Artimiausia proga mūsų publikai išgirsti A.Malcio muziką – gegužės 11 d. Valdovų rūmuose rengiamas Lietuvos kamerinio orkestro koncertas, kuriame bus atliktas jo Koncertas smuikui, altui ir styginiams.
Šis kūrinys taip pat atsirado bendradarbiaujant su užsienio atlikėjais.
– Savo Koncertą smuikui, altui ir styginiams dedikavote altininkui Jurijui Bašmetui. Jis ir griežė kūrinio premjerą su rusų smuikininke Aliona Bajeva 2013 metais Maskvos valstybinėje filharmonijoje. Kaip atsirado šis kūrinys? – paklausiau A.Malcio.
– Kūrinio premjera įvyko kasmečiame J.Bašmeto festivalyje. Tik 2013 metais festivalis buvo kur kas didesnis, mat maestro šventė 60-metį.
Ta proga jis užsakė naujus kūrinius septyniems jį dominantiems kompozitoriams: Tanui Dunui (Kinija), Aleksandrui Čaikovskiui (Rusija), Igoriui Raichelsonui (JAV), Giovanni Sollimai (Italija), Jeanui Lucui Ponti (Prancūzija), Gijai Kančeliui (Gruzija, Vokietija) ir man. J.Bašmetas jau žinojo mano kūrybą: jo vadovaujamas simfoninis orkestras „Novaja Rosija“ anksčiau buvo atlikęs mano kūrinių.
Visi septyni kūriniai labai skirtingos stilistikos. Tiesą sakant, pagrindinis, baigiamasis, festivalio koncertas buvo milžiniškas – net su cirko artistais, keliomis pertraukomis, truko apie penkias valandas. Todėl, manau, J.Bašmetas norėjo įvairios muzikos – iš manęs jis pageidavo koncertinio kūrinio.
– Jūsų Koncertas smuikui, altui ir styginiams skambės Lietuvos kamerinio orkestro programoje „Amadeus Lietuvoje“. Ar kūrinyje yra sąsajų su Wolfgango Amadeaus Mozarto muzika?
– Tiesioginių sąsajų nėra, bet kai pamatai tokią atlikėjų sudėtį – smuikas, altas ir styginiai, pirmiausia kyla asociacijų su populiariąja W.A.Mocarto „Sinfonia concertante“ smuikui, altui ir styginių orkestrui.
Tačiau inspiracijos buvo kitokios. Prieš daugelį metų filharmonijoje išgirdau garsųjį Alfredo Schnittke „Concerto grosso“ dviem smuikams ir styginių orkestrui, atliekamą Gidono Kremerio ir Tatjanos Grindenko.
Buvau sužavėtas kūrinio emocionalumo, atlikėjų artistiškumo, įtaigos. Tas įspūdis mane lydėjo ilgai. Kai gavau galimybę J.Bašmeto dėka sukurti Koncertą smuikui, altui ir styginių orkestrui, norėjau pamėginti perteikti tą emocinę nuotaiką, kurią kadaise patyriau klausydamasis A.Schnittke „Concerto grosso“.
Kūrinys parašytas tradicine trijų dalių forma, koncerto žanro principu, grindžiamas solistų ir orkestro priešpriešinimu, kuris plėtojamas tiek akustiniu, tiek emociniu dramatiniu aspektu. Partitūra turi savotišką siužetą.
Solistai kūrinyje yra savo gyvenimo istorijų pasakotojai, lyg personažai, kurių muzikinės charakteristikos pasižymi daugiabriauniškumu. Solistai yra viso kūrinio ašis, suteikianti muzikinių ir emocinių impulsų visam orkestrui. O trys Koncerto dalys – savotiškos studijos su skirtingomis siužetinėmis, emocinėmis linijomis.
Tai, beje, bus jau 11 kūrinio atlikimas: dukart kūrinys skambėjo Vilniuje su Šv.Kristoforo kameriniu orkestru, dusyk – Kaune su VDU kameriniu orkestru, net keturiskart Ukrainoje ir du kartus Rusijoje.
Atlikėjų poros taip pat buvo įvairios, be minėtų solistų, smuikininkės Bohdana Pivnenko (Ukraina), Ingrida Armonaitė, Rūta Lipinaitytė, Indrė Andrikonytė, altininkai Hartmutas Rohde (Vokietija), Robertas Bliškevičius, Katerina Suprun (Ukraina), Vidmantė Andriūnaitė, Ugnė Gaučaitė. Šį kartą grieš smuikininkas Džeraldas Bidva ir H.Rohde.
– Jūsų kūriniai skamba gana plačiai pasaulyje, juos atlieka žinomi atlikėjai. Greta ryškiausių Lietuvos muzikos pajėgų jūsų kūrinius yra dirigavęs Mstislavas Rostropovičius, Andris Nelsonas, Sergejus Krylovas, griežė Davidas Geringas, Karine Georgian, fleitininkė Camilla Hoitenga. Kaip jūsų kūriniai suranda kelią į atlikėjų repertuarą?
– Šiandiena pasižymi komunikacijos internete įvairove. Tad vis dažniau atlikėjai patys susiranda juos dominančius kūrinius. Smagu, kad esu pastebėtas atlikėjų. Tai yra didelis mano kūrybos įvertinimas. Šiandienos atlikėjai, kurie įsitvirtinę koncertinių salių repertuaruose, gali sau leisti atlikti įdomų, originalų kūrinį.
Kiekvienas geras atlikėjas, norėdamas turėti išskirtinį stilių, ieško ir savito repertuaro, greta klasikos, romantizmo šedevrų žvalgosi šiuolaikinių kūrinių, kurie išreikštų šiandienos lūkesčius, atskleistų konkretaus atlikėjo savybes. Šiandienos muzika turi gyventi su besikeičiančiu pasauliu, atspindėti mūsų dienas. Tada ji turi galimybę būti aktuali, įdomi ir patraukli tiek atlikėjams, tiek klausytojams.
– Esate vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių ir turbūt vienas dažniausiai atliekamų šiuolaikinės akademinės muzikos autorių. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui pelnėte 2018 metų Vyriausybės kultūros ir meno premiją. Kas jus skatina kurti?
– Kūryboje bandau įgyvendinti tai, kas galbūt nepasiekiama kasdieniame gyvenime. Mane kurti skatina daugybė dalykų: ir atlikėjų pageidavimai, ir smalsumas, ir saviraiškos, pažinimo alkis.
Mūsų gyvenimas yra kelionė, kūryba – taip pat savotiška kelionė, kurios pabaigoje nebūname tokie patys kaip pradžioje.
Šiais laikais meno kalba pasidarė labai individuali. Kiekvienas autorius susikuria savo ženklus, žodyną. Kūrinys nėra vien muzikine kalba išsakyta idėja ar tezė. Tai kartu ir dokumentas, rodantis, kaip kompozitorius supranta savo amatą, estetiką, aplinkinį pasaulį.
