Praėjusį sekmadienį jubiliejinį veiklos sezoną jis pradėjo Kaune dar nestatytos Vincenzo Bellini operos „Kapulečiai ir Montekiai“ premjera. Ir ne bet kokia, o koprodukcija su Estijos tarptautiniu operos festivaliu „PromFest“.
Operos talentų vitrina
Kauniečių bendradarbiavimas su estais trunka jau aštuonerius metus ir kas pora metų papildo teatro repertuarą nauju spektakliu, kurį drauge rengia „PromFest“ festivalio sumanytojas, vadovas ir dirigentas Erki Pehkas, estų scenografas ir kostiumų dailininkas Madis Nurmas, Kauno muzikinio teatro orkestras, choras bei solistai. Spektakliai rodomi iš pradžių Estijos miestuose, po to – Kaune.
Tačiau svarbiausia yra tai, kad „PromFest“ išaugo iš Klaudia Taev tarptautinio operos dainininkų konkurso, o kartu idėjos – suteikti šio konkurso laureatams progą pasirodyti operos scenoje. Būtent jiems kuriamos šio festivalio premjeros.
Taigi ir Kauno nacionaliniame dramos teatre parodytoje „Kapulečių ir Montekių“ premjeroje pagrindinius vaidmenis atliko Klaudia Taev konkurso prizininkai: Romeo dainavo 2017 metų pagrindinio prizo laimėtoja amerikietė Abigail Levis, Džuljetą įkūnijo to paties konkurso žiūrovų prizo laureatė, lietuvių publikai jau žinoma iš „Kandido“ premjeros sostinėje baltarusė Margarita Levčiuk, Tebaldą – 2015-ųjų konkurso trečiosios vietos laimėtojas Rusijos Gnesinų muzikos akademijos auklėtinis Jurijus Rostotskis.
Svarbios partijos buvo patikėtos ir lietuviams: Džuljetos tėvo – Liudui Mikalauskui, Lorenco – Andriui Apšegai.
Rinktiniai balsai, jautrus dirigentas, gerai parengtas Kauno muzikinio teatro vyrų choras (chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė) dovanojo publikai lūkesčius pranokusį „bel canto“ vakarą, o estų režisierė Katrin Tegova su N.Nurmu ir choreografu Dainiumi Bervingiu – intriguojantį reginį.
Legendą perskaitė savaip
Garsėjantys netradiciniu požiūriu į operos veikalų siužetus kūrėjai ir šįkart nepašykštėjo žiūrovams užduočių šifruojant mįslingus scenovaizdžio simbolius, artistų judesius bei eklektiškos, erotiškos jų aprangos detales.
Chrestomatinės Romeo ir Džuljetos istorijos, kuria grindžiamas operos siužetas, traktuotę taip pat buvo galima suprasti visaip – ir kaip liguistų Džuljetos kliedesių atspindį, ir kaip uždraustos lesbiečių meilės dramą.
Mat Romeo šiame spektaklyje virsta mergina. Nors partiją kompozitorius ir sukūrė savo širdies draugės primadonos Giudittos Grisi prašymu moters balsui mecosopranui, paprastai jos atlikėja įkūnija jaunąjį įsimylėjėlį.
Daugybė užuominų ir iškalbingų spektaklio detalių iš dalies kompensavo ir scenos veiksmo statiką. Publikos plojimai liudijo, kad spektaklis jai patiko.
Apskritai visi su estais sukurti spektakliai sėkmingai įsiliejo į Kauno muzikinio teatro repertuarą: Giuseppe's Verdi „Atila“, pastatyta 2011-aisiais, gyvavo trejus metus, 2013-ųjų „Caro sužadėtinė“ yra rodoma iki šiol. Tik „Traviata“ (2017 m.) neišliko dėl jau turėtos repertuare tuo metu šios operos.
Kada į sceną sugrįš opera „Kapulečiai ir Montekiai“, kol kas neaišku, bet tikrai – geresnėmis kūrybos sąlygomis negu dramos teatre, nes kiti spektakliai bus pritaikyti atnaujintai Kauno muzikinio teatro scenai.
Laukia didelės permainos
Jau pusmetį šiame teatre vyksta remontas – scena modernizuojama, atnaujinama orkestro ložė.
Ši scena remonto nematė nuo 1984-ųjų, o kai kurie jos įrenginiai tarnavo iki šiol net nuo 1934-ųjų. Technikos atžvilgiu Kauno muzikinis stipriai atsiliko nuo kitų šalies teatrų – kone toną sveriantys scenos objektai iki pat remonto čia buvo kilnojami rankiniu būdu.
Dabar bus sumontuota scenos kėlimo įranga, bus kilnojama ir orkestro duobė, papildytas garso bei apšvietimo technikos arsenalas. Taigi spektaklių kūrėjams atsivers naujos galimybės įgyvendinti kūrybinius sumanymus.
Be to, technika veiks greičiau ir tyliau, reikės mažiau žmonių jai aptarnauti spektaklių metu. Tai svarbu teatrui, rodančiam spektaklius beveik kasdien.
„Viskas bus kompiuterizuota, tad senuosius spektaklius reikės perstatyti ir surepetuoti iš naujo“, – aiškino teatro vadovas Benjaminas Želvys.
Anot jo, scenos atnaujinimo darbai turėtų būti užbaigti gruodžio viduryje. O kol kas trupė tęs gastroles regionuose – rodys spektaklius ir koncertus Alytaus kultūros ir komunikacijų centre, Šakių, Marijampolės kultūros centruose, Šiaulių arenoje ir kitose vietose.
„Be scenos gyventi labai sunku. Vežiojant spektaklius, keliauja maždaug 120 žmonių kolektyvas – tai ir vargas, ir išlaidos. Be to, Lietuvoje yra nedaug salių su orkestro ložėmis, o ardyti dėl orkestro žiūrovų eiles ne visi sutinka. Kiekvieną kartą reikia derėtis dėl scenos dydžio ir galimybių“, – dalijosi gastrolių rūpesčiais B.Želvys.
Jis neslėpė, kad šiuo pereinamuoju laikotarpiu teatras surenka mažiau pajamų nei paprastai.
Tad grįžimas į atnaujintą sceną bus didelė šventė. Ją papuoš ir ypatingas projektas – lietuvių menininkų parengta dar nerodytos Kaune G.Verdi operos „Makbetas“ premjera.
Pasirinkti šį veikalą teatro vadovus paskatino savų primadonų – Gitanos Pečkytės ir Ramintos Vaicekauskaitės – vokalinės galimybės. Ne bet kas gali sudainuoti Ledi Makbet, o Kaunas užaugino net dvi tokias artistes!
Be to, būtent operų premjeromis (2020-aisiais dar planuojamas naujas G.Verdi „Traviatos“ spektaklis) teatras panoro paminėti lietuviškos profesionaliosios operos 100-metį.
Modernumas kainuos apie 5 mln eurų
Kauno muzikinis teatras buvo įkurtas 1940-aisiais kaip operetės teatras. Tačiau tęsdamas čia užgimusias operos ir baleto tradicijas kolektyvas 1948 metais parodė pirmąjį baletą, o 1951-aisiais – pirmąją operą.
Paties teatro pastato istorija siekia XIX a. Šie rūmai buvo pastatyti 1891-aisiais, o teatras atidarytas 1892 m. Dviaukštis pastatas turėjo 500 vietų salę, čia nebuvo nuolatinės trupės, spektaklius rodydavo gastroliuojantys artistai.
1905 m. šiuose teatro rūmuose pirmąjį lietuvišką vakarą surengė „Dainos“ draugija, parodžiusi A.Vilkutaičio Keturakio „Ameriką pirtyje“, o 1920 m. G.Verdi opera „Traviata“ prasidėjo Lietuvos operos istorija.
1922-1925 metais tuometė vyriausybė skyrė lėšų teatro rekonstrukcijai. Buvo modernizuota pastato išorė, viduje padidinta žiūrovų salė iki 763 vietų. Naujieji rūmai įgijo Valstybės teatro statusą.
Per pastarąjį dešimtmetį Kauno muzikinis teatras atnaujino savo fasadą ir vidaus erdves, tačiau didžiausia investicija – apie 4,8 mln. eurų – atiteko scenos ir orkestro ložės renovacijai. Šis projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis.
