Festivalis nepraleido reikšmingos džiazo pasaulio naujienos – JAV saksofono milžino Davido Murray ir laisvojo džiazo („free jazz“ ) monstrų iš skandinavų grupės „The Thing“ – kontrabosininko Ingebrigto Hakerio Flateno ir būgnininko Paalo Nilsseno-Love – eksperimentinio projekto.
Įdomu buvo išgirsti Portugalijos džiazo lyderius „Motion Trio“, muzikuojančius su legendiniu laisvojo džiazo pianistu Alexanderiu von Schlippenbachu. Pagaliau pratęstas Johno Zorno kūrybos ciklas, parodyti net keli nauji Lietuvos žvaigždžių projektai. Ir tai dar ne viskas.
Be tradicinio jaunųjų talentų konkurso „Vilnius Jazz Young Power“, jaunimas improvizavo naktiniuose koncertuose klube „Paviljonas“. Festivalį stebėjo Švedijos, Suomijos, Airijos džiazo žurnalistai.
Atsisveikino euforiškai
Didžiausią publikos ažiotažą sukėlė ir bene labiausiai visus nustebino „Sun Ra Arkestra“ šou, vadovaujamas vieno savičiausių pokario eros saksofonininkų ir vyriausio šiandien džiazo muzikanto pasaulyje M.Alleno.
Dar 6-ajame dešimtmetyje įkurtas mitais ir legendomis apipintas kolektyvas kadaise garsėjo neįprastais eksperimentais, kolektyvinėmis laisvosiomis improvizacijomis, eklektiškais, energingais pasirodymais ir savita jo sielos, jau mirusio Sun Ra kūrybos filosofija, tad žadino egzotikos lūkesčius.
Juk Sun Ra, vienas radikaliausių džiazo pradininkų ir klavišininkų, vadinamas kosminio džiazo kūrėju. Jis išgaudavo savo klavišiniais negirdėtus garsus.
Tačiau Vilniaus koncerte kone didžiausia egzotika buvo blizgančios senjorų mantijos ir galvos papuošalai. Dėmesį dar kaustė M.Allenas savo neregėtu pučiamuoju instrumentu, kosminiais judesiais ir saksofono klapanų braukymu.
Scenos veteranai tik keliomis kompozicijomis priminė Sun Ra kosminį stilių, o išsiliejo retro muzika, svingo standartais, taip atiduodami duoklę grupės ištakoms.
Nuotaikingas „Sun Ra Arkestra“ šou su pasivaikščiojimu po salę publikos nenuvylė – salės entuziazmo kaitinami senjorai grojo kone dvi valandas ir euforiškai atsisveikino su scena.
Garbus amžius netrukdė
Pasak „Vilnius Jazz“ rengėjo Antano Gusčio, dėl artistų garbaus amžiaus nekilo jokių sunkumų – jie net stebino gyvybingumu. Būtent 95-erių M.Allenas įkalbėjo kolegas grįžti į sceną biso po ilgo varginamo pasirodymo ir pats po koncerto traukdamas cigarą noriai bendravo su jaunimu.
O kitą dieną „Sun Ra Arkestra“ muzikantai su vadovu dar spėjo pasivaikščioti po Vilnių.
Problemų kėlė tik skrydžiai. Trys „Sun Ra Arkestra“ artistai Vilniuje taip ir nepasirodė, nes jų neįleido į lėktuvą su instrumentais. Neatskrido ir AEC registruotas bagažas, tad publika scenoje neišvydo teatrališkai išdažytų muzikantų veidų ir kai kurių kostiumų.
Laimė, trūkstamus instrumentus festivalio rengėjai greitai surinko, tad grupės nuotaika iki koncerto pasitaisė.
AEC įkūrėjas 79 metų Roscoe Mitchellas tą vakarą karaliavo scenoje, stulbino meistryste ir ištverme pūsdamas fleitą ir saksofonus. Kitam grupės pradininkui perkusininkui Donui Moye, kylančiam į lėktuvus jau tik vežimėliu, mušamieji tarsi grąžino jaunystės jėgas.
Grupės legendinį moto „Didi juodoji muzika – senovė ateičiai“ scenoje turbūt ryškiausiai įkūnijo senegalietis Dudu Kouate, džiaugsmingai improvizavęs afrikietiška perkusija, dainuodamas ir šokdamas.
Koncerte tarsi prisilietėme prie didingos AEC istorijos ir pagerbėme mirusias jos legendas – Lesterį Bowie, Josephą Jarmaną, Malachi Favorsą.
Svečiai gyrė lietuvius
Prancūzų būgnininkas Sylvainas Darrifourcq’as dėl skrydžio trikdžių traukė iš lėktuvo tiesiai į Rusų dramos teatro sceną. Bet tai nė kiek nepakenkė jo ir trio draugų – belgų saksofonininko Manuelio Hermios bei prancūzų violončelininko Valentino Ceccaldi – ansambliui. Trijų lygiaverčių partnerių, spalvingos patirties intelektualų pasirodymas energijos koncentracija, gyva emocija įtraukė ir tapo didžiausiu „Vilnius Jazz“ atradimu.
Lygiai tokios pat sudėties portugalų „Motion Trio“ kur kas sunkiau įtikino savo muzikinių klajonių prasme, nors buvo pastiprintas fortepijono virtuozo A.von Schlippenbacho improvizacijomis.
Dar vienas atradimas – D.Murray projektas su lietuviams gerai pažįstamo trio „The Thing“ norvegais.
Laisvojo džiazo maištininkai turbūt nė nesapnavo, kad kada nors interpretuos Anitos Franklin repertuarą ar bibopo standartus – į tokį popsą norvegus bloškė vienas iškiliausių visų laikų džiazo saksofonininkų D.Murray, dar kartą įrodęs, kad gali meistriškai improvizuoti bet kokiu stiliumi, su bet kuriais muzikantais. Nedažnai šlagerių transformacijos teikia tokį malonumą ausiai.
O užsienio žurnalistai džiaugėsi išgirdę gero lietuviško džiazo. „Liudą Mockūną žinau seniai iš projektų su suomiais. Šis jo trio su Arnu Mikalkėnu ir Hakonu Berre man labai patiko. Liudo muzikavime visada yra rizikos ir netikėtumo momentas – čia jis eksperimentuoja savaip. Trio muzika – nuostabi“, – dalijosi įspūdžiais suomių žurnalistas ir fotografas Matti Komulainenas.
Jis negailėjo komplimentų ir Viačeslavo Ganelino, Petro Vyšniausko, Arkadijaus Gotesmano projektui su latvių saksofonininku Denisu Pashkevichiumi dėl įdomios muzikos ir įspūdingos garso kultūros.
Pastarieji du kolektyvai festivalyje ryškiausiai įkūnijo improvizacinės ir šiuolaikinės akademinės muzikos dialogą.
Tačiau nė vienas festivalio projektas nesukėlė tiek aistrų ir emocijų kaip „Milasius Power Band“ (Juozas Milašius ir Audrius Kalytis – gitaristai, Darius Čiuta – garsininkas), agresyviai visą koncertą eksponavęs vieną akordą ir tuo sukėlęs visą gamą klausytojų reakcijų – nuo smalsumo ir susidomėjimo iki nusivylimo ir pasipiktinimo. „Tai buvo galinga, nors ir pasiekta neįprastu būdu“, – pripažino „All About Jazz“ kritikas Ianas Pattersonas.
Tarp ryškiausių festivalio įspūdžių jis ir jo užsienio kolegos taip pat minėjo studentišką avangardą klube „Paviljonas“, o ypač svečiams patiko ten parodyti menų sintezės projektai, kuriuose džiazą jaunimas derino su šiuolaikiniu šokiu ir poezija.
„Koncertų muzikinis lygis buvo neįtikėtinas“, – „Paviljono“ naktis įvertino I.Pattersonas.
32-ojo „Vilnius Jazz“ laureatai
Sekmadienį sostinės Rusų dramos teatre tradiciškai išdalyti jaunųjų džiazo talentų konkurso „Vilnius Jazz Young Power“ (VJYP) apdovanojimai. Šiemet konkursas buvo surengtas jau 14-tą kartą, jame dalyvavo dešimt jaunimo grupių.
„Grand Prix“ – asociacijos AGATA piniginis prizas (1000 Eur) ir „Mama Studios“ prizas (įrašų sesija) atiteko grupei „Kanalizacija“ (D.Norkūnas – gitara, S.Kaupinis – tūba, I. Kasikauskas – būgnai). Ansamblis apdovanotas ir už geriausią standarto interpretaciją.
Geriausios originalios kompozicijos nominacijoje laimėjo grupė „MartisMatisLukisVainius“.
Geriausiais konkurso instrumentininkais šiemet tapo „VR Quartet“ bosininkas V.Indriūnas ir „Kanalizacijos“ gitaristas D.Norkūnas.
16-ojo apdovanojimo „Už nuopelnus Lietuvos džiazui“ laureatu ir įmonės „A' Cappella“ įsteigto prizo laimėtoju tapo grupės „Sheep Got Waxed“ saksofonininkas S.Šipavičius.
