Klaipėdos muzikinis teatras pristatys naują Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“ versiją

Klaipėdos valstybinis muzikiniame teatras (KVMT) užsimojo atgaivinti kompozitoriaus Eduardo Balsio baletą „Eglė žalčių karalienė“ - šis prieš beveik 60 metų Vilniuje pirmą kartą pastatytas kūrinys įtrauktas į kompozitoriaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimo renginių programą. Naują baleto versiją uostamiestyje kuria jaunosios kartos choreografas vilnietis Martynas Rimeikis.

Klaipėdos muzikinis teatras atsigręžė į E.Balsio kūrybą.<br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos muzikinis teatras atsigręžė į E.Balsio kūrybą.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Kuriamas šiuolaikinio šokio spektaklis.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Kuriamas šiuolaikinio šokio spektaklis.<br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
 Choreografas Martynas Rimeikis.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Choreografas Martynas Rimeikis.<br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
 Repeticijų akimirka.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Repeticijų akimirka.<br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Repeticijų akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
 Kompozitorius Eduardas Balsys (1919-1984).
 Kompozitorius Eduardas Balsys (1919-1984).
Daugiau nuotraukų (8)

Gediminas Pilaitis

Mar 4, 2019, 1:13 PM, atnaujinta Mar 4, 2019, 1:48 PM

Garsusis baletas - scenos puošmena

Vienintelio E.Balsio parašyto baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera 1960 m. nuskambėjo Vilniaus operos ir baleto teatre. Autorius už brandų nacionalinės tematikos kūrinį pelnė Lietuvos valstybinę premiją. Po penkerių metų baletas buvo ekranizuotas.

Pirmasis baleto „Eglės žalčių karalienės“ dirigentas Chaimas Potašinskas, negailėdamas komplimentų E.Balsiui, vadino jį „orkestro žinovu“, kokio Lietuvoje dar nebuvo ir greitai nebus: „Jis sugebėdavo įsiskverbti į slapčiausias orkestravimo paslaptis, darė tai su dideliu talentu, labai išradingai“.

Premjeriniam spektakliui dirigavęs Ch. Potašinskas prisiminė, kad E.Balsio baleto partitūros skaitymai, perklausos, aptarimai trūko pusantrų metų: „Jo klavyro ir partitūros rankraštis man visada sukeldavo pasigėrėjimo jausmą. Tai buvo tikras grožio etalonas“.

E.Balsio baletas sostinėje buvo pastatytas 1976, 1995 ir 2015 metais. Paskutinį kartą žiūrovai Nacionaliniame operos ir baleto teatre išvydo britų cheoreografo George'o Willamsono sukurtą spektaklį (dirigentas Davidas Geringas).

Baletas „Elė žalčių karalienė“ gyvena iki šio ne vien tiktai teatro scenoje – ištraukas, sujungtas į siuitas, dažnai atlieka simfoniniai ir kameriniai orkestrai.

Kuriamas modernaus šokio spektaklis

Bene populiariausią ir iškiliausią E.Balsio kūrinį iki šiol statydavo vien tik baleto choreografai.

Klaipėdos muzikinis teatras žiūrovams žada išskirtinę „Eglės žalčių karalienės“ versiją – dviejų „Auksinių scenos kryžių“ laureatas M.Rimeikis šį baletą pirmąkart mėgins įvilkti į šiuolaikiško šokio rūbą.

Choreografas jau susipažino su KVMT šokėjų trupe. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedroje surengti mokymai, kuriuose dalyvavo ir šios katedros studentai.

„Vaidmenų kol kas neskirstėme. Įsitikinau, kad uostamiesčio teatro šokėjų trupė yra jauna, kupina noro šokti, nestokojanti ambicijų ir potencialo, siekianti išskirtinio, savito braižo. Intensyvios repeticijos prasidės gegužę“, - kalbėjo M. Rimeikis.

Baleto scenografiją kuria dailininkas Marijus Jacovskis, dirigentas – Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas, tarptautinio G.Fitelbergo konkurso laureatas Modestas Barkauskas.

Šie kūrėjai prieš dvejus metus padėjo sužibėti pirmajam M.Rimeikio pilno metro šokio spektakliui „Procesas“.

Darbavosi atsiskyręs nuo pasaulio

Pirmaprade baltų mitologijos dvasia alsuojanti pasaka „Eglė žalčių karalienė“ iš Lietuvos pajūrio kilusį A.Balsį sužavėjo studijų metais. Baigęs konservatoriją kompozitorius dar nesiryžo kibti į baletą.

„Po dešimties metų, kai jau buvo sukurti du koncertai smuikui, nemažai kitokių, pajutau, kad šį tą žinau ir moku, atsirado simfoninis mąstymas, kurio taip reikia baleto kūrėjams. Tik sukaupęs nemažą patyrimą išdrįsau rašyti“, - viename interviu prisipažino kompozitorius.

Kurdamas muziką baletui „Eglė žalčių karalienė“ E.Balsys rėmėsi Salomėjos Nėries sueiliuota poema. Kurį laiką kaip vienuolis užsidarę kompozitorių kūrybos namuose apie tai, kaip sekasi, laiškuose jis reguliariai pranešdavo žmonai Adelei.

„Pirmiausiai atsirado Žilvinas, kuris, man atrodo, turėtų pasireikši dviem motyvais – trokštąs išsivaduoti nuo prakeikimo, jį veržiančių pančių ir dėl to kenčiantis“, - laiškuose dalijosi mintimis kompozitorius.

Premjera – Palangos koncertų salėje

Visiškai netikėtai, pasak E.Balsio, jo galvoje nuskambėjo ir Eglės tema: „Galbūt todėl, kad Žilvinui norėjosi kitokios Eglės, kurį jį gali išvaduoti iš kančių. Šias dvi temas (Žilvino ir Eglės) sugretinau Adagio dalyje ir suimprovizavau ją visą finale“.

Gaivališka dalgiais varstomų žalčių šokio tema gimė anksti ryte - kompozitorius ją iškart užsirašė, kad nepamirštų. Vieną naktį jam suskambėjo net visas baletas.

„Lyg mačiau jau viską scenoje, bet tai buvo tik sapnas. O kiek dar toli nuo tikrovės“, - rašė kūrybos aistros apvaldytas E.Balsys.

Klaipėdos muzikinis teatras M.Rimeikio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjerą žada pristatyti vasarą Palangos koncertų salėje, vykstant festivaliui „Muzikinis rugpjūtis pajūryje.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.