Festivalyje „Vilnius Mama Jazz“ – ne tik muzika

Lapkričio 13–17 d. vyksiantis festivalis „Vilnius Mama Jazz“ kviečia pasisemti ne tik garsų, bet ir žinių. Šalia koncertinės programos lankytojų lauks ne mažiau intriguojanti meninė pažintinė turnė.

„Vilnius Mama Jazz“ konferencijoje bus aptariamos ir legendinio džiazo trimitininko L.Armstrongo sąsajos su Lietuva.<br>„Scanpix“ nuotr.
„Vilnius Mama Jazz“ konferencijoje bus aptariamos ir legendinio džiazo trimitininko L.Armstrongo sąsajos su Lietuva.<br>„Scanpix“ nuotr.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
Festivalio „Vilnius Mama Jazz“ pristatymas.<br> Rengėjų nuotr.
Festivalio namais tapęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras dabar užbarikaduotas pastoliais, rekonstrukcijos darbai privertė „Vilnius Mama Jazz“ festivalį ieškoti naujų namų.<br> Rengėjų nuotr.
Festivalio namais tapęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras dabar užbarikaduotas pastoliais, rekonstrukcijos darbai privertė „Vilnius Mama Jazz“ festivalį ieškoti naujų namų.<br> Rengėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Nov 8, 2019, 12:37 PM, atnaujinta Nov 8, 2019, 2:14 PM

Muzika nėra tik garsas ar penklinėje užrašytos natos. Tai milžiniškas ir daugiasluoksnis klodas, kuriame susipina ne tik skirtingos meno formos, bet ir socialiniai politiniai bei ekonominiai procesai ar asmeninės žmonių patirtys.

Atverti muzikos daugialypiškumą ir pažvelgti į garsą iš skirtingų rakursų ryžtasi festivalis „Vilnius Mama Jazz“, pasiūlysiantis muzikos istorijos paskaitų, tarpdisciplininio šiuolaikinio meno.

Galės aplankyti parodą

Festivalio namais tapęs Lietuvos nacionalinis dramos teatras užbarikaduotas pastoliais, o viduje aidi ne sodrūs aktorių balsai, bet grąžtų, plaktukų ir kitų statybinių įnagių fugos. Rekonstrukcijos darbai privertė „Vilnius Mama Jazz“ festivalį ieškoti naujų namų.

Aštuonioliktą kartą sostinėje vyksiantis festivalis lankytojus kvies į Šiuolaikinio meno centrą. Nauja erdvė – tai nauji iššūkiai rengėjams ir nauja patirtis nuolatiniams lankytojams. Per festivalį jie galės aplankyti Šiuolaikinio meno centre veikiančią parodą „JCDecaux premija: Ne dėl to, kad kas prašė“. Šios parodos tikslas – skatinti visuomenės susidomėjimą šiuolaikiniu menu Lietuvoje ir supažindinti ją su jaunaisiais kūrėjais.

Naujas puslapis – kinas

Festivalio rengėjai maloniai nustebins kino bei muzikos istorijos mėgėjus – ŠMC Kino salėje bus rodomas dokumentinis filmas apie legendinį saksofonininką Johną Coltrane’ą „Chasing Trane: The John Coltrane Documentary“.

Tai naujas puslapis „Vilnius Mama Jazz“ istorijoje. Iki šiol kinas festivalyje buvo pasirodęs tik nebyliųjų filmų garsinimo gyvąja muzika seansuose arba scenos vizualizacijose.

2016-ųjų režisieriaus Johno Scheinfeldo juosta detaliai pasineria į saksofono genijaus gyvenimą. Genijaus, tapusio įkvėpimu tūkstančiams muzikantų visame pasaulyje ir kardinaliai pakeitusio džiazo istoriją. Pradėjęs nuo hardbopo, J.Coltrane’as žengė per skirtingus džiazo stilius. Modalinio, avangardinio bei laisvojo džiazo raida neįsivaizduojama be šio vaikino iš Šiaurės Karolinos.

J.Coltrane’o kūrybinis kelias – tai ne tik išskirtinio saksofono skambesio paieškos ar savitos kūrinių struktūros, bet ir dvasinis asmenybės tobulėjimas. Šio muzikanto gyvenime tikėjimas ir religija buvo itin svarbūs kasdienio gyvenimo elementai. J.Coltrane’as savo kūriniais tarsi žengė Dievop, atrasdamas gilesnes muzikoje slypinčias prasmes. Neatsitiktinai vėlesniesiems jo įrašams buvo lipdoma „spiritual jazz“ etiketė.

Apie sudėtingus gyvenimo vingius, dvasines metamorfozes, šeimą ir muziką pasakojantis filmas leis arčiau pažinti J.Coltrane’o asmenybę. Kino juostoje prisiminimais dalijasi Johno sūnus Ravi Coltrane’as, saksofonininkas Sonny Rollinsas, kontrabosininkas Reggie Workmanas, gitaristas Carlosas Santana ir daugybė kitų asmenybių, prisimenančių legendinį saksofonininką.

Pasidairys po svečias šalis

Lapkričio 14-ąją „Vilnius Mama Jazz“ smalsiuosius festivalio lankytojus ragina nepraleisti progos apsilankyti ŠMS skaitykloje rengiamoje konferencijoje, kurioje džiazo saitai sujungs Egiptą, Estiją ir Lietuvą. Konferencijoje XX a. džiazo patirtis Egipte bei arabų pasaulyje pristatys „Cairo Jazz Festival“ rengėjas Amras Salahas Abdelazizas Bayoumi.

Įsliūkinti į kaimyno daržą kvies Taline rengiamo „Jazz Kaar“ festivalio direktorė Anne Erm, kuri rengiasi pasidalyti savąja patirtimi organizuojant ir plėtojant vieną didžiausių Estijos džiazo festivalių.

Apie mažąsias ir didžiąsias Lietuvos džiazo scenas kalbės Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius. Po konferencijos lankytojai kviečiami užsukti į premjerą – ŠMC skaitykloje vyks Lietuvos džiazui atstovaujančios kompiliacijos „Jazz from Lithuania 2019“ perklausa.

Lietuvos džiazo federacijos pastangomis kasmet nuo 2010 m. leidžiamas rinkinys – tai geriausius, įdomiausius ir profesionaliausius mūsų šalies džiazo kūrėjus pristatantis leidinys, einąs šio žanro ambasadoriaus pareigas už Lietuvos ribų.

Kas šįmet atstovaus Lietuvai „Jazz from Lithuania 2019“ rinkinyje? Pirmieji tai sužinos apsilankiusieji perklausoje.

L.Armstrongas ir Vilkija

„Galbūt jau šį pavasarį ant Nemuno kranto džiazo garsais nugriaudės amerikiečių dainininko ir trimitininko Louis Armstrongo vardu pavadinta nauja Vilkijos lauko estrada“, – skambiai prieš kelias savaites rašė Lietuvos spauda.

Būtent L.Armstrongo sąsajos tapo įkvėpimu baigiamajam meninės-pažintinės „Vilnius Mama Jazz“ festivalio programos akordui – diskusijai „Kas papasakojo Louis Armstrongui apie Vilkiją? Litvakai džiazo kultūroje“.

Kas iš tiesų sieja trimito legendą ir netoli Kauno esantį Vilkijos miestelį? Atsakymas – Leibos ir Tilės Kanovskių šeima, 1885-aisiais iš Vilkijos emigravusi į Jungtines Amerikos Valstijas. Būtent išeivių iš Lietuvos šeimoje glausdavosi mažasis Louis, kurį, tikėtina, slampinėjantį sąvartyne pastebėjo Karnovskių šeimos vyrai, vertęsi antrinių žaliavų rinkimu ir perdirbimu.

Būsimos trimito žvaigždės gyvenimas nebuvo lengvas. Tėvas šeimą paliko vos gimus Louis, mamai teko verstis prostitucija, o jis šlaistėsi prastos reputacijos rajono gatvėmis. Bet susidūrimas su Karnovskiais pakeitė jo gyvenimą.

Karnovskiai apgyvendino septynmetį savo namuose, maitino. Jam, kaip ir kitoms šeimos atžaloms, teko dirbti nemalonius darbus: kartu su globėjų sūnumis Morrisu ir Alexu rinkti šiukšles, butelius, skardines, krauti anglis ir jas pardavinėti. Su Karnovskiais uždirbtais pinigais mažasis Louis padėdavo savo mamai ir sesei, o kiek vėliau įsigijo kornetą.

Maestro prisiminimuose itin šiltai prisimena savo globėjus ir kaip pagarbos jiems ženklą visą gyvenimą nešiojo grandinėlę su Dovydo žvaigžde.

„Vilnius Mama Jazz“ rengiamoje diskusijoje bus aptariamas ne tik L.Armstrongas.

Litvakiškoji džiazo istorija ypač spalvinga ir įdomi. Sąsajų su Lietuva turi džiazo klasika tapusių kompozicijų autorius ir pianistas Georgas Gershwinas bei legendinis klarnetininkas Benny Goodmanas. Abiejų jų motinos buvo kilusios iš Lietuvos – G.Gershwino iš Vilniaus, B.Goodmano – iš Kauno. 

Festivalis „Vilnius Mama Jazz“. Lapkričio 13–17 d. Šiuolaikinio meno centras, Vilnius.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.