JAV parodyto miuziklo pagal Petro Cvirkos romaną galybė slypėjo vienybėje

Vasario 10 d. Čikagoje įsikūrusios Carlo Sandburgo gimnazijos meno centre lietuviškas miuziklas „Šnekučiai“ sukvietė 700 žiūrovų. Deja, tik tiek talpino salė, nes toli gražu ne visiems norintiems nusišypsojo laimė spėti nusipirkti bilietą – jie buvo parduoti gerokai prieš premjerą. 

Deividas Norvilas-Krizas su mergelėmis – „Suktinio“ šokėjomis.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Deividas Norvilas-Krizas su mergelėmis – „Suktinio“ šokėjomis.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Dvi Lietuvos muzikos žvaigždės – Deividas Norvilas (Krizas) ir Liudas Mikalauskas (meisteris Deveika).<br>S.Ščedrinos nuotr.
Dvi Lietuvos muzikos žvaigždės – Deividas Norvilas (Krizas) ir Liudas Mikalauskas (meisteris Deveika).<br>S.Ščedrinos nuotr.
Senojo lietuviško kaimo personažai atgijo Čikagos scenoje.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Senojo lietuviško kaimo personažai atgijo Čikagos scenoje.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Deveikienė – Nida Grigalavičiūtė.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Deveikienė – Nida Grigalavičiūtė.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Marcelės vaidmenyje – dainininkė iš Lietuvos Renata Norvilė.<br>S.Ščedrinos nuotr.
Marcelės vaidmenyje – dainininkė iš Lietuvos Renata Norvilė.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
„Šnekučiai“.<br>S.Ščedrinos nuotr.
 Spektakliui netrūko subtilių sceninių sprendimų. <br>S.Ščedrinos nuotr.
 Spektakliui netrūko subtilių sceninių sprendimų. <br>S.Ščedrinos nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Asta Zimkus („Draugas“)

Mar 8, 2019, 1:17 PM, atnaujinta Mar 8, 2019, 1:17 PM

Šios recenzijos autorė įsitaisė pirmoje eilėje ir prieš spektaklį net nenujautė, kad būtent iš taip arti gaus pamatyti ir pajausti ne tik tai, kas vyko scenoje, bet ir kai ką daugiau. 

„Šnekučiai“ – miuziklas pagal Petro Cvirkos romaną „Meisteris ir sūnūs” (kompozitorius Algimantas Bražinskas, režisierius Nerijus Petrokas, libretą parašė Antanas Drilinga, o choreografiją kūrė Alfredas Kondratavičius). 

Informatyvi programos knygelė suteikė galimybę plačiau susipažinti su atlikėjais, technine komanda, organizatoriais, rėmėjais. Čia mirgėjo ne tik nusipelniusių savo srities profesionalų iš Lietuvos, bet ir Čikagos apylinkių aktyvių žmonių pavardės, pasiekimai. Tai visada maloniai primena, kiek šviesių ir kūrybingų tautiečių gyvena už Atlanto. 

Prieš 3 metus pagrindinis organizatorius Žygis Janus, pamatęs Lietuvoje statytą miuziklą, pajuto pjesės aktualumą ir šių dienų išeivijos lietuviams. Juk mūsų tauta, nors kentėjusi priespaudą ir kitokius išbandymus, visada surasdavo šviesos spindulėlį, norėjo ir mokėjo linksmintis, juokauti. Lietuvos profesionalų komandai sutikus burtis į jungtinį projektą, tautinių šokių grupei „Suktinis“ (vadovė Giedrė Elekšytė-Knieža) energingai pritarus, vėliau prisijungus Lietuvių operos chorui Čikagoje (vadovas – Mindaugas Razumas), miuziklo sumanymas pradėjo stotis ant tvirtų kojų. 

Premjeros metu stebint tautinių kostiumų margumyne besisukant poras, besikeičiančius apgalvotus atlikėjų apdarus, kuriuos šiam pasirodymui padėjo pritaikyti Gražina Burneikis, Daina Miežlaiškis ir G. Elekšytė-Knieža, bei dekoracijas (Kernius Miežlaiškis, Edmundas Pranckevičius), kyla pasigėrėjimo įdėtu darbu jausmas. Tuometinio kaimo buitį atspindinčios dekoracijos scenoje buvo minimalios, bet sočios žiūrovo akiai ir jautėsi jų funkcionalumo įžvalga.

P.Cvirka romane negailėjo sodrumo nei veiksme, nei kalboje, o talentingam pjesės režisieriui Nerijui Petrokui nepritrūko fantazijos šį sodrumą perteikti sceniniais sprendimais. Štai po Anundienės (Aušra Paulauskas) sijonu, rodos, sutilpo visas tuometinis neišprusęs Lietuvos kaimas, o prie alaus bačkos triukšmingai buvo sprendžiamos vietinės dilemos (tai puikiai atliko „Suktinio“ šokėjai ir Lietuvių operos choristai). 

Mizanscenos sparčiai keitė viena kitą Deveikų šeimai (Deveika – bosas iš Lietuvos Liudas Mikalauskas, Deveikienė – sopranas Nida Grigalavičiūtė iš Čikagos) besiaiškinant, kaip gyventi toliau su trimis suaugusiais sūnūmis (Simas – Liutauras Sutkus, Andrius – Linas Sprindys, Jonas – Julius Jokimas). 

Krizas (tenoras iš Lietuvos Deivis/Deividas Norvilas) ne tik savo partijomis sujungia gausius „Suktinio“ šokėjų bei operos choristų numerius, bet puikiai suvaidina gerąjį kaimo siuvėją. Jo pagalbos prireikė ne tik mergelių apdarams pasiūti, bet ir Deveikos svajonėms apie skrendantį paukštį pakurstyti. 

Matant žiūrovų plojimais palydimas atskiras solistų partijas, nugludintus šokėjų pasirodymus, nesinorėtų vien atpasakoti miuziklo turinį, nes „Šnekučiai“ – tai giliai išgyvenama žmogaus, trokštančio mokslo, apsisprendimo laisvės, meilės bei kūrybinės išraiškos, ir Lietuvos istorija. 

Scenoje kartais vienu metu pasirodo net 65 dalyviai ir judesio, garso bei vaidybos sintezėje žiūrovai neturi galimybės nuobodžiauti. Gausiais plojimais apdovanotas turbūt subtiliausias sceninis sprendimas – naktinės sūpynės ant išsvajoto Deveikos medinio paukščio, D.Norvilui ir L.Mikalauskui puikiai dainuojant duete „Eina dienos, bėga metai“. 

Svajonių stebuklas juk ir yra tai, kad jos suvirpina jautriausias sielos stygas, išjudina tamsą ir pajėgios tapti kelrodėmis žvaigždėmis, o nuriedanti žiūrovo ašara tampa įrodymu, kad Tada ir Dabar yra vienas ir tas pats. Nors miuzikle Deveikos svajonė užslopinama tamsaus netolerantiškumo, bet nutinka, kaip ir gyvenime – viltis įsižiebia su netikėtu naujos gyvybės atsiradimu, kai vyriausiam sūnui Simui (Liutauras Sutkus) gimsta kūdikis ir visa bendruomenė susitaiko bendroje džiugesio šventėje. 

Marcelė (Renata Norvilė) su vaikeliu išaukštinama kaip naujos pradžios ir vilties simbolis. Tikrai vykusiu režisūriniu sprendimu tampa ir staiga baltais paukščiais tapę knygų lapai, atnešantys šviesos ir gėrio užuominas. Lietuvos atlikėjams susijungus su išeivija Amerikoje gimė dar vienas mažas šedevras. Jis netaps sensacija, nenušluostys nosies pasauliui, jis tikrausiai net nebus paminėtas Lietuvos spaudoje – tai tiesiog yra dar vienas draugystės ir bendro darbo vaisius ir tvirtas įrodymas, jog lietuvių kalba, daina, šokis, teatras jungia lietuvius tvirčiau, nei patys garsiausi politiniai šūkiai. 

Profesionalai stojo šalia savanorių – saviveiklininkų, pasidalijo patirtimi ir padovanojo dovaną visiems susirinkusiems. Bet tai dar ne viskas. Ši dovana palietė ne tik dalyvius, bet ir šokėjų, dainininkų šeimas. Juk laikas, skirtas intensyvioms repeticijoms, tai atimtas laikas iš savo aplinkos, dėmesio artimiesiems, darbų ar poilsio. Vis dėlto tvirtai tikiu, jog šios koncertinės patirties nepasigailėjo nei vienas žmogus. 

Aktorių veidų išraiška scenoje buvo iškalbingesnė už visas galimas recenzijas. Juose atsispindėjo atsidavimas darbui ir bendrystė. Kiekvienas aktyviai išeivijos lietuviškoje veikloje besisukantis lietuvis yra vertybė.

Jo jau nepavadinsi tik vartotoju, jam tinka ir kūrėjo titulas. Lietuvis, savo veikla išlaikantis ne tik tapatybę, saugantis protėvių tradicijas bei tiesiantis kelius ateities kartoms ir kartu jungiantis Tėvynę su užjūriu, yra visų mūsų bendras laimėjimas. Džiugu, jog šis miuziklas yra dar viena bendros sėkmės kulminacija, ir ji įvyko Žygio Janus žodžiais tariant, „...nes mes visi buvome vieningi“. 

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.