Didžiausia Lietuvoje senosios muzikos šventė rudens pradžioje vilniečius ir sostinės svečius kviečia jau 29-ąjį kartą. Rugsėjo 8–26 d. bus surengti devyni koncertai, kuriuose kiekvienas atras savo mėgstamų solistų, ansamblių, kompozitorių, kūrinių.
Kasmet „Banchetto musicale“ turi kokį nors šūkį, kryptį, bendrąjį vardiklį. Užpernai festivalis buvo skirtas solidžiai Reformacijos sukakčiai, pernai buvo pasirinktas šūkis „Meilė stipresnė už prievartą“, o šiųmečio „Banchetto musicale“ tema – moterys.
Kaip sakė festivalio meno vadovas Darius Stabinskas, pasirinkimą lėmė bendrosios aplinkybės: dabar daug kalbama apie moters padėtį socialiniame kontekste, nerimsta judėjimo #MeToo keliamos bangos.
„Tačiau konjunktūros nepaisėme – ši tema man jau seniai rūpėjo, nes yra labai daug moteriškos medžiagos, kurios atlikėjai neišnaudoja. Taip, moterys buvo vyro prispaustos, užgožtos, joms sužibėti tuomet buvo beveik neįmanoma. Tačiau žinome, kad, pavyzdžiui, viduramžiais buvo daug moterų trubadūrių, nors jų muzika ir neišliko, o štai Hildegarda Bingenietė viduramžiais švietė ryškiau už visus vyrus.
Pasirinkdami festivaliui moters tematiką ir su ja susijusius projektus, stengėmės kuo daugiau parodyti, kas vyko viduramžių, Renesanso ir baroko muzikos istorijoje ir kaip buvo suvokiamas moters vaidmuo. Tad žvilgsnis krypo į kompozitores, personažes, moteris kaip simbolius, mūzas, pagaliau – anų ir šių dienų atlikėjas“, – sakė D.Stabinskas.
„Andromeda“ – tiesiai iš Graikijos
Festivalį rugsėjo 8 d. Valdovų rūmuose pradės A.M.Bononcini (1672–1714) opera „Andromeda“, kurios libreto autorius garsus italų poetas ir dramaturgas Pietro Antonio Bernardoni. Ji pasirinkta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia ši opera – mitologinės temos, o tai gana tipiška barokui. Be to, ji vaizduoja moterišką stereotipą – tyrą, gražią ir nekaltą mergaitę, nukenčiančią dėl kitų tuštybės. Ją išgelbėja narsus vyras, už kurio ji galiausiai išteka.
Operos premjera įvyko Vienoje 1707 metais, autorius ją dedikavo Vilhelminai Amalijai, aštuonmetės kunigaikštytės Marijos Juozapos motinai, o Marija Juozapa vėliau tapo paskutine Abiejų Tautų Respublikos karaliene.
Kita kontekstinė sąsaja su mūsų kultūra – operos pradžia Lietuvoje, Virgilio Puccitelli „Andromedos“ libretas, pagal kurį Marco Scacchi sukūrė muziką. „Andromeda“ buvo antroji opera, parodyta 1644 m. karaliaus rezidencijoje Vilniuje.
Abu libretai labai skirtingi, V.Puccitelli – labiau išplėtotas, operoje dalyvauja 12 personažų, o P.A.Bernardoni yra 4 veikėjai ir visi jie teigiami. Tai lėmė operos nekonfliktiškumą. Galima spėti, kad A.M.Bononcini, dedikuodamas savo veikalą imperatorienei, santuokoje patyrusiai nemažai sunkumų, taip jai išreiškė savo subtilią paramą.
Operos koncertinis atlikimas patikėtas graikų ansambliui „Ex silentio“ (vadovas Dimitris Kountouras). Toks sumanymas kilo „Banchetto musicale“ meno vadovui D.Stabinskui: „Bendraujant su „Ex silentio“, toptelėjo mintis: puikus graikų ansamblis, Andromeda – graikų mitologijos personažas. Suradome A.M.Bononcini operos „Andromeda“ partitūros rankraštį ir graikai šią operą parengė specialiai „Banchetto musicale“.
Kiek žinau, ji buvo atlikta tik vienoje studentų operos studijoje, nėra jos įrašų. Pamaniau, kad labai gera proga iškelti į dienos šviesą kūrinį, kuris net turi šiokią tokią kontekstinę sąsają su mūsų istorija.“
Su graikų ansambliu „Ex silentio“ Lietuvos senosios muzikos atlikėjai yra geri draugai. Graikai puikiai atlieka tiek viduramžių, tiek ankstyvojo ir vėlyvojo Renesanso, tiek baroko muziką. Prieš kelerius metus festivalyje „Banchetto musicale“ jie pristatė viduramžių muzikos programą. Anot D.Stabinsko, tai buvo vienas ryškiausių viduramžių muzikos koncertų festivalio istorijoje.
Dar kartą – visos jos tokios
Rugsėjo 15-ąją Valdovų rūmuose numatytai Georgo Philippo Telemanno operai-komedijai „Pimpinonė“, palyginti su „Andromeda“, būdingas visiškai kitas to meto moters stereotipas. Operos herojė Vespeta („vapsvutė“) – tai stipri, protinga, apsukri, viską pasverianti, savanaudė moteris, kuriai vyras reikalingas tik saviems tikslams pasiekti.
„Tais laikais, kai moterys buvo daug labiau užguitos nei dabar, net palyginti liberaliame ir atvirame mieste kaip Hamburgas, kuriame tuo metu gyveno G.P.Telemannas, idėja sukurti teatro spektaklį su dviem personažais – vyru, kuris yra aukštesnės socialinės padėties, bet kvailokas, ir moterimi, kuri daug silpnesnė, bet jį apgaudinėja, kartais net sugebėdama pasityčioti, – garantavo sėkmę, nes tai buvo labai juokinga, – aiškino D.Stabinskas. – Tą liudija ir kiti to meto spektakliai, vėlesnės operos: Giovanni Battistos Pergolesi „Tarnaitė ponia“, Wolfgango Amadeaus Mozarto „Visos jos tokios“ ir t.t. Tai iš tikrųjų labai seksistinis kūrinys, bet jis aktualus mus dominančios muzikos istorijos laikotarpiui. Kita vertus, tai puikus muzikos kūrinys su šmaikščiu ir protingu libretu vokiečių ir italų kalbomis.“
„Pimpinonė“ priskiriama linksmų operų žanrui, dar vadinamam „Lustspiel“ („Lust“ reiškia ir juoką, ir malonumą arba geismą). Operą sudaro trys intermezzo, arba veiksmai: pirmajame Vespeta ieško darbo pas pasiuntinį Pimpinonę, antrajame ji jau dirba pas jį, bet planuoja už šeimininko ištekėti, kad pasiektų malonumų ir kitų praktinių tikslų, galų gale laimi – trečiajame veiksme jie susituokia.
Operą „Pimpinonė“ režisuoja ispanų režisierius Claudio Levati, pernai festivalyje „Banchetto musicale“ režisavęs operą „Elenos pagrobimas“. Tuomet jis antikos mito veiksmą perkėlė į XX a. vidurio kabaretą. „Pimpinonės“ veiksmas irgi vyks XX amžiuje, juolab kad siužetas aktualus ir mūsų dienomis.
Pastatymo muzikos vadovė – rumunų kilmės vokiečių klavesinininkė Alina Rotaru, jau kelis metus reziduojanti Lietuvoje. Dainuos solistai iš Vokietijos – sopranas Julia Kirchner ir bosas-baritonas Carstenas Krugeris, gros festivalio ansamblis, į kurį susibūrę lietuvių, latvių, italų ir vokiečių muzikantai.
Panardins į viduramžių mistiką
Katalikų šventoji, Bažnyčios mokytoja, abatė, mistikė, kompozitorė, poetė, mąstytoja, gamtos mokslų pradininkė Hildegarda Bingenietė (1098–1179) buvo viena įtakingiausių to laiko moterų. Jos vizijas rugsėjo 16 d. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje Vilniuje atskleis „Ensemble Mandel“ (Austrija, Vengrija, vadovas Robertas Mandelis).
„Hildegardai Bingenietei lyg ir nereikėtų jokio pristatymo – jos muzika ne kartą yra skambėjusi Lietuvoje. Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad savo šventėje turėsime šią nepaprastą asmenybę. Tačiau pasirinkimas atėjo iš ansamblio „Mandel“, nes jų Hildegardos vizijų projektas yra kitoks, jame susimaišo stiliai, seni ir nauji instrumentai. Norėjome savo festivalyje turėti bent vieną koncertą, kuris peržengia stiliaus nuoseklumo ribas, yra tarsi cross-over tipo. „Ensemble Mandel“ savo projekte piešia Hildegardos paliktus garso peizažus, kurie galėtų vystytis toliau ir toliau“, – svečių programą pristatė D.Stabinskas.
Kolektyvo „Ensemble Mandel“ tikslas – pristatyti ir palyginti įvairius muzikos istorijos laikotarpius ir muzikos instrumentus, derinant analoginius modulinius sintezatorius su unikaliais ir retai girdimais viduramžių instrumentais, tokiais kaip klavicimbalas, organistras, vielė ar fidelis. Ansamblis atlieka originalią viduramžių muziką, taip pat jam specialiai sukurtus kūrinius, kurie sujungia šiuolaikinę muziką su senaisiais muzikos elementais ir sukuria naują muzikinę garsovaizdžio kryptį.
Vyrai pasmerkė užmarščiai
„Kompozitorės Chiaros Margantos Cozzolani (1602–1678) atradimas man buvo svarbiausias viso festivalio koncepcijos etapas ir, tikiuosi, tapau daug jautresnis moters padėčiai tiek seniau, tiek dabar, – prisipažino D.Stabinskas. – Ch.M.Cozzolani yra nepaprasta kompozitorė, ji gali lygiuotis su visais didžiausiais to meto kompozitoriais, tokio kalibro kaip Claudio Monteverdi. Jos muzika įrodo nepriekaištingas žinias ir įgūdžius, taip pat didelę patirtį.
Tyrinėdamas apie ją radau nepelnytai apleistą muzikos istorijos dalį. Ji buvo Šv.Radegondos vienuolyno Milane vienuolė, vėliau abatė. Ji buvo profesionali muzikantė, tikriausiai ir ten gyvavusių chorų ar kitų kolektyvų kapelmeisterė. Dėl savo dangiškos muzikos ne tik ji, bet ir jos kolegės iš toli traukė žmones į vienuolyną.
Vienuolės aktyviai dalyvavo ir miestiečių gyvenime, vedė muzikos pamokas, buvo labai vertinamos visuomenės. Deja, dėl vėlesnės aukštesnių Katalikų bažnyčios valdžios atstovų cenzūros šių moterų prisiminimai ir darbai buvo ignoruojami ir ilgainiui liko užmiršti. Ir šiandien jie vis dar labai mažai žinomi. Tai vienas iš daugelio vyrų priespaudos pavyzdžių.“
Ch.M.Cozzolani kompozicijų Vakarinei liturginei valandai (mišparų) rinkinys buvo išleistas 1650 m., dar iki arkivyskupo Alfonso Littos kryžiaus žygio, nukreipto prieš muziką ir švietimą bažnyčioje, pradžios. Šiame rinkinyje atsispindi XVII a. moterų muzikos švietimo, aktyvumo ir kūrybingumo realijos, taip pat ir intriguojanti ano meto vienuolės savosioms seserims kurta muzika.
Mišparus rugsėjo 22 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje pristatys du kolektyvai: choras ir konsortas „Brevis“, „Schola Gregoriana Vilnensis“, giedos mūsų ir kaimyninių šalių solistai, vargonuos Balys Vaitkus. Koncertas „Vakarinė“ skirtas Šv.Kazimiero koplyčios statybos pradžios 400 metų jubiliejui.
Galėjo save skirti kūrybai
„Jaučiau, kad privalome pristatyti Lietuvos publikai nežinomą prancūzų kompozitorę Elisabeth Jacquet de La Guerre (1665–1729), dar vieną nepaprastą tų laikų asmenybę. Šiai moteriai nepaprastai pasisekė, nes ji nebuvo užspausta ją supančių vyrų, – koncerto „Le passage de la mer Rouge“ heroję pristatė D.Stabinskas. – Ji gimė muzikanto šeimoje, jos tėvas ir brolis buvo vargonininkai, taip pat ir vyras, už kurio ištekėjo. Jie visi ją palaikė, todėl menininkė galėjo klestėti ir kurti, už savo darbus sulaukė visuomenės pripažinimo. Ji buvo ir fantastiška klavesinininkė, ir improvizatorė. E.Jacquet de La Guerre opera „Kefalas ir Prokridė“ buvo pirmoji Prancūzijoje, sukurta moters. XVIII a. pradžioje ji publikavo ir tris kantatų knygas.“
Rugsėjo 24 d. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje E.Jacquet de La Guerre kantatas ir sonatas atliks lenkų sopranas Iwona Lešniowska-Lubowicz ir „Royal Baroque Ensemble“ (Lenkija, vadovė Lilianna Stawarz).
Šv.Klaros istorija – vaikams ir tėvams
Jau trejus metus „Banchetto musicale“ rengia koncertus vaikams ir visai šeimai. Šiemet toks įvyks rugsėjo 22 d. 14 val. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje. Šv.Klaros istoriją muzika ir žodžiu papasakos ansamblis „In campo aperto“ (vadovė Beatričė Baltrušaitytė).
Šv.Klara Asyžietė (1194–1253) – viduramžių šventoji, vienuolė, šv.Pranciškaus Asyžiečio bendražygė. Kilminga ir labai graži mergina, gyvenusi XIII a. Italijoje, Asyžiuje, būdama dar visai jauna pajuto Dievo kvietimą gyventi dėl jo. Klaros tėvai jai buvo numatę santuokinį gyvenimą, bet mergina nepakluso jų valiai.
Tuo metu Asyžiaus gatvėse pamokslavo turtingo gyvenimo atsisakęs jaunuolis Pranciškus, kuris Klarai tapo tikru dvasiniu broliu. Pokalbiai su Pranciškumi merginai padėjo atpažinti savo pašaukimą – mylėti Dievą ir artimą neturte bei tyloje.
Edukacinis koncertas „Šv.Klaros istorija“ – tai pasakojimas vaikams ir visai šeimai apie bičiulystę ir tikėjimo kelionę. Atlikėjai kvies pasinerti į sekamą šv. Klaros istoriją, susipinančią su viduramžių muzika.
Ansamblis „In campo aperto“ nuolat tobulinasi atlikdamas viduramžių muziką – dalyvauja meistriškumo kursuose, rengia edukacines ir koncertines programas, dalyvauja sakralinės ir šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir svetur.
Baisioji, o gal nelaimingoji Lucrezia
„Paskutinį pagrindinei mūsų temai skirtą projektą „Moterys“ įkvėps Lucrezia Borgia (Lukrecija Bordžija). Čia turėsime moterišką personažą kaip mūzą“, – teigė D.Stabinskas.
Lucrezia Borgia (1480–1519) buvo kardinolo Rodrigo de Borgia (vėliau tapusio popiežiumi Aleksandru VI) duktė, ryški savo gyvenamojo laiko asmenybė – išsilavinusi humanitarė, mokėjusi daug kalbų, išmaniusi menus. Per neilgus 39 gyvenimo metus ji buvo triskart ištekėjusi, pagimdė daug vaikų, ne kartą buvo apkalbų ir politinių kovų epicentre, tačiau sykiu savo inteligencija įkvėpė daugelį menininkų.
Rugsėjo 26 d. Valdovų rūmuose „Capella de Ministrers (vadovas Carlesas Magraneris) iš Ispanijos pristatys programą „Tarp istorijos, mito ir legendos“, skirtą šiai moteriai. Ansamblio programa pagrįsta Lucrezios gyvenamojo laiko muzika, siekia, atsiribojant nuo jai priskiriamų neigiamų stereotipų, atskleisti jos asmenybę iš istorinio konteksto kasdienybės.
Ši muzika klausytojus nuves pirmiausia į Italijos Renesanso rūmus ir dvarus, primins Lucrezios gimimą Romoje 1480 m., jos vedybas su Giovanni Sforza, Alfonsu Aragoniečiu ir Alfonsu d'Este, santykius su Pietro Bembo, Isabella d'Este bei Feraros dvaru ir jos priešmirtinį atsivertimą į tikėjimą prieš 500 metų.
Paminės reikšmingą sukaktį
Kita svarbi festivalio „Banchetto musicale“ tema – istorinė. Šiemet minimos Liublino unijos 450-osios metinės. Sukakčiai bus skirti net du koncertai su Lenkijos ir Lietuvos Renesanso muzikos programomis.
Pirmąją – „Dovana Karaliui“ rugsėjo 9-ąją Valdovų rūmuose – pristatys žymus vokiečių liutnininkas Joachimas Heldas, o į koncertą „Klausykitės manęs, visos tautos“ rugsėjo 10-ąją Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje pakvies vienas garsiausių Lenkijos vokalinių ansamblių „Cracow Singers“.
Festivalį rengia viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.
Festivalį „Banchetto nusicale“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
PROGRAMA
Rugsėjo 8 d., sekmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje
Andromeda. Antonio Maria Bononcini (1677–1726) operos koncertinis atlikimas. Fanie Antonelou – sopranas, Theodora Baka – mecosopranas, Christos Kechris – tenoras, Yannis Fillias – tenoras; „Ex silentio“ (Graikija), vadovas Dimitris Kountouras.
***
Rugsėjo 9 d., pirmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje
Dovana Karaliui. Liutnios muzika Abiejų Tautų Respublikos rūmuose ir dvare. Joachimas Heldas – renesansinė liutnia (Vokietija).
***
Rugsėjo 10 d., antradienį, 20 val. Pranciškonų vienuolyno bažnyčioje, Trakų g. 9/1, Vilniuje
Klausykitės manęs, visos tautos. Lenkijos ir Lietuvos Renesanso muzikos šedevrai. „Cracow singers“ (Lenkija), vadovas Karolis Kuszas.
***
Rugsėjo 15 d., sekmadienį, 18 val. Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje
Pimpinonė. Georgo Philippo Telemanno (1681–1767) opera-komedija. Muzikos vadovė Alina Rotaru (Vokietija / Lietuva), režisierius Claudio Levati (Ispanija), Julia Kirchner – sopranas (Vokietija), Carsten Krüger – baritonas (Vokietija), Festivalio ansamblis.
***
Rugsėjo 16 d., pirmadienį, 19 val. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje, Maironio g. 10, Vilniuje
Hildegardos Bingenietės vizijos Viduramžių muzika ir jos improvizacijos. „Ensemble Mandel“ (Austrija, Vengrija), vadovas Robertas Mandelis.
***
Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 14 val. Šv.Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje, Maironio g. 10, Vilniuje
Šv.Klaros istorija Koncertas vaikams ir visai šeimai. „In campo aperto“, vadovė Beatričė Baltrušaitytė.
***
Rugsėjo 22 d., sekmadienį, 19 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje
Vakarinė. Chiaros Margaritos Cozzolani (1602–1678) giesmės. Ilze Grēvele-Skaraine – sopranas, Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė – sopranas, Nora Petročenko – altas, Nerijus Masevičius – bosas; choras ir konsortas „Brevis“ (Lietuva, Vokietija, Latvija), vadovai Gintautas Venislovas ir Darius Stabinskas, „Schola gregoriana Vilnensis“, vadovas Dainius Juozėnas; Balys Vaitkus – vargonai.
***
Rugsėjo 24 d., antradienį, 19 val. Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Arsenalo g. 3a, Vilniuje
Le passage de la mer Rouge. Élisabeth Jacquet de La Guerre (1665–1729) kantatos ir sonatos. Iwona Leśniowska-Lubowicz – sopranas (Lenkija), „Royal Baroque Ensemble“ (Lenkija), vadovė Lilianna Stawarz.
***
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 19 val. Valdovų rūmuose, Katedros a. 4, Vilniuje
Lukrecija Bordžija. Tarp istorijos, mito ir legendos. „Capella de Ministrers“ (Ispanija), vadovas Carlesas Magraneris.
