Rolandas Kazlas skėlė šachą ir matą blizgiam šou pasauliui

Klaipėda, Alytus ir Kaunas pirmieji sulaukė Rolando Kazlo režisuoto spektaklio „Pamoka“ (pagal Eugene Ionesco pjesę) premjeros. Bilietai į visus tris pirmus parodymus buvo šluote iššluoti. Koncertų ir šou perpildytame tarpušventyje tai galima vadinti teatro šachu ir matu blizgiam šou pasauliui.

R.Kazlas „Pamokoje“.<br> E.Jankausko nuotr.
R.Kazlas „Pamokoje“.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
 „Pamokos“ scena.<br> E.Jankausko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 30, 2019, 11:48 AM, atnaujinta Dec 30, 2019, 7:56 PM

Daugiau nei tūkstantis žiūrovų susirinkę į Klaipėdos Žvejų rūmų salę atėjo pažiūrėti būtent spektaklio. Per klaidą užsukusių nebuvo. Žinantieji garsiąją E.Ionesco pjesę „Pamoka“ nekantravo išvysti šį 1951 metais parašytą klasikinį absurdo dramos kūrinį R.Kazlo akimis.

„Pamokoje“ susitiko trys labai saviti, įdomūs skirtingų kartų aktoriai: Taura Kvietinskaitė (Mokinė), išraiškingasis aktorius Audronis Rūkas (Budintis personalas) bei mokytojo vaidmenį kuriantis spektaklio režisierius R.Kazlas. Spektaklio kostiumų dailininkė ir scenografė – Neringa Keršulytė, šviesų dailininkas – Rimas Petrauskas. Vien tik žinant aktorius, buvo galima laukti netikėto pjesės pateikimo.

„Pamoka“ tapo ir tikėtu, ir netikėtu spektakliu. Atrodo, šie du jausmai negalėtų apibūdinti to paties kūrinio, bet turbūt tame ir slypi genialiai atskleista absurdo esmė – nesuderinami dalykai be trikdžių dera R.Kazlo „Pamokoje“.

Skaičiusieji Ionesco pjesę ir susipažinę su jo kūryba, galėjo įvertinti R.Kazlo režisūrinį gebėjimą išlaikyti kūrinio esmę, tačiau tuo pačiu paversti jį savitu ir nelyginamu su kitais. Tokiu, kokio niekada nenuspėtum iš anksto.

T.Kvietinskaitės Mokinė – įžūloka mergiotė, pradžioje prie lentos besidaranti selfius (R. Kazlas pjesę taikliai ir saikingai adaptavo šių dienų pasauliui), pamokos pabaigoje maldaus, kad košmaras, į kurį įtraukė jos pačios neišmanymas, liautųsi.

A.Rūkas, kuris tarsi pranašas pasirodo kertiniais pamokos momentais – lyg ir visos šios makabriškos istorijos balansinė ašis: antrame plane veikiantis mokytojo padėjėjas, sargas, šešėlis. Galima sakyti – jo sveikasis protas.

Grakštus baleto žingsneliu po sceną skrajojantis R.Kazlo Mokytojas jau pačioje pradžioje pasirodo su grėsmingai čarškančiomis sodininko žirklėmis. Negeras ženklas tiems, kas nori gauti diplomą, o ne žinių. Tačiau dinamiškos „Pamokos“, kuri tarsi tornadas ritasi nuo aritmetikos iki lingvistikos, metu protarpiais tas žirkles primiršti.

Mokytojas, toks chameleoniškai nenuspėjamas, per pusantros valandos pamoką pademonstruoja, ko gero, visą žmogiškąją jausmų skalę, kintančią, kaip ir pridera absurdo spektaklyje, neprognozuojama linkme nežmonišku greičiu.

Paaiškinti absurdo dramos nei reikia, nei įmanoma. Jei bandysi nuosekliai analizuoti „Pamoką“, ko gero, gali išprotėti ir vis tiek nesurišti galų į jokią loginę grandinę. Bet juk tame ir slypi pjesės esmė – nenumaldomas kiekvieno mūsų noras gauti paaiškinimą: iš mokytojo, politiko, dvasininko. Ieškojimas „atsakingo asmens“, kuris viską pavers suprantamu ir lengvai suvirškinamu. O tokio nei šiame spektaklyje, nei juolab gyvenime, nėra.

Tačiau ir tokių Mokytojų, kurie nori jus išmokinti visko net prieš jūsų norą ir paversti kiekvieno gyvenimą nesibaigiančia „pamoka“ irgi netrūksta. Kaip rodo žmonijos istorija, tokie būna net labai pavojingi. Todėl nuostabu stebėti, kaip taikliai šis amžinas daugiabriaunis, filosofinis mokytojo ir mokinio krūvių susidūrimas parodomas „Pamokoje“.

Stebėti, nebandyti paaiškinti, o tik atsiduoti momentinėms emocijoms. Taip, ko gero, geriausia žiūrėti „Pamoką“. Ta užklumpanti emocijų skalė – nuo prunkštelėjimo dėl vykusio žodžių žaismo iki vos vos užgniaužto išgąstingo riktelėjimo, „Pamokai“ per sekundę pakrypus labai netikėta linkme, – ir yra spektaklio didžiausia dovana kiekvienam žiūrovui.

Tada, kai nustoji analizuoti, šiame absurde staiga gimsta daug daugiau prasmės nei galėjai logiškai išmąstyti.

Ir pabaigai: „Pamokoje“ yra ir futbolo, ir biliardo, ir fechtavimosi, ir koridos... Yra šuo, beždžionė ir... varnų choras. Skamba intriguojančiai ir kiek absurdiškai? Taip ir yra.

„Pamoka“ vyks: sausio 25 d. – Birštone, vasario 1 d. – Vilniuje, 3 d. – Panevėžyje, 8 ir 9 d. – Kaune, 10 d. – Alytuje, 12 d. – Širvintose, 22 d. – Utenoje, 23 d. – Klaipėdoje, 28 d. – Marijampolėje, 29 d. – Rokiškyje, kovo 3 d. – Tauragėje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.