Niūriausia G. Verdi opera „Simonas Bokanegra“ Zalcburge įgijo naują prasmę

Zalcburgo festivalyje šiemet rodyta ir opera, tiesiogiai nesusijusi su graikų mitologija – tai Giuseppe Verdi veikalas „Simon Boccanegra“ (liet. Simonas Bokanegra).

 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
 „Simonas Bokanegra“ Zalcburgo festivalyje.<br> R.Walz (Salzburger Festspiele) nuotr.
Daugiau nuotraukų (27)

Ona Jarmalavičiūtė

Sep 3, 2019, 9:10 PM

Šios operos komponavimo istorija yra sudėtinga ir klampi. Ją rašydamas kompozitorius išgyveno stilistinę metamorfozę, ir „Simonas Bokanegra“ yra laikoma pirmąja jo brandaus kūrybinio laikotarpio opera.

Vis dėlto autorius į jos kūrimą žvelgė su kartėliu – du kartus reabilituotas ir dukart kandžios kritikos sudirbtas veikalas buvo pasmerktas kaip vienas nesuprantamiausių, kokie tik yra pasiekę sceną. Jo siužeto beveik neįmanoma atsekti klausantis operos.

Pirma G.Verdi parašė scenarijų prozos tekstu ir svarstė jį naudoti operoje vietoj libreto. Vėliau, bendradarbiaujant su kitais libretininkais, ši idėja buvo iš esmės keičiama. Po siaubingos pirmosios premjeros, vykusios 1857 metais, 1868-aisiais buvo pasiūlyta perrašyti šią operą, su kuo pats Verdi sutiko nenoriai.

Tuomet jis siekė kūriniui įkvėpti daugiau gyvybės ir dramos, supaprastinti jo siužetą. Kilo nauji ginčai su libretininkais dėl keičiamo teksto. Taisymai truko 1880-1881 metais iki premjeros Milane kovo mėnesį, kuri taip buvo nesėkminga.

Dvi operos versijos skyrėsi muzikine stilistika, taip pat scenomis. Tašydamas pirmosios versijos scenas autorius sekė tradicinėmis itališkos operos formomis, o vėlesnės daug labiau priminė brandžiąją Verdi komponavimo stilistiką, juntamą ir jo vėlesniuose kūriniuose (pvz. operoje „Otelas“). Net ir šiandien opera „Simonas Bokanegra“ yra dažnai nuvertinama kritikų.

Man asmeniškai siužetas vis dar pasirodė pernelyg painus, sunkiai suprantamas ir tuo pat metu nuobodus, nepasiūlantis iš tiesų įdomaus veiksmo. Realistiškas operos veiksmo ir aplinkos, kostiumų atvaizdavimas Zalcburgo spektaklyje taip pat pasirodė nykokas.

Tačiau, be kritikos, šiemetinis operos „Simono Bokanegros“ pastatymas Zalcburgo festivalyje nusipelno daugybės pagirų.

Kūrybinio proceso metu Verdi daug laiko skyrė teksto ir idėjų perteikimui muzika, kadangi šis darbas, bent jau iš pradžių, buvo labai svarbus jam asmeniškai. Nors operoje daugiausia gvildenamos politinės problemos ir piešiama to meto visuomenės satyra, čia G.Verdi taip pat dalijasi bendru likimu su pagrindiniu herojumi S. Bokanegra, netekusiu savo šeimos.

Kompozitoriaus žmona Margherita Barezzi mirė nuo encefalito, o kartu su ja ir judviejų vaikai. Su panašia tragiška situacija operoje susiduria ir S.Bokanegra – jo mylimoji dukters motina Marija miršta operos pradžioje, o pati dukra dingsta. Veikėjas ją sutinka tik po 25-erių metų. Pats kompozitorius savo mirusius vaikus prarado amžinai.

Ši opera laikoma viena pesimistiškiausių ir niūriausių Verdi kompozicijų. Joje dainuojama, jog „laimė tėra iliuzija – žmogaus širdis kupina nesibaigiančio sielvarto“ (angl. – All mortal happiness is a deluding enchantment; the human heart is a fount of never-ending woe). Tai gali parašyti tik žmogus, išgyvenęs savo šeimos netektį.

Operą Zalcburge režisavęs Andreas Krienburgas, pristatydamas savo interpretaciją, pabrėžė visuomenines joje aptariamas temas, aktualias žmonijai kiekviename amžiuje. Politiniai žaidimai, vyraujantys siužete, yra vaizduojami tiesmukai, neprisidengiant jokiomis kaukėmis. Išryškinamos tamsiosios veikėjų savybės – melas, valdžios troškimas, žiaurumas.

Reali situacija nėra pagražinama. Šis veikalas – dar vienas įrodymas, kaip aistringai Verdi domėjosi sociumo gerove ir koks buvo aštrus politinis mąstytojas, reiškiantis savo nuomonę kūryboje su jam būdingu kartėliu ir atvirumu.

G.Verdi figūra to meto Italijos politinei situacijai buvo nepaprastai svarbi. Ne veltui šūkis „Tegyvuoja Verdi“ (it. – Viva Verdi) buvo netiesioginis kreipinys, skirtas karaliui Vittorio Emanuele II – šalies nacionalinio judėjimo ir suvienijimo vadui.

G.Verdi to meto italų visuomenėje buvo laikomas ryškiu nacionaliniu veikėju, padėjusiu vienyti Italiją. Simonas Bokanegra, operos personažas, taip pat šlovinamas savo tautos dėl jo visuomeninio statuso – tai dar viena paralelė tarp jo ir kompozitoriaus gyvenimiškos patirties.

G.Verdi meilė gimtinei buvo juntama kiekvienoje muzikinėje kompozicijoje, o ypač – brandžiuose kūriniuose. Juose be gailesčio vaizduojama ir kritikuojama to meto visuomenė.

Režisierius A.Krienburgas siekė likti ištikimas Verdi socialinėms idėjoms, pateikdamas modernios XXI amžiaus visuomenės kritiką ir savo pastatyme aptardamas socialinių tinklų, politinių pinklių ir žmogiškumo svorį šiuolaikiniame sociume.

Operoje persipina privatus ir viešas veikėjų gyvenimai, kovos dėl asmeninės laimės ir dėl visuomenės gerovės. Vienos šeimos dramatiška istorija rutuliojasi tirštame politiniame fone. Visi personažai kuriami realistiškai – turi ir stiprių, ir silpnų pusių.

Korsaras Simonas Bokanegra yra išrinktas Genujos valdytoju kito veikėjo Paolo Albiani pagalba. Simonas tikisi, kad valdžia jam padės gauti Jacopo leidimą vesti šio dukterį Mariją, kuri yra S. Bokanegro meilė bei jo dukros motina. Tačiau svajonė neišsipildo, kadangi netikėtai Marija miršta, o jo dukra (Jacopo anūkė) pradingsta.

Dukra Amelija užauga Grimaldžių namuose ir įsimyli politinį veikėją Gabrielį Adorno. Panaši istorija atsikartoja ir jaunesnėje kartoje, kaip užburtas ciklas: Paolo siekia vesti Ameliją ir Simonas pažada jos ranką, bet sužinojęs, jog mergina yra jo prieš 25-erius metus dingusi dukra, savo ketinimo išsižada. Įsiutęs Paolo siekia atkeršyti ir nunuodyti Simoną.

Dėl politinių įtampų visi susipjauna, o Amelija bando sutaikyti Gabrielį su Simonu ir Jacopo, siekdama atkurti harmoniją šeimoje. Didžiaširdė Amelija yra vienintelis moteriškas personažas operoje, tarsi įkūnijantis aukos archetipą – scenoje ji veikia kaip kenčiantis ir apleistas, pasyvus angelas, kurio širdis kupina vilčių dėl taikos ir meilės.

Visi muzikiniai herojų portretai išsamųs ir jautriai įprasminti. Stipriai pasirodė visi pagrindinius personožus įkūniję dainininai – Luca Saksi, latvė Martina Rebeka, Rene Pape, Charlesas Castronovo, Andre Heyboeris ir Antonio Di Matteo.

Operos scenografija buvo minimalistinė, tačiau paveiki. Scenoje netrūko išradingų sprendimų ir naujovių. Joje vyravo balta spalva – besisukanti apvali scena su balta lenkta siena ir jos atitvertu kambariu. Ši judanti dekoracija – riesta vieno kambario erdvė su laiptais ir įvairiais užkaboriais – buvo vienas iš įspūdingiausių elementų scenoje.

Likusioje laisvoje scenos dalyje buvo pasodintas palmių darželis, neatlikęs jokios prasminės funkcijos, bet atrodęs labai estetiškai. Be to, čia buvo pastatytas fortepijonas – taip pat nesvarbus, bet kūręs rafinuotos erdvės įspūdį, simbolis. Fortepijonu skambino personažas Gabrielis, o jo judesiu lydėjo tikro fortepijono garsai.

Operos pradžioje ši pagrindinė scenos dalis buvo pridengta užuolaida, o besisukanti scena buvo atsukta siena į priekį, taip sukuriant siauros erdvės įspūdį. Užuolaida naudota ir kaip ekranas projekcijoms, kurių pagalba personažai bendravo, taip pat buvo reiškiama socialinė, politinė kritika.

Choras, kaip žmonių bendruomenė, spektaklyje vaizduoti pasyvūs ir bevaliai, neturintys savo nuomonės, vykdantys, kas jiems nurodoma. Tokius šiandienos žmonės mato režisierius A.Krienburgas. Jie tarsi be tikslo vaikščiojo scenoje, paskendę savo išmaniuosiuose telefonuose ir plančetėse, nesusimąstydami, kaip atrodo iš šalies.

O žmonių mintys buvo išreiškiamos socialinių tinklų tekstais ir žinutėmis, kurios žiburiuodamos viena po kitos pasirodydavo ant užuolaidos, virš visų galvų.

Politinė satyra visais laikais aktuali. Šiandien politinės diskusijos dažnai verda socialiniuose tinkluose, todėl ir spektaklyje minia bendrauja tarpusavyje telefono žinutėmis ir socialinių tinklų nuorodomis. Taip pabrėžtas ir modernaus žmogaus nesugebėjimas atsirinkti informacijos beribiame internetiniame sraute, naivus pasitikėjimas besikeičiančiais lyderiais.

Scenoje taip pat mirgėjo šiandienos politinį klimatą atspindinčios socialinių tinklų frazės ir gairės, – pavyzdžiui, pasirodė užrašas „padarykime Genują vėl didžia“ (make Genoa great again), primenantis D.Trumpo rinkiminį šūkį. Modernus A.Krienburgo operos pjūvis suaktualino operą, padarė ją įdomesnę šiandienos klausytojui.

Verdi operoje „Simonas Bokanegra“ nėra gerai įsimenamų melodijų. Ji yra paveikiausia dėl įtaigaus vidinio protagonisto gyvenimo atvaizdavimo. Orkestras muzikinėmis spalvomis piešia jo psichologines būsenas.

Dramos pabaigoje netekties išgyvenimas yra palydimas žodžiais: „Visa žmonių patiriama laimė tėra iliuzija.“ Taip baigiama jautriausia ir tamsiausia, klausytojų nuvertinama opera „Simonas Bokanegra“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.