Klaipėdoje Eduardo Balsio šimtmetį vainikuoja jo operos „Kelionė į Tilžę“ premjera

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) savaitgalį skambiu akordu užbaigia lietuvių simfoninės muzikos klasiko, kompozitoriaus ir pedagogo Eduardo Balsio (1919-1984) šimtosioms gimimo metinėms skirtų renginių programą – šį savaitgalį po 40 metų pertraukos Žvejų rūmuose nuskambėjo šiuolaikiškai atnaujinta jo opera „Kelionė į Tilžę“.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras po ilgos pertraukos atgaivino kompozitoriaus E.Balsio gulbės giesmę - jo operą "Kelionė į Tilžę".<br>KVMT nuotr. 
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras po ilgos pertraukos atgaivino kompozitoriaus E.Balsio gulbės giesmę - jo operą "Kelionė į Tilžę".<br>KVMT nuotr. 
Režisieriaus Gyčio Padegimo tikslas - nepelnytai primirštą E.Balsio kūrinį sugrąžinti į nacionalinės operos lobyną. <br>A.Kubaičio nuotr. 
Režisieriaus Gyčio Padegimo tikslas - nepelnytai primirštą E.Balsio kūrinį sugrąžinti į nacionalinės operos lobyną. <br>A.Kubaičio nuotr. 
Kūrėjai pristatė atnaujintą Eduardo Balsio operą "Kelionė į Tilžę".<br>O.Kasabovos nuotr. 
Kūrėjai pristatė atnaujintą Eduardo Balsio operą "Kelionė į Tilžę".<br>O.Kasabovos nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br>KVMT nuotr. 
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br> KVMT nuotr.
"Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br> KVMT nuotr.
 Pastatymo muzikos vadovas dirigentas Tomas Ambrozaitis.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Pastatymo muzikos vadovas dirigentas Tomas Ambrozaitis.<br> O.Kasabovos nuotr.
Spektaklio choreografė Edita Stundytė.<br> O.Kasabovos nuotr.
Spektaklio choreografė Edita Stundytė.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Scenografijos ir kostiumų kūrėja Birutė Ukrinaitė.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Scenografijos ir kostiumų kūrėja Birutė Ukrinaitė.<br> O.Kasabovos nuotr.
KVMT vadovė Laima Vilimienė optimistiškai žvelgia į ateitį.<br> O.Kasabovos nuotr.
KVMT vadovė Laima Vilimienė optimistiškai žvelgia į ateitį.<br> O.Kasabovos nuotr.
E.Balsys. Operos "Kelionė į Tilžę" premjera Klaipėdoje. <br> KVMT nuotr.
E.Balsys. Operos "Kelionė į Tilžę" premjera Klaipėdoje. <br> KVMT nuotr.
 "Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br> KVMT nuotr.
 "Kelionė į Tilžę". Generalinės repeticijos akimirka.<br> KVMT nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Lrytas.lt

Nov 22, 2019, 12:30 AM, atnaujinta Nov 24, 2019, 10:42 PM

Gruodžio 3-ąją opera bus pristatoma sostinėje, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (LNOBT). E.Balsio veikalą pagal garsiąją rašytojo Hermanno Zudermanno novelę naujam gyvenimui prikėlė režisierius Gytis Padegimas, scenografė Birutė Ukrinaitė ir choreografė Edita Stundytė. Pastatymo muzikos vadovas – KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Pagarbos ženklai kūrėjui

Prieš premjerą surengtoje spaudos konferencijoje KVMT vadovė Laima Vilimienė priminė, jog E.Balsio „Kelionė į Tilžę“ - vienintelė jo gyvenimo saulėlydyje sukurta opera, tarsi gulbės giesmė. Ją parašęs kompozitoriaus veikiausiai pralenkė savo laikmetį, sudėtingos melodikos kūrinys sovietmečiu ir vėliau nesulaukė tinkamo įvertinimo dėl įvairiausių priežąsčių. LNOB scenoje E.Balsio operą buvo pastatęs režisierius ir dainininkas Rimantas Siparis.

Metų pradžioje uostamiesčio teatras simboliškai paskelbė iš pajūrio kilusio kompozitoriaus E. Balsio jubiliejinių metų pradžią - jo atminimui skirta net 14 renginių, skambėjusių penkiuose šalies miestuose. Publika pamaloninta E. Balsio simfoninės muzikos koncertais Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje, nauja baleto „Eglė žalčių karalienė“ versija, netikėta jaunųjų atlikėjų, KVMT rezidentų, programa, kurioje skambėjo jo sukurtos estradinės dainos „Aš – senas jūrininkas“.

„Klaipėdos scenoje atgijusi E. Balsio opera „Kelionė į Tilžę prtenduoja tapti ne tiktai kompozitoriui skirtų renginių ciklo kulminacija, bet ir vienu ryškiausių šiųmečio teatro sezono įvykiu, svarbiu visai kultūros bendruomenei. Kitų metų sausį sukanka 200 metų, kai Klaipėdoje, tuomet vadintoje Mėmeliu, buvo pastatyta pirmoji opera. Uostamiesčio muzikinis teatras – pas seniausias Lietuvoje“, - pažymėjo L. Vilimienė.

Ilgai brandintas kūrinys

Opera „Kelionė į Tilžę“ - bene ilgiausiai brandintas E. Balsio kūrinys, kuriame jis panaudojo visą anksčiau sukauptą patirtį ir žinių bagažą, preciziškai kaupė medžiagą, ieškojo tinkamo scenarijaus libretui. Prieš tai maestro jau buvo parašęs muziką kitam fundamentaliam savo kūriniui – pirmajam lietuviškam baletui „Eglė žalčių karalienė“.

Sumanymas įgavo pagreitį, kai E. Balsys susipažino su H. Zudermanno - iš lietuviškųjų Rytprūsių kilusio rašytojo – kūryba. Novelėje „Kelionė į Tilžę“ aprašyta meilės trikampio drama audringai rutuliojasi Mažosios Lietuvos buities vaizdų, pajūrio gamtos peizažų, vandens ir vėjo stichijų fone. Joje kompozitorius atrado tai, ko ieškojo.

Pirmasis „Kelionės į Tilžę“ pastatymas sostinėje 1980 metais buvo įvertintas gana santūriai. Kalbėta, jog E. Balsiui ne viskas pasisekė – kūrinys esą smarkiai ištęstas, perkrautas sudėtingų, tirštų, galbūt tiktai labiau išprususiems simfoninės muzikos gerbėjams ir teoretikams suprantamų kompozicijų. Operos inscenizacija irgi niekas nesistebėjo.

Atgis šiuolaikiška versija

E. Balsio „Kelionė į Tilžę“ – tarsi jo requiem. Parašęs šią dviejų dalių operą kompozitorius tegyveno ketverius metus. Akivaizdu, kad šiam darbui jis rengėsi itin atsakingai ir kruopščiai, muzika – išjausta, subrandinta patirties.

Amžininkai prisimena desperatiškas pirmojo šios operos režisieriaus ir dainininko R.Sipario pastangas, jo replikas ir šūksnius per repeticijas ieškant E. Balsio muzikai tinkamų inscenizacijos sprendinių.

„Lietuvos operos ir baleto teatre darbuojasi daugiau kaip šimtas technikos specialistų, bet kur jie? Niekas scenoje negali pavaizduoti audros mariose, vėjų šėlsmo, bangų supamos valties“, - tada šėlo pirmasis „Kelionės į Tilžę“ statytojas.

Klaipėdoje atnaujintos  operos kūrėjai į praeitį žvelgia iš dabarties pozicijų - anais laikais tiesiog nebuvo palankių sąlygų ir techninių galimybių atskleisti visų E. Balsio sumanymų. Naujosios kartos melomanams jie žada parodyti visiškai kitokią, šiuolaikišką „Kelionės į Tilžę“ versiją.

Naujų sąskambių kūrėjas

„Operos „Kelionė į Tilžę“ muzika atskleidžia platų žmogiškosios būties spektrą, gvildena visais laikais aktualias meilės, gyvenimo prasmės, ištikimybės, skaudžių praradimų ir dvasinių nuopuolių, už kuriuos anksčiau ar vėliau reikia atsakyti, temas“, - kalbėjo spektaklio režisierius G. Padegimas.

Pastatymo muzikos vadovas T. Ambrozaitis pusiau juokais prasitarė, kad ir pačiam E. Balsiui, jeigu jis šiandien statytų „Kelionę į Tilžę“, ko gero, kiltų daug galvosūkių: „Per tą laiką pasikeitė žmonių karta, tobulėjo instrumentai, atlikimo technika ir stiliai“.

E. Balsio operos partitūra, pasak T.Ambrozaičio, yra tokia sodri, gili, daugiabriaunė, kad pirmosios repeticijos nebuvo lengvos ir jam, ir muzikantams, kurie neretai prašydavo pertraukėlių, kad galėtų atsikvėpti, apmąstyti sudėtingą kūrinį. Tai ne „Traviata“, kurios arijas po spektaklių gali švilpauti kiekvienas.

G. padegimasnesistebi, jog pirmasis operos pastatymas nuliūdino ir patį autorių: „Jis buvo ganėtinai konservatyvus, o E. Balsys buvo modernistas, naujų sąskambių kūrėjas, klojęs pagrindus kitokiai simfoninei muzikai. Kompozitorius tikėjosi panaudoti medijas, bet tada apie tai buvo galima tik svajoti. Solistai irgi nebuvo pasirengę atlikti pažangaus kūrinio“.

Partitūrą redagavo mokinys

Klaipėdiečiai į E. Balsio operos pastatymą be T. Ambrozaičio įtraukė dar du jo kolegas dirigentus - Giedrių Vaznį ir Egidijų Miknių.

Prie spektaklio kūrimo proceso prisidėjo vienas talentingiausių E. Balsio mokinių - ne vieną operą sukūręs kaunietis kompozitorius Giedrius Kuprevičius. Jis ėmėsi redaguoti "Kelionės į Tilžę" muzikinę medžiagą.

„Minimalūs kosmetiniai pakitimai palengvino instrumentuotę, bet nepakeitė E.Balsio operos struktūros ir idėjų. Šiek tiek patrumpinta kai kur pasikartojanti foninė muzika, iliustruojanti vaizdus scenoje. Sąskambiai, vokalistų arijos  nė kiek nenukentėjo atsisakius kelių pučiamųjų ir styginių instrumentų“, - kalbėjo T. Ambrozaitis.

E. Balsys garsėjo ir kaip populiariosios muzikos kūrėjas. Gal todėl į operos audinį įterpta gerai žinoma jo daina „Žuvėdra, žuvėdraׅ“. Vyresniosios kartos klausytojai ją turėtų atpažinti vienoje kulminacinėje scenoje.

Libretą palaimino poetas

Operoje „Kelionė į Tilžę“ dainuos ne vien tiktai uostamiesčio solistai, bet ir kviestiniai dainininkai iš sostinės. Indrės partiją parengė KVMT primadona Rita Petrauskaitė, dvi jaunosios solistės – Agnė Stančikaitė ir Ieva Barbora Juozapaitytė.

Anso vaidmenį pasikeisdami atliks Mindaugas Zimkus ir Rapolas Baranauskas, jo meilužės Bušės – Jovita Vaškevičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Ernesta Stankutė. Spektaklyje pasirodys klaipėdiečiai solistai Valdas Kazlauskas ir Artūras Kozlovskis, Dalia Kužmarskytė ir Aurelija Dovydaitienė.

Operos medžiagą kedenęs G. Padegimas atskleidė primirštą, niekur neakcentuojamą istorinį faktą - „Kelionės į Tilžę“ tekstus solistų arijoms ir duetams sueiliavo poetas Justinas Marcinkevičius, tikriausiai E. Balsio draugiškai paprašytas padėti. Poetas savo indėlio nesureikšmino - jo vardas net nebuvo įrašytas į operos kūrėjų sąrašą.

„Dabar tai galėtume vertinti kaip Dievo plunksnos brūkštelėjimą E.Balsio operos partitūroje. Spektaklyje bus dar viena netikėta mizanscena, skirta į Anapilį pasitraukusiam mano draugui režisieriui Eimuntui Nekrošiui. Jo gulbės giesmė - Klaipėdos dramos teatro scenoje pastatytas paskutinis spektaklis „Kalės vaikai“, - kalbėjo G.Padegimas.

Scenoje pasirodys ir vaikai

Ne vienam G. Padegimo spektakliui scenografiją kūrusi B. Ukrinaitė tvirtino, jog šįkart jos svarbiausias tikslas buvo atskleisti gyvenimiškos kelionės vandenimis nuotaiką ir dvasią. Teatro dailininkė nesistengė tiksliai atkurti turtingo etnografinio Mažosios Lietuvos kostiumo detalių, bet akylesni žiūrovai jas pastebės.

„Herojų kostiumai kurti pasitelkus batiką. Damos galės pasigrožėti, iš ko ir kaip jie pagaminti. „Kelionės į Tilžę“ scenografiją aš siejau su H. Zudermanno papasakota istorija, su kompozitoriaus kūryba, su Kuršmarių vėjais. Per repeticijas skriejau, plaukiau kartu su operos muzika ir herojais“, - sakė B.Ukrinaitė.

KVMT baleto trupės artistai pagal E. Stundytės sukurtą choreografiją G.Padegimo pastatymą nuskaidrins šiuolaikiniais šokiais. Beveik dviejų valandų trukmės spektakyje žiūrovai pamatys apie 130 teatro solistų, choristų, muzikantų, scenoje vaidins ir vaikai.

Jausmų drama stichijų fone

Pagal tą pačią H. Zudermano novelę Lietuvos kino studija sukūrė meninį filmą „Kelionė į rojų“ (režisierius Arūnas Žebriūnas), bet G.Padegimas prisipažino specialiai jo nežiūrėjęs, uždraudęs tai daryti solistams ir choristams.

„Ten liečiamos kitokios temos, apie tai byloja ir kitoks filmo pavadinimas - nenorėjau, kad dainininkai blaškytųsi interpretacijų labirintuose. Po premjeros gal atidžiau peržiūrėsiu A. Žebriūno darbą“, - kalbėjo operos režisierius.

Šiuolaikiškų vaizdo instaliacijų į savo spektaklius neįsileidžiantis G. Padegimas šįkart nusižengė savo principams – naują „Kelionės į Tilžę“ versiją Žvejų rūmų scenoje nutvieks Nemuno žemupyje nufilmuoti pamario gamtos peizažai, kitokie vaizdo ir šviesų efektai. Dinamiška jausmų drama atgija natūralios aplinkoje – krante ir ant vandens.

"Pagrindiniai herojai blaškosi ne tiktai savo prieštaringų išgyvenimų pasaulyje, bet ir šėlstančios stichijos gniaužtuose. Beje, Anso valtis skendo tame pačiame Kuršmarių duburyje, kur šią vasarą tragiškai žuvo kurėnu per audrą plaukęs Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius“, - spektaklio užsklandą šiek tiek praskleidė G. Padegimas.

Iš scenos į žiūrovus žvelgs ir briedis – sąsajas su veiksmo vieta iliustruojantis Mažosios Lietuvos etnografinis simbolis.

 Publika kviečiama į premjerą

Nemažai energijos išlieję spektaklio kūrėjai premjeros laukia šiek tiek sunerimę. Puokštę garsiausių E.Balsio kūrinių  publikai pažėrę KVMT artistai kupini vilčių, jog „Kelionė į Tilžę“ vainikuos ir kompozitoriaus jubiliejų, ir jų pastangas.

Jaudulio neslėpė ir G. Padegimas: „Man šis E. Balsio kūrinio pastatymas - itin svarbi ir atsakinga kultūros sklaidos misija. Jis vertas garbingos vietos tarp iškiliausių lietuviškųjų operų - Jurgio Karnavičiaus „Gražinos“, Vytauto Klovos „Pilėnų“.

Jubiliejinius E. Balsio metus skambiai pažymėjęs KVMT kolektyvas tikisi, jog klausytojai neliks abejingi ir paskutiniajam kompozitoriui skirtų renginių ciklo akordui - bilietai į operos premjerą Žvejų rūmuose jau beveik išpirkti.

“Dabar tiktai nuo publikos priklausys, kiek laiko „Kelionė į Tilžę“ gyvuos mūsų repertuare. Norisi tikėti, jog E. Balsio gulbės giesmė nebus vienadienė kregždė Lietuvos operos padangėje“, - į ateitį optimistiškai žvelgia KVMT vadovė L. Vilimienė.

 

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.