Praėjusių metų rugsėjį Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pastatyto lenkų režisieriaus L.Twarkowskio spektaklio „Lokis“ kūrėjai į sceną kopė net keturis kartus.
Auksiniu scenos kryžiumi buvo apdovanoti L.Twarkowskis (už režisūrą), Airida Gintautaitė (už Marie Trintignant vaidmenį), Vainius Sodeika už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis ir vaizdo projekcijų kūrėjas Jakubas Lechas už vaizdo projekcijas.
Po du Auksinius scenos kryžius pasidalino instaliacijų spektaklio šeimai „Apie baimes“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir baleto „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras) kūrėjai.
Pirmojo režisierė Olga Lapina sukūrė savitą Jaunimo teatro fojė erdvių architektūrą – savotišką iš aktorių vaikystės patirčių ir asmeninių istorijų gimusį „baimių kambarių“ miestelį.
Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro „Procesas“ taip pat susijęs su baimėmis. Šio baleto pagrindu choreografas Martynas Rimeikis pasirinko Franzo Kafkos romaną „Procesas“.
Lenkui – antrasis prizas
Įdomu tai, kad „Lokio“ režisierius L.Twarkowskis jau yra pelnęs Auskinį scenos kryžių. Tik ne kaip režisierius, o kaip vaizdo projekcijų autorius. 2015 metais jis buvo apdovanotas už vaizdo projekcijas, sukurtas spektaliui „Didvyrių aikštė“.
Pernai L.Twarkowskis ėmėsi režisuoti pats ir pastatė spektaklį, įkvėptą prancūzų rašytojo Prospero Merimee (1803–1870) novelės apie XIX amžiaus Žemaitiją „Lokys“, lietuvių fotografo Vito Luckaus tagiško likimo ir Vilniuje įvykusios tragedijos, kai dainininkas Bertrandas Cantat nužudė aktorę M.Trintignan.
„Spektaklio dramaturgija remiasi trimis šaltiniais. Pirmasis jų – P.Merimee literatūrinė mistifikacija „Lokys“. Kiti du – sudėtingos ir prieštaringos radikalių menininkų biografijos: lietuvių fotografo Vito Luckaus ir prancūzų roko muzikos grupės „Noir Desir“ vokalisto Bertrando Cantat.
V.Luckų ir B.Cantat su „Lokio“ veikėju grafu Šemeta vienija ne tik ypatingas polinkis derinti mirtį ir afektą, ne tik susidomėjimas žmogaus žvėriškuoju pradu ar prievarta.
Kiekvieno jų istorija įvyko Vilniuje, visų šių istorijų šerdis iš esmės mums lieka nepasiekiama, kiekvieno jų tema tegalime spekuliuoti.
Tai ribiniai nutikimai, nepasiduodantys jokiai logikai ir racionaliems pažinimo įrankiams“, – yra sakęs L.Twarkowskis.
Spektaklis – nepakeliamas
L.Twarkowskio „Lokis“ sulaukė daugybės recenzijų ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
„Europa – tai mirtis“, – dainavo taip pavadintoje dainoje B.Cantat albume „Les Visage de Figures“, – portale teatralny.pl rašė lenkų kino kritikas Lukaszas Drewniakas. – Spektaklio finalas neturi policininkiškos prasmės.
Aktoriai šoka makabrišką automatų šokį. Esantys už konteinerio panyra į transą – pusnuogiai, pamišę nuo ant savęs mušamo ritmo, traukia mus į dar tamsesnę tamsą.
Šiame mėšlungiškame chaose staiga savo paskutinį šokį pradeda Marie, vaizduojanti B.Cantat iš „Noir Desir“ koncerto, ir tai sceninei žvėries išraiškai suteikia naują prasmę.
Marie atkuria savo žudiką, taip mėgindama suprasti, kaip mumyse gimsta žvėris. Auka keršija žudikui, tampa žudiko žudike. Tik teatre. Jau bundame iš šio spektaklio, iš transo, iš hipnotinio alkio tiesos, kurios nėra.
Lietuviai išeina apstulbinti šio reginio apimties, iki pikselio suprogramuotos dėlionės veidmainystės. Po teatro nėra tikrovės, buvo tik tai, ką matėme ekrane ir už jo. B.Cantat nenužudė Marie Vilniuje. Vilniaus nėra. Yra tik L.Twarkowskis. Esame jo galvoje.
Tirštas, nepakeliamas spektaklis.“
* * *
Auksinių scenos kryžių laureatai:
* Geriausiu režisieriumi išrinktas Lukaszas Twarkowskis už spektaklio „Lokis“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Jį paskelbė Liubomiras Laucevičius. Kadangi režisierius į Kauną neatvyko, prizą už jį atsiėmė Vainius Sodeika.
* Geriausia dramos aktore (pagrindinis vaidmuo) tapo Airida Gintautaitė už Marie Trintignant vaidmenį spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Už Kinijoje viešinčią aktorę Kryžių atsiėmė Gytis Ivanauskas.
* Geriausia dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo) – Kamilė Petruškevičiūtė už Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir už vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Aktorė tikino, jog teatras jai visada buvo stebuklas. Todėl ji ir atėjo į teatrą kurti to stebuklo.
* Geriausiu dramos aktoriumi (pagrindinis vaidmuo) tapo Vytautas Anužis už Natano vaidmenį spektaklyje „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“). Jį pasveikino Dainius Svobonas. V.Anužis sakė, kad lenkia galvą prieš režisierių Gintarą Varną, kuris jam skyrė Natano vaidmenį. Jis linkėjo visiems teatro žmonėms nevienadienių spektaklių ir sėkmės atliekat garbingą misiją.
* Geriausiu dramos aktoriumi (nepagrindinis vaidmuo) išrinktas Vainius Sodeika už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras). Auksinį scenos kryžių jam įteikė aktorius Saulius Čičelis. V.Sodeika dėkojo visai spektaklio komandai, nes šis darbas yra visos komandos kūrinys.
* Kompozitorė Zita Bružaitė paskelbė geriausią muzikos dramos spektakliui kūrėją – juo tapo Algirdas Martinaitis už muziką spektakliui „Cinkas“ (teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras). A.Martinaitis į Kauną neatvyko.
* Geriausia operos/operetės soliste paskelbta Viktorija Miškūnaitė už Džuljetos vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras). Ji ceremonijoje nedalyvavo.
* Vidmantas Bartulis paskelbė geriausią muzikos operai/baletui kūrėją. Juo tapo Mindaugas Urbaitis už muziką baletui „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
* Jonas Arčikauskas apdovanojo geriausią scenografę – Renatą Valčik už scenografiją instaliacijų spektakliui „Apie baimes“.
* Mantas Stabačinskas ir Marius Pinigis įteikė Auksinį scenos kryžių geriausiems metų šokėjams – Gintarei Marijai Ščavinskaitei ir Nielsui Claesui už vaidmenis šokio spektaklyje „Aside“ (šokio teatras „Padi Dapi Fish“).
* Geriausiu choreografu tapo Martynas Rimeikis už baleto „Procesas“ choreografiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
* Geriausiu šviesų dailininku/ vaizdo projekcijų kūrėju paskelbtas Jakubas Lechas už vaizdo projekcijas spektakliui „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
* Regina Varnaitė Auksinį scenos kryžių, skiriamą jaunajam menininkui, įteikė Aušrai Krasauskaitei už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
* Auksinis scenos kryžius, skiriamas teatrui vaikams ir jaunimui, atiteko instaliacijų spektaklio šeimai „Apie baimes“ kūrybinei grupei (Valstybinis jaunimo teatras): režisierei Olgai Lapinai, dailininkei Renatai Valčik, dramaturgei Teklei Kavtaradzei, videoinstaliacijų autoriui Mikui Žukauskui, kompozitoriui Antanui Jasenkai.
* Žurnalistas Rytis Zemkauskas geriausia dramaturge paskelbė ir Auksiniu scenos kryžiumi apdovanojo Birutę Kapustinskaitę už dramą „Terapijos“.
* Padėkos premija skirta ilgamečiam Nacionalinio Kauno dramos teatro administratoriui ir aktoriui Rimantui Štarui.
* Boriso Dauguviečio auskaras atiteko režisierei R.Barzdžiukaitei, libreto autorei V.Grainytei, kompozitorei L.Lapelytei už tęstines šiuolaikinės operos tapatybės paieškas. Jį įteikė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
* * *
Profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijoms gauti buvo pateikti 93 pasiūlymai apdovanoti spektaklių kūrėjus, kuriuos vertino kultūros ministro įsakymu sudaryta komisija – Goda Dapšytė, Helmutas Šabasevičius, Ingrida Ragelskienė, Jūratė Račinskatė, Lina Klusaitė, Martynas Petrikas, Ramunė Balevičiūtė, Rasa Murauskaitė ir Remigijus Vilkaitis.
Savita Auksinių scenos kryžių teikimo iškilmių įžanga antradienį tapo aktoriaus ir režisieriaus Ainio Storpirščio sumanyta akcija.
Ja buvo siekiama ne tik visą Lietuvą pasveikinti su Tarptautine teatro diena, bet ir ironiškai įgelti oficialiųjų Kultūros ministerijos apdovanojimų rengėjams.
Ant sostinės Trijų Kryžių kalno prie trijų baltų kryžių antradienį dieną išdygo ir ketvirtasis – aukso spalvos. Tai buvo A.Storpirštis su „Vandenyno dirbtuvių“ komanda idėja.
Iškilminga kryžiaus nešimo ir satymo ceremonija, skirta paminėti Tarptautinei teatro dienai, prasidėjo prie Lietuvos Respublikos Seimo – čia nuo 11 val. buvo montuojamas 6 metrų aukščio ir 3 metro pločio aukso spalvos kryžius. Jis maždaug po valandos pajudėjo Gedimino prospektu – buvo nešamas Trijų Kryžių kalno link, o galiausiai ten pastatytas.
„Kasmet teatro dieną teikiami Auksiniai scenos kryžiai geriausiems šalies teatro menininkams, tačiau šis renginys tapo uždaras ir prieinamas tik tam tikrai bendruomenei.
Mūsų tikslas – įteikti auksinį kryžių visiems Lietuvos kultūros atstovams ir pastatyti jį ant Trijų Kryžių kalno, kad būtų matomas visiems, nes kultūra yra mūsų visuomenės pagrindas“, – teigė A.Storpirštis.
Nominantų sąrašas:
Režisierius:
• Eimuntas Nekrošius už spektaklio „Cinkas“ režisūrą (teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras);
• Gintaras Varnas už spektaklio „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“) ir spektaklio „Pagalvinis“ režisūrą (teatras „Utopia“, Kauno kamerinis teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija);
• Łukaszas Twarkowskis už spektaklio „Lokis“ režisūrą (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Dramos aktorė (pagrindinis vaidmuo):
• Airida Gintautaitė už Marie Trintignant vaidmenį spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Regina Šaltenytė už Elzės Aleksandrovos vaidmenį spektaklyje „Elzės žemė“ (Klaipėdos dramos teatras);
• Monika Šaltytė už Mae vaidmenį spektaklyje „Dumblas“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras).
Dramos aktorė (nepagrindinis vaidmuo):
• Kamilė Petruškevičiūtė už Leros vaidmenį spektaklyje „Šokis Delhi“ (OKT/Vilniaus miesto teatras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir už vaidmenį spektaklyje „#beskambučio“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Aušra Pukelytė už vaidmenį spektaklyje „Cinkas“ (teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras);
• Rasa Samuolytė už Sonatos vaidmenį spektaklyje „Terapijos“ (OKT / Vilniaus miesto teatras, „Heads & Hands scripthouse“) ir Dorinos vaidmenį spektaklyje „Tartiufas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Dramos aktorius (pagrindinis vaidmuo):
• Vytautas Anužis už Natano vaidmenį spektaklyje „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“);
• Sergejus Ivanovas už vaidmenį spektaklyje „Cinkas“ (teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras);
• Darius Gumauskas už Cantat ir Wittenbacho I vaidmenis spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Dramos aktorius (nepagrindinis vaidmuo):
• Juozas Bindokas už Valeko vaidmenį spektaklyje „Kasykla“ (Valstybinis Šiaulių dramos teatras);
• Rytis Saladžius už Šemetos vaidmenį spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Vainius Sodeika už Luckaus ir Wittenbacho II vaidmenis spektaklyje „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Scenografas:
• Marijus Jacovskis už scenografiją baletui „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Fabien Lédé už scenografiją spektakliui „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Renata Valčik už scenografiją instaliacijų spektakliui „Apie baimes“ (Valstybinis jaunimo teatras) ir miuziklui „Čikaga“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).
Šviesų dailininkas / vaizdo projekcijų kūrėjas:
• Audrius Jankauskas už šviesų dizainą spektakliui „Cinkas“ (teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras), miuziklui „Adamsų šeimynėlė“ ir operetei „Misteris X“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
• Jakubas Lechas už vaizdo projekcijas spektakliui „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras);
• Eugenijus Sabaliauskas už šviesų dizainą miuziklui „Čikaga“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), spektakliams „Lokis“ ir „Tartiufas“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Muzikos dramos spektakliui kūrėjas:
• Vidmantas Bartulis už muziką spektakliui „Natanas išmintingasis“ (Nacionalinis Kauno dramos teatras ir teatras „Utopia“);
• Algirdas Martinaitis už muziką spektakliui „Cinkas“ (Teatras „Meno fortas“ ir Valstybinis jaunimo teatras);
• Bogumił Misala už muziką spektakliui „Lokis“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras).
Muzikos operai/baletui kūrėjas:
• Rita Mačiliūnaitė už muziką operai „Į švyturį“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Raminta Šerkšnytė už muziką operai vaikams „Penki Merės stebuklai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Mindaugas Urbaitis už muziką baletui „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Operos / operetės solistas:
• Andrius Apšega už Misterio X vaidmenį operetėje „Misteris X“ (Kauno valstybinis muzikinis teatras);
• Liudas Mikalauskas už Kapelijaus vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ ir pono Beno vaidmenį operoje „Penki Merės stebuklai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Viktorija Miškūnaitė už Džuljetos vaidmenį operoje „Kapulečiai ir Montekiai“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Choreografas:
• Anželika Cholina už šokio spektaklio „Idiotas“ choreografiją (Anželikos Cholinos šokio teatras);
• Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes už šokio spektaklio „Aside“ choreografiją (Šokio teatras „Padi Dapi Fish“);
• Martynas Rimeikis už baleto „Procesas“ choreografiją (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras).
Šokėjai:
• Gintarė Marija Ščavinskaitė ir Niels Claes už vaidmenis šokio spektaklyje „Aside“ (Šokio teatras „Padi Dapi Fish“);
• Jeronimas Krivickas už Jozefo K. vaidmenį balete „Procesas“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras);
• Beata Molytė už Karmen vaidmenį šokio spektaklyje „Karmen“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras) ir Nastasjos Filipovnos vaidmenį šokio spektaklyje „Idiotas“ (Anželikos Cholinos šokio teatras).
Dramaturgija:
• Birutė Kapustinskaitė už dramą „Terapijos“;
• Gabrielė Labanauskaitė už komediją „Žalgirės“;
• Rimantas Ribačiauskas, Kristina Savickienė, Jonas Tertelis, Kristina Werner (koncepcijos ir teksto autoriai) už spektaklį „Žalia pievelė“.
Debiutas / Jaunasis menininkas:
• Oksana Griaznova už šokio spektaklio „Asmens kodas“ choreografiją ir atlikimą (Šokio teatras „Padi Dapi Fish“);
• Aušra Krasauskaitė už šokio spektaklio „Karmen“ choreografiją (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras);
• Aktorius Paulius Markevičius už monospektaklio „Alberai, W.R.U.?“ koncepciją ir atlikimą.
Teatras vaikams ir jaunimui:
• Instaliacijų spektaklio šeimai „Apie baimes“ kūrybinė grupė (Valstybinis jaunimo teatras): režisierė Olga Lapina, dailininkė Renata Valčik, dramaturgė Teklė Kavtaradzė, videoinstaliacijų autorius Mikas Žukauskas, kompozitorius Antanas Jasenka;
• Spektaklio jaunimui „Kryptis“ kūrybinė grupė (Vilniaus teatras „Lėlė“): scenarijaus autorė ir režisierė Jūratė Trimakaitė, dailininkė Cerice Guyon (Prancūzija), kompozitorius Thomas Demay (Prancūzija), choreografė Sigita Mikalauskaitė;
• Spektaklio vaikams „Žydroji paukštė“ kūrybinė grupė (Nacionalinis Kauno dramos teatras): režisierius Vaidotas Martinaitis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, kompozitorius Antanas Jasenka, šviesų ir videoinstaliacijos autorius Vladimiras Šerstabojevas.
