Be to, „stebuklas“ įvyko ne bet kur, o Kongresų rūmų rūsyje, kur iki šiol tebuvo laikomas spektaklių rekvizitas ir kostiumai, gamintos dekoracijos. „Tai atsisveikinimas su Kongresų rūmais“, – paaiškino D.Ibelhauptaitė.
Kovo mėnesį prasidės rūmų rekonstrukcija. Tačiau iki kraustynių scenoje dar virs intensyvus VCO kūrybinis gyvenimas. Žadama jo kulminacija – P.Čaikovskio opera „Pikų dama“.
Po penkerių metų pertraukos ši opera vėl suves „šventąją trijulę“ – maestro G.Rinkevičių, režisierę D.Ibelhauptaitę ir kostiumų dizainerį Juozą Statkevičių. Be to, vieną pagrindinių vaidmenų – Lizą – premjeroje kurs tik ką Zalcburgo festivalyje pasauline žvaigžde tapusi A.Grigorian.
Sezono kulminacija prilygs bombai
„Pikų dama“ man visada asocijavosi su tėčiu (legendiniu tenoru Gehamu Grigorianu). Germano vaidmeniu šioje operoje jis padarė perversmą vokalo pasaulyje. Labai svarbu ir tai, kad Grafienę spektaklyje dainuos mano mama (operos primadona Irena Milkevičiūtė). Dainuoti su mama – didelė laimė. Svajoju ir tikiu, kad Grafienės vaidmuo ją įkvėps naujam repertuarui ir vaidmenims“, – dėstė A.Grigorian.
Nors prabėgo dar nedaug laiko, retas šiandien nespėjo išgirsti apie pasakišką solistės sėkmę Zalcburge ir staigų, tiesiog per vieną naktį įvykusį jos profesinį šuolį.
Pilantis pasiūlymams iš įvairių pasaulio kraštų, jaunoji primadona neketina išsižadėti „bohemiečių“ trupės, iki šiol neturinčios savo namų, o dabar liksiančios ir be pastogės. „Vilnius City Opera“ – mano šeima, į kurią visada sugrįšiu“, – pabrėžė Asmik.
Šios trupės „Onegino“ premjerose scenoje vienu metu „sutilpo“ net trys jos šeimos kartos: I. Milkevičiūtė, A.Grigorian ir jos sūnus Nojus. Ar tai reiškia, jog ir „Pikų damoje“ žiūrovų laukia dar daugiau siurprizų scenoje? Galbūt. Kol kas žinoma dar tai, jog prie žavingų damų spektakliuose prisijungs mecosopranas Jurgita Adamonytė bei Brėgenco festivalio publiką šią vasarą sužavėjęs Kostas Smoriginas.
Dirigentas G.Rinkevičius „Pikų damos“ premjerą pavadino „prisilietimu prie šventos muzikos“. Maestro tai bus jau trečioji jo karjeroje šios operos versija. Operos personažus rengsiantis J.Statkevičius žada naują „bombą“.
Grįš legendinis „Oneginas“
Iki išsikraustymo iš Kongresų rūmų žiūrovų laukia net keli puikūs susitikimai su pamėgtais VCO kūriniais. Spalio 25-28 d. sugrįš „Oneginas“, o kartu su juo – Glaindborno festivalyje neseniai žibėjęs Edgaras Montvidas.
Savo Lenskį VCO spektaklyje jis vadina išskirtiniu, o palyginti jį turi su kuo – yra kūręs šį vaidmenį dar bent penkiose „Eugenijaus Onegino“ versijose su garsiais pasaulio režisieriais. Vilnietiškas akiniuotis Lenskis, pasirodantis scenoje su tikru arbūzu, – nepakartojamas!
Spektakliuose taip pat išvysime Vokietijoje dirbantį Laimoną Pautienių, iš Niurnbergo grįšiantį Tadą Girininką, Vupertalyje įsimintinus vaidmenis rengiančią Ievą Prudnikovaitę, charizmatiškuosius Jovitą Vaškevičiūtę, Rafailą Karpį ir daugelį kitų.
Įsimintinus vaidmenis „Onegine“ kuria ir LNOBT choras, grįžtantis tęsti ilgametės kūrybinės partnerystės. Be to, šiame spektaklyje pasireikšti gali ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantai, įkūnijantys su maestro priešakyje spalvingus personažus. Šie muzikantai – neatsiejama „bohemiečių“ kūrybos dalis, be kurios, kaip ne kartą yra minėjusi D. Ibelhauptaitė, tokios operos, kokias matome Kongresų scenoje, niekada netaptų realybe.
Greta pažibų dainuos jaunimas
Gruodį į Kongresų rūmų sceną sugrįš monumentaliausias ir vienas efektingiausių trupės spektaklių – Ch.Gounod opera „Faustas“, kurioje dar vieną ryškų – Fausto – vaidmenį kuria E.Montvidas. Tarp įspūdingų savo sezono darbų tenoras žada surasti laiko ir šiam veikalui Vilniuje.
Be to, Mefistofelį „Fauste“ vėl dainuos neseniai šiuo vaidmeniu sužavėjęs Berlyno „Deutsche Oper“ publiką Almas Švilpa, o prieš pasirodymus Berlyno valstybinėje operoje Margaritą įkūnys Vida Miknevičiūtė.
„Didelis džiaugsmas, kad pasaulines aukštumas pasiekę ištikimi mūsų trupės solistai šiemet sugrįžta taip gausiai“, – pripažino D.Ibelhauptaitė.
K.Smoriginą išgirsime net trijuose veikaluose – be Tomskio „Pikų damoje“, jis įkūnys Dagono žynį „Samsone ir Daliloje“, o kovo mėnesį kartu su Merūnu Vitulskiu debiutuos „Toskoje“. Gegužės mėnesį laukia reta galimybė išgirsti beveik tiesiai iš Niujorko „Metropolitan Opera“ grįžtantį Vaido Vyšniausko (Kristian Benedikt) Samsoną. Šią operą bei „e-Karmen“ papuoš Justina Gringytė.
Tęsiant tradicijas, spektakliuose netrūks ir jaunų solistų: Edgaras Davidovičius rengia Lenskio, Romanas Kudriašovas – Zakristijono („Toska“) vaidmenis. Daug vakarų VCO talkins Kauno valstybinio choro artistai, jau ne vienerius metus laikantys VCO pastatymų muzikinį stuburą.
Įtrauks ir dailės garsenybes
Paskutiniu saldainiuku tapo žinia apie tolesnę operos kūrėjų ir vizualiųjų menų atstovų partnerystę, prasidėjusią jau praėjusį sezoną draugyste su tapytoju Andriumi Zakarausku.
Greitai Vilniaus mieste išvysime dailininko Ray Bartkaus sukurtus plakatus „Onegino“ spektakliams. Kitas išskirtinio braižo menininkas ir gyva teatro plakato legenda Stasys Eidrigevičius kurs „Pikų damos“ afišas.
Be to, spalio mėnesį atsidarančiame Modernaus meno muziejuje bus galima rasti VCO inicijuotų darbų, tarp jų – skulptorius Nerijaus Ermino sukurtą operos kostiumų instaliaciją bei videomenininko Rimo Sakalausko savaip atgaivintą A.Zakarausko paveikslą.
Rūmų galimybės – išsemtos
Ilgus metus kovoję su spektakliams nepritaikytomis Kongresų rūmų patalpomis, VCO kūrėjai jau buvo spėję jas savaip pažaboti, tačiau likimas trupei siunčia naujus iššūkius. D.Ibelhauptaitė su bendraminčiais ieško spektakliams naujų erdvių, į kurias kvies savo publiką nuo kito pavasario.
„Kongresų rūmuose glaudėmės dvylika metų, turėdami tris mažus kambarėlius artistams, o maestro iškraustydami repeticijų ir spektaklių laikotarpiu į belangę. Sukūrėme 15 iškilių darbų, iš visiškos alternatyvos, kuri anuomet operoje buvo negirdėtas dalykas, tapome savo srities lyderiais, o su mumis dainuojantys solistai užkariavo didžiąsias pasaulio scenas.
Per tą laiką nesikeitė tik salė su kasmet vis labiau kylančiu parketu ir dylančiomis salės kėdėmis, nuo karščio alpstančiais žiūrovais ir neegzistuojančiais užkulisiais. Visgi tai buvo vieta, kur išaugo ir etapinius vaidmenis sukūrė aukščiausio profesionalumo solistų karta, kurios pėdomis šiandien seka jaunimas.
Gaila, kad žmonės auga, o pastatai – ne. Gaila, kad per daugiau nei dešimtmetį Vilnius taip ir nepastatė naujos daugiafunkcinės muzikos salės, jokios teatro salės, o ir netrukus atsidarysiantis Modernaus meno muziejus statytas privačiomis lėšomis.
Be didžiulės paramos ir privačių lėšų „Vilnius City Opera“ taip pat nebūtų gyvavusi. Šiandien čia atsisveikiname su savo praeitimi ir išsikraustome į visišką nežinią, nes sostinėje nėra kitos salės, kuri talpintų per 1000 žiūrovų ir akustiškai būtų pritaikyta klasikinei muzikai. Kaip skambės operos ir fantastiški solistų balsai įgarsinimo reikalaujančiose erdvėse – vienas Dievas žino...“ – pasakojo D.Ibelhauptaitė.
Nuo 2019-ųjų kovo „bohemiečiai“ jaukinsis „Compensa“ koncertų salę, į kurią pirmieji žengs G. Puccini „Toskos“ ir C. Saint – Saënso „Samsono ir Dalilos“ atlikėjai.
Tačiau maestro G.Rinkevičius tiki, kad pasibaigus rekonstrukcijai, Kongresų rūmų salė pagražės ir prisikels naujam gyvenimui – pakėlus rūmų stogą, jos tūris padidės, ir solistų balsai suskambės dar gražiau, išryškės visos detalės ir obertonai.
