrybinį etapą, kurį būtų galima pavadinti „simfonijų metais“. Ketvirtoji simfonija, lyginant su Schumanno fortepijoniniu palikimu, primena klasikinę, jos ritmika ir harmonija paprastesnės, melodija aiškesnė. Tačiau simfonijoje yra ir naujovių – visos keturios dalys atliekamos be pertraukos, jas sieja pasikartojančios temos. 

Kūrinyje dominuoja lyrinis pradas. Dar tobulindamas Ketvirtąją simfoniją, Schumannas pasinėrė ir į lordo Byrono „Manfredo“ dramą ir parašė jai muziką, apibūdindamas opusą taip: „Dramatinė trijų dalių poema pagal Byroną su Schumanno muzika“. 

„Prie jokio kūrinio nesidarbavau su tokia meile kaip prie „Manfredo“, – vienam draugui yra sakęs Schumannas. Visą partitūrą sudaro penkiolika numerių orkestrui, chorui ir solistams. 

Pasisekimo sulaukė vienintelė šio kūrinio dalis – Uvertiūra. Ji iki šių dienų gyvuoja koncertų scenose kaip jau savarankiškas ir vienas įstabiausių Schumanno simfoninės kūrybos puslapių. Čia glūdi ne tik Byrono, bet ir paties kompozitoriaus gyvenimo aistrų ir likimo dramatizmas. 

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro, Kauno valstybinio choro ir dirigento Martyno Stakionio koncertas „Likimo daina“ įvyks kovo 23 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kovo 24 d. 19 val. Vilniuje, Nacionalinėje filharmonijoje. 

LNF inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.