Režisieriaus Aleksandro Marčenkos spektaklio „Opiumas“ sužetas sudėliotas iš prasimanytų įvykių, tačiau pateikti kaip tikrovė jie skatina mąstyti apie tai, kas vyksta šalia mūsų, galvoti, kuris karas baisesnis – tas, kuris vyksta Ukrainos ir Rusijos pasienyje, ar nuskurdintų, karo propagandos apkvaišintų žmonių galvose.
Baltoje scenos erdvėje pastatytos dėžės su juodžemiu, kur personažai nuolat užkasa ir atkasa įvairius apyvokos daiktus, tarsi atspindi skurdžią baltarusių buitį. Pasakojama apie ligotos motinos ir dviejų jos sūnų gyvenimą Rogačiove. Vyresnysis netikėtai atleidžiamas iš darbo, jam įsidarbinti pavyksta tik laidojimo paslaugų firmoje duobkasiu.
Kasti duobes numirėliams – ne pyragai. Spektalyje grėsmingai nuskamba baltarusius pribloškusios ilgamečio prezidento Aliaksandro Lukašenkos direktyvos dėl veltėdžiavimo parafrazės – per pusmetį neįstengę įsidarbinti Baltarusijos gyventojai pripažįstami ne socialiai remtinais asmenimis, o dykaduoniais, įstatymų pažeidėjais, privalančiais mokėti baudas valstybei, nors jų kišenėse švilpauja vėjai.
Varganos buities prislėgti spektaklio personažai narplioja egzistencines problemas – visaip suka galvą, kaip šeimai gyventi iš motinos pensijos ir duobkasio algos. Vyresnysis suranda išeitį – nusprendžia keliauti į kariaujančią Ukrainą kasti apkasų, kad nors šitaip uždirbtų pinigų.
Spektaklyje įsižiebia diskusijų kibirkštys – vienas personažas propagandos išplautais smegenimis įrodinėja, kad Ukrainos ir Rusijos karą kursto amerikiečiai, kad už Krymą kovoja ne Vladimiro Putino režimo pasiųsti profsionalūs kariai, o iki dantų ginkluoti „savanoriai“, nežinia iš kur gaunantys net šiuolaikiškų raketinių sistemų.
Jaunesnysis ketina stoti į aukštąją mokyklą: į nemokamas studijas, nes piningų mokslui nėra. Tačiau patenka į kitokį – stereotipų ir išankstinių nuomonių – apie karą ir kitokią gyvenimo tikrovę. Vaikiną palieka mylimoji. Finalas paženklintas šiurpia tragedija: žūsta ne Ukrainoje apkasus rausęs vienintelis šeimos maitintojas, o jaunėlis brolis, įsivėlęs į muštynes. Jis užkasamas toje pačioje juodžemio dėžėje.
Aštrios socialinės tematikos A.Marčenkos pastatymas „Opiumas“ teatro festivalyje „Belaja Veža“ Breste pripažintas geriausiu mažosios formos kūriniu. Baltarusijoje jis įvertintas ir kaip geriausias 2016 metų spektaklis apie karo Ukrainoje padarinius.
Spektaklio istorija atspindi dabartinę kūrėjų padėtį Baltarusijoje. Minske meno centro „Art Corporation“ gerbėjams teko surinkti daugiau negu 45 milijonų rublių „Opiumui“ – veikalui apie karą Ukrainoje ir gyvenimą rytų Baltarusijos mieste Rogačiove. Tiek pinigų pakako scenografijai ir kostiumams.
