Didžiausio pasaulyje klasikos festivalio šimtmetį Zalcburge pradės trys lietuvės

Šiais metais 100-metį minintį didžiausią pasaulyje klasikinio meno renginį – Zalcburgo muzikos ir dramos festivalį – patikėta pradėti užsienyje sparčiai populiarėjančioms scenos pažiboms iš Lietuvos.

 Zalcburgo festivalyje M.Gražinytės, A.Stundytės ir A.Grigorian talentas skleisis išskirtinėje, uolose iškaltoje buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvėje.
 Zalcburgo festivalyje M.Gražinytės, A.Stundytės ir A.Grigorian talentas skleisis išskirtinėje, uolose iškaltoje buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvėje.
M.Gražinytė.<br>F.Jansen nuotr.
M.Gražinytė.<br>F.Jansen nuotr.
 A.Stundytė.<br>„Schneiderphotography“ nuotr.
 A.Stundytė.<br>„Schneiderphotography“ nuotr.
 A.Grigorian.<br> A.Bako nuotr.
 A.Grigorian.<br> A.Bako nuotr.
Zalcburgo festivalyje žymių Lietuvos menininkių talentas skleisis išskirtinėje, uolose iškaltoje buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvėje.<br>L.Caputo nuotr.
Zalcburgo festivalyje žymių Lietuvos menininkių talentas skleisis išskirtinėje, uolose iškaltoje buvusios jojimo mokyklos „Felsenreitschule“ erdvėje.<br>L.Caputo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Jan 17, 2020, 7:33 AM, atnaujinta Jan 17, 2020, 8:13 AM

Atrodytų, garsiajam Zalcburgo muzikos ir dramos festivaliui jau nėra nei kur plėstis, nei kur tobulėti. Kasmet per 44 dienas jis pristato per 200 renginių 15-oje vietų.

Jų lankomumas siekia beveik 100 procentų. Festivalis sulaukia per 260 tūkst. turistų iš daugiau kaip 80 šalių, tarp jų – beveik 50 už Europos ribų.

Pernai į šios šventės renginius buvo nupirkta 270 584 bilietai už 31,2 milijono eurų.

Dar per 50 tūkst. operos ir simfoninės muzikos mėgėjų sutraukė nemokamos spektaklių ir koncertų transliacijos Zalcburgo pilies papėdėje, be to, apie 2,5 milijono žmonių juos stebėjo per televiziją ir klausėsi per radiją.

Šiemet tikimasi dar geresnių rodiklių – juk Zalcburgo pasididžiavimas minės savo 100-metį! Juo nuostabiau, kad pirmuosius šiųmetės šventės projektus ženklins lietuviški akcentai.

Primins festivalio ištakas

Simfoninę festivalio programą ir tradicinį ciklą „Die Ouverture spirituelle“ pradės 33 metų dirigentė Mirga Gražinytė su savo vadovaujamu Birmingamo miesto simfoniniu orkestru, Birmingamo ir Zalcburgo festivalio bei teatro vaikų chorais, solistais. Jie atliks Arnoldo Schönbergo „Frieden auf Erden“ ir Benjamino Britteno „Karo requiem“, primindami Zalcburgo festivalio ištakas.

Mat 1920 metais, Europai dar skendint Didžiojo karo griuvėsiuose, festivalis radosi kaip taikos projektas.

Jo įkvėpėjai – teatro ir kino režisierius Maxas Reinhardtas, literatas Hugo von Hofmannstahlis, kompozitorius Richardas Straussas, Vienos rūmų operos direktorius Franzas Schalkas ir scenografas Alfredas Rolleris.

Jie tikėjo, kad menas suartins karo supriešintus žmones, o Wolfgango Amadeaus Mozarto miestui dėl puikios geografinės padėties, nuostabaus kraštovaizdžio, istorinės atminties lemta tapti vieta, kuri telkia žmones ir karo žaizdas gydo menu.

Jų nesulaikė nei pinigų trūkumas, nei kiti nepritekliai.

Simboliška, kad H.von Hofmannstahlio dramos „Jedermann“ inscenizacijai, parengtai M.Reinhardto (nuo tada ši pjesė festivalyje rodoma kasmet), buvo panaudotas karo belaisvių stovyklos barakų medis.

Neatsitiktinai „Die Ouverture spirituelle“ šiemetis moto – „Pax“ (liet. taika), o ciklo kūriniai aukštins taiką ir viltį, primins, kodėl jų negalima prarasti.

Zalcburgas tapo namais

Būtent Birmingamo miesto simfoninis orkestras atliko „Karo requiem“ pasaulinę premjerą atstatytoje Koventrio katedroje, kurią vokiečiai buvo subombardavę per Antrąjį pasaulinį karą.

Šiemet orkestras taip pat mini 100-metį ir išskirtinėse programose primena gerbėjams savo etapinius veikalus ir kūrybos partnerius.

M.Gražinytei „Karo requiem“ kelia sentimentų dar ir dėl to, kad visą gyvenimą lydėjo jos dievinamą lenkų kilmės kompozitorių Mieczyslawą Weinbergą, dėl kurio muzikos albumo Mirga šiemet pretenduoja į „Grammy“ apdovanojimą.

Kai 2012-aisiais M.Gražinytė Zalcburge pelnė festivalio Jaunojo dirigento prizą, turbūt niekas negalėjo įsivaizduoti, kad ji taip greitai pakils į neįtikėtinas meno aukštumas – būdama 29-erių taps vieno garsiausių pasaulio orkestrų vadove.

Sėkmė Zalcburge Mirgai tapo lemtinga ne tik kaip karjeros skrydžio pradžia.

Šis miestas tapo jos namais, čia ji ne tik dirbo teatro muzikos vadove, bet ir surado asmeninę laimę, tad dabar dažnai čia sugrįžta jau su sūnumi.

Kviečia ketvirtą vasarą

Zalcburgas atvėrė pasauliui ir mūsų operos solistę Asmik Grigorian. Ji ėmė vadinti šį miestą savo naująja tėvyne, sukūrė čia du svarbius jos karjerai operų vaidmenis – Mari Albano Bergo „Voceke“ ir Salomėją to paties pavadinimo R.Strausso operoje, pasirodė koncerte su Vienos filharmonijos orkestru.

Šiemet vasara Zalcburge artistei bus jau ketvirtoji. Dabar jos sopranas papuoš festivalio operos programos atidarymą, kuriame skambės R.Strausso opera „Elektra“, ypatingas šventės istorijai kūrinys.

Mat 1903 metais M.Reinhardtas režisavo H.von Hofmannstahlio dramą pagal Sofoklio tragediją „Elektra“, o spektaklio premjerą žiūrėjo R.Straussas. Netrukus kompozitorius paprašė dramaturgo tapti jo kūrybos partneriu, nes juodu „tarsi gimę vienas kitam“ ir gali drauge daug nuveikti. Jau tais pačiais metais R.Straussas pradėjo komponuoti savo „Elektrą“ pagal H.von Hofmannstahlio libretą.

„Mano balsas myli Straussą“, – festivalio spaudoje atviravo 38 metų A.Grigorian, dvi vasaras iš eilės triumfavusi Zalcburge „Salomėjoje“. Tiesa, dabar ji dainuos ne pagrindinę operos heroję Elektrą, o jos seserį Chrisotemidę.

Pasak Asmik, šis vaidmuo skiriasi nuo Salomėjos ir techniškai, ir emocine palete.

Premjeroje – dvi lietuvės

Įdomu, kad Elektrą dainuoti yra pakviesta taip pat lietuvė – Belgijoje gyvenanti 44 metų sopranas Aušrinė Stundytė, ryžtingai pasukusi į XX–XXI a. operų repertuarą.

Pastaruoju metu solistė sėkmingai dirbo su lenkų režisieriumi Krzysztofu Warlikowskiu, kuris režisuos ir „Elektrą“.

Praėjusį sezoną šis duetas sukėlė didelį atgarsį Dmitrijaus Šostakovičiaus operos „Ledi Makbet iš Mcensko apskrities“ interpretacija Paryžiaus operoje.

Tiesa, prie to prisidėjo ir Aušrinę scenoje ištikusi nelaimė, mat jos kolega spektaklio metu bato kulnu netyčia jai nukirto kojos pirštą.

Ši artistė visada pasirengusi sunkiausiems išbandymams – matyt, ir dėl to ją itin vertina kraštutinumus mėgstantys režisieriai, tokie kaip Calixto Bieito, Hansas Neuenfelsas, Dmitrijus Černiakovas. Aušrinė dirbo ir su daugybe kitų savito braižo teatro garsenybių.

Pažintis su K.Warlikowskiu jai paliko geriausių įspūdžių. Anot artistės, jis moka suprasti ir pajusti solistus, estetiškai perteikti kraštutinybes.

Šio menininko radikalumas nė kiek nebaugina ir A.Grigorian.

„Režisierius turi teisę pasakoti savo istoriją, o aš dirbu komandoje, kad perteikčiau ir ją, ir savąją“, – teigė dainininkė.

Partnerystė gali atsirūgti

Šių metų festivalyje bus ir prieštaringai vertinama naujovė, mat buvusį ilgametį jo rėmėją „Nestle“ pakeitė rusų naftos kompanija „Gazprom“.

Anot festivalio prezidentės Helgos Rabl-Stadler, Austriją ir Rusiją visada siejo menas ir kultūra, prie festivalio, kaip geriausio pasaulyje, reputacijos daug prisidėjo rusų artistai.

Tačiau meno kompanijos šiais laikais nenori turėti nieko bendra su naftos pramonininkais dėl klimato aktyvistų spaudimo.

Austrija netgi užsibrėžė tapti šio judėjimo flagmane Europoje – žalieji užėmė tvirtas pozicijas šios šalies vyriausybėje.

Jau pernai garsus režisierius Peteris Sellarsas per Zalcburgo festivalio atidarymą išrėžė aštrią kalbą apie klimato kaitą.

Taigi partnerystė su koncernu „Gazprom“, kuris siejamas ir su Vladimiro Putino režimu, festivalio rengėjams gali skaudžiai atsirūgti.

Turiningoje programoje – net 222 renginiai

Jubiliejinis Zalcburgo festivalis vyks liepos 18–rugpjūčio 30 d. Publika per 44 jo dienas 15-oje scenų išvys ir išgirs 222 renginius. Vyks ir tradicinės nemokamos spektaklių bei koncertų transliacijos Zalcburgo aikštėje „Kapitelplatz“.

Operų programą šiemet sudarys 10 veikalų – 8 sceninės („Elektra“, „Don Žuanas“, „Užburtoji fleita“, „Borisas Godunovas“, „Toska“, „Don Paskualė“, „Mesijas“ pagal G.F.Handelį ir W.A.Mozartą, L.Nono „Intolleranza 1960“) ir 2 koncertinės interpretacijos („Sicilijos mišparai“, M.Feldmano „Neither“). Programa apims 42 vakarus.

Nuo balandžio 28 d. numatyta speciali programa jaunimui „Jung&jede*r“ mieste bei visame Zalcburgo krašte, joje – dar 87 renginiai.

Festivalio komandai dideli pinigai mokami ne už gražias akis. Skelbiama, kad 2018 m. šventės prezidentė H.Rabl-Stadler uždirbo 218 300 eurų, o meno vadovas ir komercijos direktorius – 226 900 eurų.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: komentarai apie sprendimus, padėjusius suvaldyti migrantų krizę