Egidijus Stancikas: „Valstybės vadovų lankymasis teatre liudija jų kultūrinį brandumą“

Šimtametę patirtį sukaupęs Nacionalinis Kauno dramos teatras nori išlikti gaivus, gyvybingas, paveikus ir toks jaudinantis, lyg susitikus pirmą kartą. Tačiau nacionaliniu lygmeniu visos Lietuvos teatro šimtmetis nelaikomas reikšmingu įvykiu.

E.Stancikas: „Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės formavimosi raidoje.“<br>D.Stankevičiaus nuotr.
E.Stancikas: „Vis dar nesuprantame tikrosios teatro reikšmės valstybės formavimosi raidoje.“<br>D.Stankevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jolanta Garnytė-Jadkauskiene

Aug 25, 2019, 3:11 PM, atnaujinta Aug 25, 2019, 3:21 PM

Kauno dramos teatras šį rudenį pradeda 100-ąjį kūrybinį sezoną. Ruošiamasi naujoms premjeroms, teatro trupės kūrybinę energiją jaunatviška energija papildys visas jaunų aktorių kursas, ką tik baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Tačiau interviu su teatro vadovu dr. Egidijumi Stanciku – ne tik pakilios mintys, bet ir nerimą keliančių minčių išklotinė.

– Kokiomis mintimis pasitinkate 100-ąjį sezoną – kas džiugina, o dėl ko neramu?

– Kasdienėmis. Vienas sezonas keičia kitą, kūryba tęsiasi, o problemos kasdienėje laiko tėkmėje išlieka tos pačios. Laukia intensyvus sezonas – numatytos 6 premjeros. Didžioji scena, cechai ir trupė jau dirba visu pajėgumu – ruošiamės pirmajai premjerai „Sombras“, kurią režisuoja Gintaras Varnas. Ji numatyta jau rugsėjo 6, 7, 8 d. Didžiojoje scenoje.

Simboliška, kad režisierius, pasitelkęs Luigi Pirandello pjesę „Šeši personažai ieško autoriaus“ ir Federico Garcios Lorcos nebaigtas pjeses, kvies pamąstyti apie tai, kas yra teatras, apie jo prasmę, vertę ir aktualumą šiandien, padiskutuoti su F.Garcia Lorca, kuris teigė, kad teatras – tai peilis, iki pusės panardintas į sapną, bet skrodžiantis iki pat būties gelmių.

Kūrybinių įvykių bus ir daugiau. Tai džiugina. Bet, aišku, yra ir nerimą keliančių reiškinių. Vadovavimo patirtis leidžia turėti kategoriškesnę poziciją. Puikiai suprantu, kaip mums svarbi valstybės kultūros politikos gairių įgyvendinimo programa, svarbūs visi įsipareigojimai ir įstatymai, neretai prasilenkiantys su kūrybos logika.

Visoje Lietuvoje visu pajėgumu dirba tik du teatrai – mūsų ir Klaipėdos dramos teatras, kiti veikia remonto sąlygomis. Įsileisdami kitų teatrų spektaklius patiriame finansinių nuostolių. Mūsų uždirbtų, skrupulingai skaičiuojamų ir paskirstomų įvairiai veiklai finansų nepakanka.

Mes, teatrų vadovai, galime pasidžiaugti dialogu su naujuoju kultūros ministru, yra gražių ženklų, bet iš tiesų esame tie Don Kichotai, siekiantys užkariauti malūnus, nes nėra bendro visų partijų sutarimo, kad švietimas ir kultūra yra nacionalinio lygmens prioritetas. Nėra normalu dešimt metų iš eilės matyti tas pačias nekintančias valstybės dalinio finansavimo eilutes. O jeigu Seimo biudžetas nesikeistų ištisą dešimtmetį, kaip tuomet būtų?

Turėtų būti vykdoma sąžininga politika. Beje, kai neseniai raštiškai kreipiausi į Kultūros ministeriją dėl teatro šimtmečio, tiksliau – dėl visos Lietuvos teatro šimtmečio įprasminimo, pateikdamas siūlymą numatyti reikiamus finansus pašto ženklui, proginei monetai išleisti, sulaukiau absoliučiai šokiruojančio atsakymo, kad 2020 metais yra svarbesnių kultūros įvykių, o teatro 100-mečiui paminėti bus skiriamas Teatro dienos renginys kovo mėnesį, nors teatrui 100 metų sukaks gruodžio 19 d.!

– Jau žinomas ir Nacionalinės programos finansavimas teatrui 2020 metams. Ar pakaks lėšų kūrybiniams sumanymams įgyvendinti?

– Kai kurių sumanymų teks atsisakyti. Jeigu ekspertų atsakyme paraiškos eilutėje yra 0, tai teks atsisakyti, – šiandien vien rėmėjų ar savo uždirbtų lėšų nebepakanka. Mūsų uždirbti pinigai naudojami teatro pastatui išlaikyti, einamiesiems remonto darbams, scenai prižiūrėti, technikai ir įrenginiams įsigyti, patalpoms valyti ir prižiūrėti, jais padengiame dalį naujų pastatymų finansavimo. Likusią dalį skiriame atlyginimų fondui.

Branginti bilietų nesiruošiame, nes tiriame ir matome, kaip mūsų žiūrovai sunkiai gyvena.

– Galbūt teatro pozicijas sustiprintų ir aukščiausių šalies vadovų dėmesys? Prezidentė Dalia Grybauskaitė kadencijos metu neapsilankė šiame teatre, bet dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda buvo šio teatro žiūrovas ir tikėkimės, kad išliks.

– Ar svarbus vadovų dėmesys? Sakyčiau, ir taip, ir ne. Jeigu lankosi aukščiausi valstybės vadovai, tai suponuoja mintį, kad turėsime išskirtinį finansavimą ar programų palaikymą. O taip neturėtų būti.

Valstybė turi užtikrinti kūrybos galimybes savo finansuojamoms kultūros įstaigoms ir sudaryti sąlygas joms panaudoti savo kūrybinį potencialą kuriant aktualų turinį, o ne pataikaujant žiūrovų poreikiams, statant pramoginio turinio spektakliukus ir bandant kaip galima daugiau užsidirbti.

Valstybės vadovų lankymasis teatre liudija jų asmeninį poreikį ir kultūrinį brandumą. Neslėpsiu, tai teikia džiaugsmą, kad jiems svarbu mūsų kūryba ir kad jie yra aktyvūs teatro meno vartotojai.

– Nacionalinis Kauno dramos teatras į 100-ąjį sezoną eina be skambių šūkių ir pompastikos, tvirtu žingsniu ir su kūrybos vėliava?

– O kam ta pompastika? Kūryboje ji nieko neduoda – juk viskas matyti scenoje. Aišku, teatro vadyba dirba savo darbą, jos tikslas yra suintriguoti žiūrovą ir tos intrigos viešumoje, pateikiant naujausias premjeras, bus. Bet kūryboje, taip pat kultūroje priimtina tik natūralus kūrėjo liudijimas.

Suprantu, mūsų teatruose labai įsigalėjo sezono šūkiai tarsi kūrybos kryptis. Tačiau bet kuri gera pjesė apima visą probleminį lauką – kalba apie žmogų, gyvenimą, būtį...

– Pakalbėkime apie lankymosi teatre kultūrą. Lankytis teatre ir kultūros renginiuose ne vienam yra tradicija. Kiti mokosi, pradeda. Kaip vertinate publikos sąmoningumą?

– Dažnai girdžiu, kad pirkdami bilietus į teatrą žmonės didžiuojasi galėdami paremti savo miesto teatrą. Tai sąmoningumo lygmuo. Kaunas yra labai atviras, išgyvena aktyvų keitimosi laiką. Gyventojų daugėja – jie atvyksta iš miestų, miestelių ir po truputį tampa mūsų teatro lankytojais.

Man neramu dėl kitko. Mums, teatralams, teatras yra ta vieta, kur mes vaikštome basa siela, tad norisi suklusimo, atitinkamo santykio iš žiūrovo.

Žmonės nebesupranta, kad ateina į kūrybos šventovę – į dvasios ir minties puotą – čia svarbus asmeninis santykis, nusiteikimas, net aprangos kodas.

Taip, yra eksperimentinės erdvės, kur aprangos taisyklės liberalios, bet vilkėti šortais ir marškinėliais per premjerą Didžiojoje scenoje?

Nesuprantu, kaip galima gerai jaustis šalia vakariniu apdaru pasipuošusio žmogaus? Arba vėlavimas. Kūryba yra minties skrydis, o spektaklis – savotiška intelektualinė šventė, susitikimas su savimi...

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.