Lietuviai dainuoja arabiškai

Gimė Maroke, gyvena Briuselyje, šoka visame pasaulyje, meilę atrado Vilniuje, netrukus vieną savo spektaklių pristatys Kaune – šis sakinys beveik aprėpia šokėjo ir choreografo Beno Fury gyvenimą.

B.Fury (dešinėje) ir S.Thierree asmeninių išgyvenimų kupiną šokio spektaklį atlieka tik po atviru dangumi.<br>S.Žiūros nuotr.
B.Fury (dešinėje) ir S.Thierree asmeninių išgyvenimų kupiną šokio spektaklį atlieka tik po atviru dangumi.<br>S.Žiūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Miglė Kolinytė

2019-08-16 17:48

B.Fury vis dėlto ne vieno žodžio ar sakinio žmogus. Apie šokį ir gyvenimą jis mėgsta pasakoti atvirai ir nuoširdžiai, lygiai taip, kaip ir šoka, dainuoja asmeninių išgyvenimų įkvėptame spektaklyje „Darwisho košmaras“.

Kartu su kūrinio bendraautoriu, multiinstrumentalistu Simonu Thierree spektaklį kitą savaitę jis pristatys tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“, pirmą kartą rengiamame Kaune.

– Savo spektaklį atliekate tik lauke. Kodėl? – paklausiau B.Fury.

– Spektaklis tiesiog nesuveiktų kitokia forma. Nusprendėme, kad jis niekada nevyks uždaroje salėje – norime, kad žmonės galėtų sėdėti ratu.

– O jei žiūrovai ratu sėdėtų uždaroje salėje?

– Apie tai irgi esame galvoję, tačiau uždara teatro aplinka vis tiek suteikia tam tikrą atmosferą – žmonės uždaromi į teatro kalėjimą. (Juokiasi.)

Man ir pačiam teko tai patirti – ateini į spektaklį, supranti, kad nepatinka, o išeiti negali – negražu prieš sėdinčius šalia žmones ir prieš atlikėjus. Taip ir lieki sėdėti kaip įkaitas.

Aš pats ilgą laiką šokau breiką, dažniausiai atliekamą gatvėse, kur žmonės stovi aplinkui ir gali bet kada palikti pasirodymą. Todėl mums ir svarbu, kad mūsų spektaklį žmonės galėtų laisvai palikti arba laisvai prie jo prisijungti.

– Su šiuo spektakliu į Lietuvą grįžtate antrą kartą. Ar jaučiate, kad jau pažįstate Lietuvos žiūrovus?

– Gali taip pasirodyti, tačiau net jei grįžtame į tą pačią šalį ar net tą patį miestą, auditorija beveik niekada nebūna ta pati. Tačiau Lietuva mums ypatinga dėl to, kad pirmą kartą Vilniuje buvome nustebinti.

Su muziką sukūrusiu ir gyvai atliekančiu S.Thierree spektaklio pabaigoje dainavome arabų kalba, tačiau tikrai nesitikėjome, kad lietuviai dainuos kartu. Esmė ta, kad dainuoti visada pradedu labai lėtai ir tyliai, nes turiu atgauti kvapą po intensyvios šokio dalies. O lietuviai pamanė, kad aš laukiu, kol jie pradės dainuoti su manimi. Tai tikra magija: jie, europiečiai, dainavo su mumis marokietišką dainą!

Su Lietuva mane siejo ir daugiau ryšių – mano mergina yra iš Lietuvos, vienas mano geriausių draugų Roberto Magro dirba prie „Kauno – Europos kultūros sostinės 2022“ projektų.

– Kodėl nusprendėte pasirinkti nuolatinio keliavimo kupiną gyvenimą? Gimėte Maroke, gyvenate Briuselyje, spektaklius rodote įvairiose užsienio šalyse.

– Gimiau Maroke, tačiau mano tėvai emigravo į Briuselį, kai man buvo vos vieni. Mano gyvenimas virto tarsi dvigubu – jį praleidau Europoje, augau belgiškoje kultūroje, tačiau vasaros atostogas leisdavau Maroke, su tėvais kalbu marokietiškai. Šią dvigubos kultūros paralelę mėgstu naudoti ir šokyje.

Šokti breiką pradėjau todėl, kad paauglystėje piešiau labai daug grafičių, o ten sukosi tos pačios bendruomenės kaip ir gatvės šokio. Tuo metu dar nesupratau, kad po 22 metų tai taps mano darbu.

Briuselio šiuolaikinio šokio atstovai pradėjo domėtis bendradarbiavimu su breiko šokėjais, tad pradėjau keliauti iš vienos šokio trupės į kitą. Taip į mano gyvenimą įsiveržė kelionės – namuose Briuselyje praleidžiu vos du ar tris mėnesius per metus.

– Papasakokite daugiau apie spektaklį „Darwisho košmaras“. Apie ką jis?

– Su spektaklio bendraautoriu ir geru mano draugu Simonu nuolat pykdavomės dėl situacijų Viduriniuose Rytuose, visada turėdavome skirtingą požiūrį. Aš mėgstu į viską žvelgti iš istorinės pusės, jis – labiau iš politinės.

Tad sykį nusprendėme ką nors iš šios diskusijos sukurti. Pasirėmėme palestiniečių poetu Mahmoudu Darwishu, kurio žodžiai skamba taip: „Aš iš čia ir iš ten/Aš nei iš čia, nei iš ten/Aš turiu du vardus, kurie susipainioja ir išsipainioja/ir aš turiu dvi kalbas...“

Sujungėme mūsų abiejų, skirtingose šalyse užaugusių ir gyvenančių žmonių, patirtį ir tyrinėjome klausimą, kur mes jaučiamės kaip namie? Spektaklis taip pat kalba apie tai, kodėl Viduriniai Rytai išlieka krizių vieta ir ką dėl to galime padaryti.

– Jūsų spektaklyje tradiciniai elementai dera su šiuolaikiniais. Galbūt tai tam tikras jūsų gyvenimo atspindys?

– Būtent taip ir yra. Spektaklyje naudoju vieną žingsnelį iš tradicinio arabų kultūros šokio, tačiau keičiant muziką iš tradicinės į šiuolaikinę keičiasi ir jo energija. Šis žingsnelis veikia ir su marokietiška, ir su elektronine muzika. Šis pasirodymas man primena gimtąją kultūrą, mano tėvus ir jų sufijų religiją – ezoterinę islamo šaką, apie kurią beveik visai nekalbama plačiojoje žiniasklaidoje.

– Ar šokis svarbus šioje kultūroje?

– Žinoma. Spektaklyje naudojami žingsneliai atkeliavo iš šokių, kuriuos nuolat matydavau Maroke. Daugelyje arabų kultūrų šokis paremtas tų pačių elementų kartojimu. Šokis laikomas jungtimi tarp žemės ir dangaus.

– Nuolat keliaujate, kuriate, mokote. Kaip atrodo įprasta jūsų diena?

– Prieš dvidešimt metų mano dienos atrodė kiek kitaip, tačiau dabar man jau 43-eji. Dalį dienos skiriu choreografijai kurti kitoms šokio kompanijoms, dalį – savo darbams ir gastrolėms planuoti, o vieną ar dvi valandas per dieną – savo treniruotėms ir repeticijoms.

Vienintelis dalykas, kurio niekada nedarau, – nesėdžiu prie kompiuterio.

– Kas jus įkvepia kurti?

– Grafičių menas. Prie jo kasdien praleidžiu bent porą valandų, tačiau nepiešiu ant sienų gatvėje. Pavyzdžiui, šiuo metu kuriu scenografiją vieno draugo, kuris paprašė praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio stiliaus grafičio sienos, pasirodymui.

Kol kas dirbu prie mažos jos versijos ant savo stalo, vėliau ją perkelsiu į realaus dydžio scenografiją. Spalvos ir jų maišymas man suteikia daug energijos.

Taip pat mane labai įkvepia tipografija – paprastos raidės, kurias galima paversti tūkstančiais vizualinių variantų. Tam tikra prasme taip veikia ir šokis – sukuri pagrindą ir kloji sluoksnį po sluoksnio, kol išgauni tai, ko nori.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.