Vilniaus kongresų rūmuose – tango ir flamenko misterija su simfoniniu orkestru

Gruodžio 28 d. Vilniaus kongresų rūmuose Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, pristatys savo naujausią projektą „Paslaptingosios tango ir flamenko istorijos“ su charizmatiškomis artistėmis – dainininke Ieva Prudnikovaite ir flamenko šokėja Marina de Flamenco.

 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 Šoka M.de Flamenco.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Prudnikovaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Prudnikovaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Prudnikovaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 I.Prudnikovaitė.<br> Organizatorių nuotr.
 G.Rinkevičius diriguoja LVSO.<br> D.Matvejevo nuotr.
 G.Rinkevičius diriguoja LVSO.<br> D.Matvejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Dec 18, 2018, 10:15 AM, atnaujinta Dec 18, 2018, 10:18 AM

Koncerto idėjos autorė, ne vienerius metus pas garsiausius pasaulio šokio meistrus flamenko meną studijavusi Marina de Flamenco šiame koncerte žiūrovams nori parodyti ne tik tikrą ispanų kultūrą, flamenko šokio misteriją, bet ir atskleisti šiame šokyje slypinčią moters vidinę jėgą.

- Marina, nors flamenkas yra ryškus ir įsimintinas žanras, retas apie jį turi gilesnių žinių. Papasakokite plačiau, kokia yra flamenko filosofija. Apie ką šis šokis? Kas jame svarbiausia?

- Jūs visiškai teisi – flamenkas yra ne tik šokis, tai – visa filosofija. Ne veltui sakoma, kad flamenko būtina pamatyti – kad ir kiek turėtum žinių, nemačiusiam apie jį labai sunku papasakoti. Flamenko kilęs iš tradicinių ispaniškų šokių, bet pažvelgus dar giliau, šis žanras turi čigoniškas šaknis.

Čigonų tauta, nuolatos klajodama ir ieškodama sau vietos pasaulyje, dainavo apie savo sunkų likimą, gyvenimą ir mirtį. Nepaisant visų išbandymų, svarbiausia jiems buvo laisvė. Kaip sakė Karmen: „Geriau mirsiu, negu kažkam priklausysiu“. Tai atsispindi ir flamenko filosofijoje – svarbiausiai čia laisva dvasia.

- Flamenko šokio meno paslapčių mokėtės didžiausioje flamenko meno mokykloje „Amor de Dios“ Madride ir flamenko institute Barselonoje. Kas Jūsų studijų metu padarė didžiausią įspūdį?

- Labai didelį įspūdį paliko darbas su pasaulinio garso maestro Antonio Najarro, vadovaujančiu Nacionaliniam Ispanijos baletui. Šokio meno pasaulyje jis yra labai žymi figūra. Žinoma, dirbant su juo sužavi technika, baleto plastika ir kiti elementai, bet svarbiausia, ką duoda šis žmogus – tai įkvėpimas.

Būtent Antonio mane įkvėpė kurti flamenką ne pagal tradicinę gitaros muziką, o skambant žymiausiems ispaniškos klasikinės muzikos kūriniams. Todėl galiu drąsiai pasakyti, kad mūsų su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru koncerto įkvėpėjas yra Antonio Najarro (šypsosi).

- Gruodžio 28 d. koncerte „Paslaptingosios tango ir flamenko istorijos“ Jūsų scenos partneriai bus mecosopranas Ieva Prudnikovaitė ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Papasakokite apie koncerto koncepciją. Ko gali tikėtis žiūrovai šį šventinį vakarą?

- Koncerte šoksiu tradicinį flamenką pagal netradicinę šiam žanrui – klasikinę ispanišką muziką. Šia programa noriu parodyti žiūrovams tikrą ispanų kultūrą. Labai svarbus flamenko žanre yra ypatingas moters vaidmuo.

Flamenkas iškėlė moters asmenybę – čia moteris labai stipri, lygi su vyru. Todėl visoms moterims noriu parodyti, kad mes turime tikrai labai daug vidinės jėgos. Būtent laisvė ir moteriškumas atsiskleis George‘o Bizet „Carmen“ ir Maurice‘o Ravelio „Bolero“.

Antra, ką publika galės pajausti tokiuose kūriniuose kaip Isaaco Albénizo „Asturias“, – tai tūkstantmetes tradicijas turinčios ispaniškosios koridos dvasia. Vieni koridos nekenčia, kiti ją dievina, bet ispanai sako, kad korida – tarsi savotiškas žaidimas su mirtimi, gebėjimas drąsiai stovėti priešais mirtį ir ją erzinti.

Daugelis kultūrų bijo mirties ir vengia su ja susijusių temų, o ispanai koridoje mirtį iškelia į sceną – juk tai neišvengiama mūsų gyvenimo dalis.

Koncerte bus ir labai daug mistikos, nes flamenkas – tai savotiškas ritualas, stichija. Pirmasis mano šokis vadinsis „Danza Ritual del Fuego“ – „Ugnies ritualas“ iš Manuelio de Falla baleto „El Amor Brujo“ – „Meilė yra ragana“.

Šis kūrinys kalba apie čigonišką gyvenimą, laisvę, meilės ugnį – nuolat besikeičiančią, su visais įmanomais kontrastais. Žiūrovai scenoje matys visas emocijas – ir džiaugsmą, ir liūdesį. Juk flamenko išreiškia visą žmogaus išgyvenamų emocijų spektrą.

- Flamenką šokate ne vienerius  metus. Kokia buvo pradžia? Kodėl pasirinkote flamenką?

- Šokti pradėjau septynerių – iš pradžių pramoginius šokius ir baletą. Kai man buvo 14 metų, vieną dieną sužinojau, kad į Rygą, kur tuo metu gyvenau, atvažiuoja žymiausias ispanų flamenko šokėjas Joaquínas Cortésas. Taigi mes su mama nuėjome į Rygos operos ir baleto teatrą pažiūrėti jo pasirodymo.

Koncertas man paliko milžinišką įspūdį – dar labai ilgą laiką negalėjau jo pamiršti. Mano mama padovanojo man diską su koncerto įrašu, ir aš žiūrėjau jį iš naujo ir iš naujo – taip prasidėjo mano aistra.

Pabaigusi mokyklą įstojau į choreografiją ir ritmikos pedagogiką, tuomet prasidėjo tikros flamenko studijos. Iš Didžiosios Britanijos atvažiavo mokytoja, su kuria šokome ispanų baroko šokius, ir tokiu būdu prasidėjo mano kelias. Vėliau aš jau važiuodavau flamenko mokytis į Ispaniją.

- Artėjant šventėms, norisi paklausti, o kas Jums pačiai svarbiausia per Kalėdas?

- Šeima. Artistai labai daug keliauja, todėl man visą laiką trūksta mano šeimos – mamos, močiutės... Toks labai paprastas atsakymas (šypsosi).

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro šventinis koncertas „Paslaptingosios tango ir flamenko istorijos“ su Ieva Prudnikovaite ir Marina de Flamenco įvyks 2018 m. gruodžio 28 d. 19 val. Vilniaus kongresų rūmuose, taip pat 2019 m. birželio 20 d. 20 val. Vilniaus paveikslų galerijos kieme. Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietų galite įsigyti „Tiketos“, „Teatrai.lt“ ir Vilniaus kongresų rūmų kasose.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.