Asmik Grigorian žengia į naujus operos tolius

„Visi geriausi solistai jau buvo. Geriausi įrašai padaryti. Geriausios operos pastatytos. Reikia žengti toliau“, – įsitikinusi dainininkė Asmik Grigorian, šią vasarą tapusi operos sensacija.

A.Grigorian italo R.Castellucci režisuotoje R.Strausso operoje „Salomėja“ įkūnijo biblinę žydų princesę.<br>„Scanpix“ (AFP) nuotr.
A.Grigorian italo R.Castellucci režisuotoje R.Strausso operoje „Salomėja“ įkūnijo biblinę žydų princesę.<br>„Scanpix“ (AFP) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 11, 2018, 10:02 AM, atnaujinta Sep 13, 2018, 4:44 PM

Po stulbinamos sėkmės Zalcburgo festivalyje trumpam į Lietuvą sugrįžusi 37 metų operos solistė neatsigina smalsuolių. Visiems rūpi sužinoti, kaip jaučiasi žmogus, per naktį tapęs pasauline įžymybe.

Italų teatro korifėjaus Romeo Castellucci režisuotoje Richardo Strausso operoje „Salomėja“ biblinę žydų princesę įkūnijusią lietuvę kritikai pavadino šimtmečio balsu ir festivalio sensacija. Anot jų, solistė per naktį atsidūrė operos Olimpe.

Manoma, kad „Salomėja“ bus minima daug metų kalbant apie A.Grigorian tapsmą aukščiausios lygos dainininke. Asmik jau pakviesta 2021-aisiais kurti šio vaidmens Niujorko „Metropolitan Opera“ teatre.

– Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, sulaukus tokio pripažinimo? – paklausiau A.Grigorian.

– Perversmas tikrai įvyko, tačiau – operos pasaulyje, o ne mano gyvenime ar manyje. Aš nuėjau pakankami ilgą kūrybos kelią, sukaupiau didelį vaidmenų bagažą, sunkiai dirbu jau ilgą laiką, todėl jaučiuosi taip pat kaip iki šiol, dirbu kaip dirbau.

Gal nauja buvo tik tai, kad pirmą kartą per visą savo karjerą perskaičiau kone visas spektaklio recenzijas. Skaičiau ir stebėjausi: kaip taip gali būti? Atrodo, viską dariau kaip visada, o recenzijos – tiesiog stebuklingos. Buvo labai džiugu.

Sėkmė Zalcburge mane įtikino, kad sunkus darbas nelieka nepastebėtas. Labai daug investavau į Salomėjos vaidmenį – ir jėgų, ir laiko, ir finansų. Jaučiau, kad jis pavyks, bet niekada netikėjau tokiu staigiu pripažinimu – lyg būčiau šokusi nuo tramplino. Maniau, kad pripažinimas ateina palaipsniui.

Įvertinimas Zalcburge man buvo didelė dovana ir paskatinimas, nes įveikiau tikrai sunkų sezoną – dainavau šešiose premjerose, sukūriau tris naujus vaidmenis. Kai repetuoji iki vakaro, o naktimis mokaisi, šeimai ir vaikams nelieka laiko. Dažnai klausdavau savęs: ar tikrai to reikia? Supratau, kad reikia.

Be to, po tėčio išėjimo (legendinis tenoras Gehamas Grigorianas mirė 2016 metais) susikūriau sau daug naujų tikslų. Ėmiau tobulinti vokalo techniką, man tapo svarbu būti scenose, kuriose dainavo jis ir mama (operos primadona Irena Milkevičiūtė), kad žmonės, didžiuodamiesi manimi, prisimintų juos.

Manęs ilgai neapleido pojūtis, kad viską gaunu avansu. Taip jaučiausi ir apdovanota šią vasarą ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Dabar, po „Salomėjos“ man ramiau – atidirbau (juokiasi).

- Kuo išskirtinis buvo darbas su R.Castellucci?

- Jau važiuodama repetuoti „Salomėjos“ žinojau, kaip jis dirba, buvau mačiusi jo režisuotų spektaklių. Nesitikėjau, kad R.Castellucci režisuos mane, nes jis režisuoja ne žmones – kosmosą, erdvę, akmenis, paveikslus. Kai supranti, su kuo dirbi, žinai žaidimo taisykles.

Todėl kurti su R.Castellucci man buvo labai patogu ir gera. Tai be galo šiltas žmogus. Mes tapome stipria komanda.

Aišku, jo užduotys nebuvo lengvos. Salomėjos partija nepaprastai sunki, o ją dainuoti, kai raumenys turi būti sustingę ir automatiškai nustoji kvėpuoti, labai sudėtinga. Manau, ją parengti man padėjo joga.

Jau metus užsiimu joga. Susiradau Lietuvoje mylimą mokytoją ir kaskart sugrįžusi imuosi naujų pamokų, savarankiškai kasdien praktikuojuosi.

Zalcburge šešias savaites repetavome be atvangos, dar dirbau papildomai su pedagoge. Ir vis tiek, net tolokai pažengus, išlįsdavo keistų problemų, nes atkakliai ieškojome spalvų.

Visi stebėjosi, kaip aš nepavargstu. Pati susimąsčiau – kaip? Ir supratau: aš nedirbu viršvalandžių – tiesiog smagiai leidžiu laiką, nes darau tai, ką be galo mėgstu.

– Sakote, kad niekas nepasikeitė. Agentai neapipylė naujais pasiūlymais?

– Turiu kontraktus iki 2023 metų, nebūtų kur įterpti naujų darbų. Galbūt didesnis poslinkis buvo tas, kad Salomėjos vaidmeniu išjudinau tarsi įtvirtintas jo atlikimo galimybių ribas. Net gerokai vyresni ir labiau žinomi solistai tai pastebėjo ir man dėkojo.

Buvo ir smagu, ir baugu išgirsti, kad tokių Salomėjų nebuvo, kad pradėjau naują erą savo vaidmeniu. Panašų perversmą padarė mano tėtis Germano vaidmeniu „Pikų damoje“ . Iki jo šią partiją dainuodavo gerokai dramatiškesni balsai. Jis parodė, kad ją atlikti galima visiškai kitaip. Daugybė tenorų iki šiol mokosi iš jo įrašo.

Išjudinti nusistovėjusias ribas man labai svarbu, nes iš karto tai tampa sektina norma kitiems, o mane paskatina eiti toliau.

Turbūt tikrasis suvokimas, ką aš padariau „Salomėjoje“, ateis kažkada vėliau. Dar neįsisąmoninu to Zalcburge sukelto rezonanso. Kai dirigentas (operą statė austras Franzas Welseris-Moestas su Vienos filharmonijos orkestru) pasakė, kad „po 40 metų turime Salomėją“, buvo kiek nejauku ir sunku patikėti, kad taip gali būti.

- Iš kur tas poreikis naikinti ribas ir daryti tai, ko niekas nedarė?

- Kitaip nebūtų prasmės dainuoti. Visi geriausi solistai jau buvo, geriausi įrašai padaryti, geriausios operos pastatytos. Šiandien nereikia būti kažkuo, kad dainuotum Niujorko „Metropolitan Opera“ ar Milano „La Scala“. Mūsų kartos galimybės yra visiškai kitokios nei mano mamos kartos. Tos legendinės scenos dar reiškia kažkokį kokybės ženklą, bet jau ne tokį, koks buvo anksčiau.

Reikia žengti toliau, kad atvestum į operą naują klausytojų kartą, kitaip operos neliks. Mano tikslas – parodyti, kad opera nėra atgyvena, kad ji gali jaudinti, kad joje dainuoja jauni ir veržlūs žmonės.

Kaip prisikviesti tą naują kartą? Tik savimi. Aš nekuriu specialiai metodikų, kaip tas galimybių ribas praplėsti. Matyt, pati esu kitokia, keista – kai perleidžiu vaidmenį per save, jis įgyja atspalvį, kuris žmonėms yra įdomus.

Tikiuosi, kad Salomėja – tik pradžia, ne pabaiga.

- XX amžiaus muzika tampa jūsų stichija?

- Kaip tik dabar noriu parodyti save kitu kampu – susieti senąją dainavimo mokyklą, kuri yra beveik visiškai pamiršta, ir naują scenos įvaizdį, aktorinę mokyklą. Išjudinti ribas dainuodama itališką repertuarą: brandų Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini.

Stipriai dirbu šia kryptimi – daug mokausi ir į tai investuoju. Privalome daryti kažką naujo, kad publika sužinoti apie didžiąją operą.

Aišku, visi manęs dabar nori – ypač vokiškose ir rusų operose. Tenka skaudama širdimi atsisakyti tų vaidmenų dėl savo tikslo. Kaip pasakė vienas mano kolega, kad ir ką dabar daryčiau, visiems reikės būtent to. Jei sutikčiau imtis Richardo Wagnerio, neišbrisčiau iš jo operų. Dar spėsiu jose padainuoti.

- Lietuvos teatruose neįprasta planuoti darbų penkerius metus į priekį. Tačiau mažiau kaip po pusmečio jus išgirsime ir sostinės scenoje – „Pikų damos“ premjeroje, kurią rengs „Vilnius City Opera“.

- „Vilnius City Opera“ repertuarą derina prie mūsų, artistų. Tuo metu susitarti dėl datų, sakykime, su Lietuvos nacionaliniu operos ir baleto teatru beveik neįmanoma, nes kontraktus jis sudarinėja labai vėlai. Aš negaliu laikyti datos iki paskutinės minutės, nes agentams žodiniai susitarimai negalioja.

Be to, į „Vilnius City Opera“ aš sugrįžtu kaip į savo šeimą. Tai mano žmonės. Į šeimą visada sugrįžti.

Per 12 „bohemiečių“ gyvavimo metų mes atvedėme į operą daugybę jaunų žmonių. Tai didelis indėlis į Lietuvos ateitį ir kultūrą, o taip pat atsakymas, kodėl reikia ir verta dainuoti spektakliuose toje teatrui nepritaikytoje koncertų salėje, nors kitiems tai paaiškinti kartais būna keblu.

Aš daug keliauju – čigonų taboro įvaizdis manęs negąsdina, bet šeimos namų norėtųsi.

Išskirtiniai debiutai seniai suplanuoti

Per artimiausius tris sezonus A.Grigorian dainuos pagrindines partijas penkiuose svarbiausiuose pasaulio operos teatruose: Milano „La Scala“, Londono karališkajame „Covent Garden“ teatre, Niujorko „Metropolitan Opera“, Paryžiaus Bastilijos bei Vienos valstybinėje operose.

Milane solistės laukia vaidmuo E.Korngoldo operoje „Miręs miestas“, Londone ir Paryžiuje ji atliks pagrindinę partiją L.Janačeko „Jenufoje“. Niujorke Asmik dainuos net trijuose spektakliuose: R.Strausso „Salomėjoje“, G.Puccini „Madam Baterflai“ ir K.Weillio operos „Mahoganio miesto iškilimas ir nuopuolis“ premjeroje.

Lietuvoje dainininkę išgirsime kitų metų vasarį P.Čaikovskio operoje „Pikų dama“. „Vilnius City Opera“ spektaklyje ji įkūnys Lizą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.