Pasak festivalio vykdomosios direktorės Rūtos Prusevičienės, Vilniaus festivalis 2018-aisiais akcentuoja Lietuvos muzikinės kultūros gyvybingumą, tradicijų ir naujovių samplaiką, veržlumą skverbiantis į globalaus muzikos verslo procesus, įspūdingas tarptautines partnerystes.
„Vilniaus festivalis daugeliui lietuvių atlikėjų ir kompozitorių tapo svarbia karjeros starto aikštele, nutiesė tarptautinio bendradarbiavimo kelius daugeliui Lietuvos muzikos festivalių, įtvirtino Lietuvos kūrėjų ir atlikėjų tarptautinį prestižą. Vilniaus festivalis aktyviai dalyvauja ES kultūros politikos formavime per veiklą Europos festivalių asociacijoje ir jos taryboje, inicijuodamas Šiaurės ir Baltijos šalių festivalių platformos konferencijas, kamerinės muzikos kolektyvų mainus, gastroles, nūdienos kompozitorių kūrinių sklaidą“, – pabrėžė R.Prusevičienė.
22-ojo Vilniaus festivalio koncertuose susitiks žymiausi Lietuvos ir užsienio muzikai, o šventės kulminacija taps ilgai lauktas Vienos filharmonijos orkestro pasirodymas.
Jau keliasdešimt metų žymiausių pasaulio orkestrų trejetuke karaliaujantis Vienos filharmonijos orkestras, diriguojamas naujos batutos žvaigždės – unikalios Jose Abreu muzikos švietimo sistemos auklėtinio venesueliečio Rafaelio Payare, birželio 19-ąją vainikuos festivalio programą. Svečiai atliks Ludwigo van Beethoveno „Leonoros“ uvertiūrą Nr. 3, Bélos Bartóko Koncertą orkestrui ir Gustavo Mahlerio Penkias dainas pagal Friedricho Rückerto eilėraščius. Vakaro solistė bus ryškiausia latvių operos primadona Elīna Garanča.
Festivalio pradžia birželio 3 d. nardins į baroko muzikos pasaulį. Sulauksime solistės Vivicos Genaux (koloratūrinis mecosopranas, JAV) ir smuikininko Thibault Noally vadovaujamo prancūzų baroko muzikos orkestro „Les accents“. Svečiai ketina atlikti Georgo Friedricho Händelio, Alessandro Scarlatti operų fragmentų ir instrumentinių kūrinių programą „Du genijai Italijoje“.
2018-aisiais Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui dedikuotus koncertus Estijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Kinijoje surengsiantis, Italijoje, Libane, Šveicarijoje gastroliuosiantis Lietuvos kamerinis orkestras (LKO) plačiai pristatys Lietuvos kultūrą – koncertuose atliks Baltijos šalių kompozitorių Justės Janulytės, Arvydo Malcio, Algirdo Martinaičio, Pēterio Vasko, Erkki-Sveno Tüüro kūrinius.
Džiugu, kad meno vadovo Sergejaus Krylovo vadovaujamas LKO pasirodys ir Vilniaus festivalyje. Birželio 5 d. koncerte su brolių pianistų Lucaso ir Arthuro Jussenų duetu iš Olandijos jis grieš Arvo Pärto, Algirdo Martinaičio, Josepho Haydno, Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinius.
Iškiliausia Lietuvos atstovė pasaulio operų scenose, UNESCO taikos menininkė Violeta Urmana birželio 9 d. pirmąkart Lietuvoje surengs austrų kompozitorių Franzo Schuberto ir Richardo Strausso dainų rečitalį. Festivalio publikos laukia pažintis su vokiškąja daina – „Lied“. Operos primadonai scenoje talkins pianistė Gaiva Bandzinaitė, ilgą laiką bendradarbiavusi su dainininke Beatriče Grincevičiūte, o pastaruosius dešimtmečius gyvenanti Zalcburge ir dėstanti šio miesto menų universiteto „Mozarteum“ dainavimo katedroje.
JAV gyvenantis Lietuvos pianistas Gabrielius Alekna ypač daug dėmesio skiria lietuvių kompozitorių kūrybos sklaidai ir išsaugojimui. Jis su Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centru bei žymiais užsienio prodiuseriais yra įrašęs ir išleidęs išeivijos kompozitoriaus Vytauto Bacevičiaus kūrinių fortepijonui solo ir su orkestru albumus leidyklose „Naxos“ ir „Toccata Classics“.
Išskirtiniam lietuvių išeivijos kompozitorių Vytauto Bacevičiaus, Vlado Jakubėno, Juliaus Gaidelio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Jeronimo Kačinsko kūrybos pristatymui 22-ajame Vilniaus festivalyje birželio 7 d. G. Alekna subūrė puikius, intensyviai koncertuojančius atlikėjus. Tai smuikininkė Justina Auškelytė, baritonas Modestas Sedlevičius, sopranas Dovilė Kazonaitė, pianistė Onutė Gražinytė, Valstybinis Vilniaus kvartetas ir geriausius atlikėjus suvienijęs Medinių pučiamųjų kvintetas.
Kultūrinės diplomatijos ekspertė pianistė Mūza Rubackytė, 2018 m. Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui tris programas parengusi koncertams Paryžiuje („Salle Gaveau“, Invalidų katedroje ir Orsė muziejuje) vėl atvyks į Vilnių.
Birželio 11 d. su tarptautinę karjerą kuriančiu jaunosios kartos styginių kvartetu „Mettis“ ir kontrabosininku Donatu Bagursku pianistė nuties tiltą į ateitį per lig šiol aktualių kūrėjų Josepho Haydno, Ferenzo Liszto, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir mažiau žinomo prancūzų kompozitoriaus Louiso Vierne kūrybą.
Birželio 14-ąją festivalyje simboliškai skambės baltiška ir skandinaviška programa: 2007 m. Vilniaus festivalio užsakymu kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta oratorija „Saulėlydžio ir aušros giesmės“ bei švedų dirigento ir kompozitoriaus Essa-Pekka Saloneno Koncertas fortepijonui.
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguos festivalyje debiutuojanti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė. Koncerto programa suburs ir ypatingą solistų kompaniją – pianistą Andrių Žlabį, dainininkus Liną Dambrauskaitę (sopranas), Justiną Gringytę (mecosopranas), Tomą Pavilionį (tenoras) ir Raimundą Juzuitį (bosas-baritonas), taip pat dainuos Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“ (vadovas Vaclovas Augustinas).
Visi, išskyrus uždarymą, festivalio koncertai vyks Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (birželio 3, 5, 7, 9, 11, 14 d.). Pabaigos koncertas birželio 19 d. pakvies į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Vienas festivalio renginių numatytas sakralioje erdvėje – Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje. Šis renginys bus nemokamas.
Birželio 17 d. Šv.Kazimiero bažnyčioje koncertuos unikalus tarptautinis ansamblis „Graces & Voices“ (vadovės Adrija Čepaitė ir Antanina Kalechyts). Ansamblio programoje „Take your holy time“ („Pasinerk į savo šventąjį laiką“) skambės grigališkasis choralas, į jį įsipins šiuolaikinės sakralinės polifonijos kūriniai.
Koncerte pirmą kartą nuskambės ansambliui dedikuoti opusai – austrų kompozitoriaus Wolframo Wagnerio „In praeteritis“ ir Vytauto Miškinio „When I consider“. Teminė programa kvies pasinerti į būties prasmę.
