Balete „Graikas Zorba“ šokėjas Žilvinas Beniuševičius taps Jorgu ir net Zorba. Prieš premjerą Ž.Beniuševičius papasakojo ne tik apie vaidmenų kūrimo subtilybes, darbo su pasaulinio garso choreografu L.Massine'u ypatybes, bet ir asmeninį gyvenimą: gyvenimo meilę, fotografiją ir dviračių sportą .
„Tegu žiūrovai nesitiki, kad galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Žiūrovai net galės daryti įtaką spektaklio pabaigai!“ – intrigavo Ž.Beniuševičius.
Ž.Beniuševičius šoka ir Donato Montvydo trupėje, šiais metais pradėjo dirbti Lietuvos tarptautinėje baleto akademijoje meno vadovu, tad net būdamas Klaipėdoje nesimėgauja nei saule, nei pajūriu. Neturi laiko.
– Ar tiesa, kad padirbėti su choreografu L.Massine'u šokėjų siekiamybė?
– Manau, kiekvienam kūrėjui ir atlikėjui, tarp jų ir man, yra siekiamybė dirbti su daug pasiekusiais grandais, kaip kad pasaulyje garsus L.Massine'as. Baletas „Graikas Zorba“ man suteikia neįkainuojamos patirties, galimybę išmokti daug naujo. Juk L.Massine'as ilgai dirbo su baleto reformatoriais George'u Balanchine'u, Maurice'u Bejart'u ir jų trupėmis.
Ruošdamas vaidmenis su L.Massine'u ypač jaučiu jo tėvo choreografo L.Massine'o ir M.Bejart'o braižą. Spektaklyje ypač akcentuojami ryškūs personažų charakteriai ir išgyvenimai.
Su L.Massine'u labai įdomu dirbti, nes jis charizmatiška asmenybė. Jo vidinė energija uždega ir motyvuoja, tačiau darbas su juo yra ir iššūkis: jis labai smulkmeniškas ir kruopštus. Kuriant vaidmenis jis siekai, kad personažų asmenybės tiksliai atitiktų jo viziją.
– Koks bus jūsų kuriamas personažas Jorgas?
– Balete „Graikas Zorba“ kuriu du vaidmenis vienu metu – Jorgą ir Zorbą. Personažas Jorgas – temperamentingas, valdingas, nes nori būti autoritetas savo bendruomenėje, impulsyvus ir net brutalus. Bet kartu silpnas, nes įsimylėjęs Mariną, dėl kurios meilės yra pasirengęs padaryti viską, net susitepti rankas krauju.
Gyvenimo ironija, kad vaikystėje spektaklis „Graikas Zorba“ buvo vienas pirmųjų mano matytų baletų. Po prieš tai matyto klasikinio baleto „Spragtukas“ man, vaikui, šis baletas pasirodė labai vyriškas ir stiprus. Jorgo vaidmuo tuo metu pasirodė įsimintiniausias. Ilgai atrodė, kad tai pagrindinis spektaklio personažas ir, pamenu, svajojau šokti ir būti toks kaip Jorgas. Štai likimas – aš jau Jorgas. (Juokiasi.)
Į Zorbos personažą įsikūnyti daug sunkiau. Man tai tikras išbandymas. Zorba – tai žmogus, kuris ilgainiui širdyje tampa vis jaunatviškesnis ir vis labiau nenuspėjamas. Zorba keliautojas, kuris kitus įkvepia būti laisvus tarsi vaikus, atsikratyti kultūrinių rėmų.
Kuriant šį vaidmenį stiprėja mano vertybės. Zorba mane moko, kad būti laimingam nieko nekainuoja, laimė nieko nereikalauja. Svarbiausia, kad laimę galima rasti paprasčiausiuose dalykuose.
– Ko iš baleto „Graikas Zorba“ tikėtis žiūrovams?
– Aš galiu pasakyti, ko nesitikėti. (Juokiasi.) Tegu žiūrovai nesitiki, kad galės ramiai praleisti vakarą. To tikrai nebus! Tai baletas, turintis stiprią ir pamokomą draminę liniją: apie draugystę, meilę ir laisvę. Tai baletas apie laisvės šokį, kuris įkaitins atmosferą iki raudonumo ir visus pakels ant kojų! Labiausiai intriguoja tai, kad žiūrovai ovacijomis galės paveikti spektaklio finalą!
– Kuo išskirtinis dėl „Graiko Zorbos“ išpopuliarėjęs šokis sirtakis?
– Mano manymu, sirtakis pažadina kiekvieno mūsų vidinę laisvę. Tai nuostabios muzikos ir šokio derinys, kuris nuo mažų žingsnelių užauga iki emocinės bombos. Tai šokis, kuris vienija ir kartu išlaisvina.
– Kokie jūsų įsimintiniausi baleto vaidmenys?
– Mano vaidmenys dažniausiai charakteriniai. Vienas jų – Čigonas Michaelo Corderio (Didžioji Britanija) kurtame balete „Sniego karalienė“. Šis vaidmuo pareikalavo stipraus temperamento ir techninio pasirengimo.
– Jūs dirbate su atlikėju Donny Montell arba Donatu Montvydu...
– Tikėjausi šio klausimo. (Juokiasi.) Taip, jau nemažai metų dirbu su Donatu.
Esu iš nedaugelio kūrėjų Lietuvoje, kurie įvaldę klasikinio baleto techniką ir komercinio šokio stilių, kuris apima gatvės šokį, hiphopą ir šiuolaikinį šokį. Dažnas nustemba sužinojęs, kad baleto artistas šoka tokio žanro šokius, nes judesio atlikimo ir koordinacine prasme baleto šokėjui tai sudėtinga. Šie judesiai yra priešingi baleto kanonams.
Visada esu atviras išbandymams ir, kai mane pirmą kartą pakvietė į vienkartinį projektą – reklamos filmavimą, buvau ten pastebėtas kaip šokėjas ir gavau pasiūlymą prisidėti prie Donny Montell komandos.
Šis stilius labai artimas šiuolaikiniam šokiui, kuris, beje, artimas ir mano širdžiai, tad žinojau, kad susitvarkysiu. Ilgainiui supratau, kad gaunu neįkainojamos patirties – lavinuosi kaip atlikėjas, didėja mano judesių bagažas.
– Ar žvaigždės įnoringos? Kokios šio darbo subtilybės?
– Donatas, manau, ne. Jis racionalus ir užsispyręs žmogus, siekiantis užsibrėžtų tikslų. Jis darboholikas. Jis myli tai, ką daro. Bet tik tokie žmonės ko nors pasiekia.
Donatas gana reiklus, bet už jį reiklesnis už šokius koncertuose atsakingas choreografas Albertas Lagunovičius. Jis yra Donato dešinioji ranka ar net dešinioji koja. (Juokiasi.) Dėl griežto ir talentingo choreografo mes, visa komanda, tobulėjame ir augame.
– Kaip visur suspėjate?
– Rengimasis koncertams reikalauja daug jėgų, nes norint pasiekti puikų sinchroną, pajusti stilių ir išgauti bendrą grupės „kvėpavimą“ reikia išlieti daug prakaito.
Negana to, repeticijos dažniausiai rengiamos vėlai vakare, kad visi šokėjai galėtų susirinkti po kitų darbų. Tad man beveik kasdienybė iš karto po spektaklio ar po darbo baleto mokykloje skubėti į repeticijas, kurios trunka iki išnaktų. Taip bandau suspėti visur, tačiau jeigu galėčiau, norėčiau suspėti gyvenime nuveikti dar daugiau.
– Ar šokėjams tenka susidurti su gerbėjomis?
– Tikrai tenka. Dažniausiai rašo elektroninius laiškus, žinutes ir prisipažįsta esančios gerbėjos. Elektroniniai laiškai ir žinutės dažniausiai suintensyvėja po pasirodymo televizijoje, pavyzdžiui, „Eurovizijoje“.
– Meilė scenoje ir gyvenime?
– Jau esu atradęs vienintelę ir nepakartojamą meilę – savo sužadėtinę Aušrą Šimkutę. Per dešimt metų buvimo kartu jau išgyvenome visas audras. Dabar mes kaip ramiai banguojanti jūra saulėlydžio fone. Balete „Graikas Zorba“ meilės audrų tikrai netrūks!
– Negi visai nelieka laiko poilsiui, laisvalaikiui?
– Tiesą pasakius, šiuo metu poilsiauti sunkiai pavyksta. Norėtųsi, kad laiko liktų daugiau. Turiu keletą pomėgių – fotografiją ir dviračių sportą. Tačiau suderinti abu laisvalaikio malonumus yra per sudėtinga arba tiesiog neįmanoma, tad tenka vieną nustumti į šalį.
Dviračių sportas man – kaip oras. Važinėjimas dviračiu padeda palaikyti gerą fizinę formą, išvėdinti galvą ir pabūti vienam, atitrūkti nuo visų darbų ir šurmulio. Pomėgis virto beveik profesionaliu sportu: priklausau komandai ir dalyvauju varžybose.
– Ar ruošiantis baleto premjerai Klaipėdoje pavyksta pasilepinti pajūrio teikiamais malonumais?
– Kai tenka repetuoti lygiagrečiai du vaidmenis ir po repeticijų nuotoliniu būdu dirbti Lietuvos tarptautinėje baleto akademijoje, laiko saulei ir pajūriui nebelieka.
– Dažnas gabus žmogus stengiasi išvykti iš Lietuvos dėl didesnio žinomumo, geresnio atlygio...
– Buvau išvykęs į Prancūziją šokti Francois Mauduit (buvęs M.Bejart'o trupės solistas) trupėje. Man ten labai patiko: nuostabus choreografas ir daug talentingų šokėjų. Tačiau mažiau nei po metų meilė grąžino į Lietuvą.
Žinomumas ir pinigai man nėra prioritetas. Man svarbiausia – mylimi žmonės šalia ir mėgstama veikla, o tokios čia tikrai netrūksta. Geras atlygis taip pat svarbu, bet, kaip sakoma, kas labai nori, tas užsidirba.
– Ar, be šokio, turite slaptų, iki šiol neparodytų gabumų?
– Slaptų gabumų gal ir neturiu, bet prieš keletą metų save atradau kaip šokio pedagogą ir šiuo metu bandau atsiskleisti kaip choreografas. Laikas parodys, ar gabus, ar ne.
Baleto „Graikas Zorba“ premjera. Rugpjūčio 10, 15 d. 20 val. Palangos koncertų salė.
