Per du šimtmečius daug patyręs Klaipėdos muzikinis teatras vėl skrieja ant bangos

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) klausytojus nudžiugino simfoninės muzikos koncertu „Istorijos perpetuum mobile“, kurį vainikavo uvertiūra iš Richardo Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“. Tai pirmasis išskirtinio šių metų renginys, skirtas uostamiesčio teatro įkūrimo 200-osios metinėms.

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teatralams linkėjo sėkmės ir palankaus vėjo.<br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teatralams linkėjo sėkmės ir palankaus vėjo.<br> O.Kasabovos nuotr.
T.Ambrozaitis įkvėptai dirigavo orkestrui.<br> O.Kasabovos nuotr.
T.Ambrozaitis įkvėptai dirigavo orkestrui.<br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras Žvejų rūmuose surengė įspūdingą jubiliejinį koncertą "Istorijos perpetuum mobile"<br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras Žvejų rūmuose surengė įspūdingą jubiliejinį koncertą "Istorijos perpetuum mobile"<br> O.Kasabovos nuotr.
Teatralai Žvejų rūmuose pristatė jubiliejinio sezono programą.<br> O.Kasabovos nuotr.
Teatralai Žvejų rūmuose pristatė jubiliejinio sezono programą.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.<br> O.Kasabovos nuotr.
 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.<br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos muzikinio teatro simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. <br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos muzikinio teatro simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis. <br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos universiteto profesorė muzikologė Daiva Kšanienė. <br> O.Kasabovos nuotr.
Klaipėdos universiteto profesorė muzikologė Daiva Kšanienė. <br> O.Kasabovos nuotr.
Teatralai pristatė jubiliejinį teatro sezoną. <br> O.Kasabovos nuotr.
Teatralai pristatė jubiliejinį teatro sezoną. <br> O.Kasabovos nuotr.
 Klaipėdos muzikinis teatras dabar laikinai darbuojasi Žvejų rūmuose.<br> G.Pilaičio  nuotr.
 Klaipėdos muzikinis teatras dabar laikinai darbuojasi Žvejų rūmuose.<br> G.Pilaičio  nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Istorijos perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Istorijos perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncetro "Perpeetum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncetro "Perpeetum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Publika sveikino tarptautinių konkursų laureatę Ingridą Rupaitę.<br> O.Kasabovos nuotr.
Publika sveikino tarptautinių konkursų laureatę Ingridą Rupaitę.<br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" akimirka. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncertas "Perpetuum mobile". <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncertas "Perpetuum mobile". <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncertas "Perpetuum mobile". <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncertas "Perpetuum mobile". <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpeetum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpeetum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Simfoninės muzikos koncerto "Perpetuum mobile" svečiai. <br> O.Kasabovos nuotr.
Daugiau nuotraukų (32)

Lrytas.lt

Jan 19, 2020, 2:12 AM, atnaujinta Jan 20, 2020, 1:16 AM

Įspūdingą veiklos sukaktį šiemet pažymintis seniausias Lietuvoje teatras publikai, regis, žada audringą, intriguojantį, kupiną netikėtumų jubiliejinį sezoną.

Pirmasis akordas jau nuskambėjo

Uostamiesčio teatro pastatas šiuo metu rekonstruojamas, tad jubiliejinis koncertas „Perpeetum mobile“ vyko Žvejų rūmuose, kuriuose laikinai įsikūrė savo namų netekę teatralai. Publikai pristatyti įvairiais laikotarpiais teatre skambėję muzikos kūriniai - prasmingas šimtmečių tėkmės atspindys.

Klausytojai išgirdo romantizmo epochos vokiečių kompozitoriaus Felikso Mendelssohno-Bartholdy Koncertą smuikui ir orkestrui op. 64 e-moll. Su Tomo Ambrozaičio diriguojamu KVMT simfoniniu orkestru pasirodė  tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Ingrida Rupaitė.

Antrojoje koncerto dalyje nuskambėjo ištraukos iš populiariausių ir žinomiausių praeityje Klaipėdos muzikiniame teatre statytų operų – G.Verdi „Traviatos“, G.Bizet „Karmen“,  Ch.Gounod „Fausto“, P.Čaikovskio baleto „Spragtukas“. 

Tikra staigmena tapo lietuvių simfoninės muzikos klasiko, kompozicijos pradininko Juozo Gruodžio (1884-1948) nebaigtos operos „Šarūnas“ uvertiūra. Svajojęs sukurti ryškų nacionalinį veikalą pagal Vinco Krėvės-Mickevičiaus dramą, kompozitorius šio sumanymo iki galo taip ir neįgyvendino.

Sulaukė audringų plojimų

Jubiliejinio koncerto programa priminė šimtametes uostamiesčio teatro sąsajas su vokiečių muzikine kultūra nuo XIX amžiaus pradžios, kai Mėmeliu vadintoje Klaipėdoje atsirado opera – pasiturinčių pirklių ir muzikantų pastangomis pirmoji premjera čia įvyko 1820 metais.

Pakiliai atlikta uvertiūra iš didingos R.Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ sulaukė audringų publikos plojimų. Orkestras įtikino žiūrovus, jog sudėtingomis sąlygomis dirbančio muzikinio teatro variklis veikia neužsikirsdamas.

„Šiemet klaipėdiečiams pristatysime šią R.Wagnerio operą, repeticijos jau vyksta. Repertuaro kartelė kyla aukštyn, orkestras tobulėja – pastatymai vis ambicingesni“, – prieš koncertą Žvejų rūmuose surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo KVMT vyriausiasis dirigentas T.Ambrozaitis.

F.Meldelssohno kūrybos ženklai

„Prūsijai, o vėliau Vokietijos imperijai priklausiusioje Klaipėdoje formavosi įvairialypė kultūra. Miestiečių įkurto viešojo muzikinio teatro, pradžioje vadinto „Komedijos namais“, istorija paženklinta gaisrais, pakilimo ir nuosmukio periodais“, – pasakojo Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros tyrinėtoja klaipėdietė muzikologė Daiva Kšanienė.

Mėmelyje kurį laiką gyveno F.Mendelssohno-Bartholdy senelis – žydų kilmės protestantų filosofas Mozė Mendelssohnas. Jo namuose Berlyne jaunasis kompozitorius 1820 metais pristatė savo pirmuosius muzikinius kūrinius fortepijonui – debiutas sutapo su Mėmelio teatro veiklos pradžia.

Kito filosofo, rašytojo ir garsaus chorvedžio Vydūno (Vilhelmo Storastos) Tilžės apylinkėse ir ant Rambyno kalno tarpukariu rengtose mažlietuvių, o taip ir vietinių vokiečių dainų šventėse dažnai skambėdavo tais laikais Rytprūsiuose itin populiarus F.Mendelssohno-Bartholdy kūrinys „Vestuvių maršas“.

Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos, kompozitorius Stasys Šimkus čia įkūrė Konservatoriją. Jo diriguojamas lietuviškas simfoninis orkestras 1926 metais atliko F.Mendelssohno-Bartholdy Ketvirtąją simfoniją.

Mėmelyje pasivijo kreditoriai

Prūsų Lietuvoje savo pėdsakų paliko ir R.Wagneris – tada dar niekam nežinomas, bet išdidus, kaprizingas, ambicijų nestokojęs jaunas kapelmeisteris. Jis su Karaliaučiaus muzikinio teatro orkestru 1836 metais gastroliavo Mėmelyje. Iš ten nuvyko į Rygą, paskui, bėgdamas nuo kreditorių, iškeliavo į Angliją.

Burlaivį, kuriuo plaukė R.Wagneris, Baltijoje užklupo audra – kelionė truko ne savaitę, kaip buvo planuota, o mėnesį. Jūrligės išsekintas kompozitorius meldėsi, kad bangų blaškomas laivas su įgula nenugarmėtų į gelmes.

Galbūt tada, paveiktas aštrių kelionės įspūdžių, prietaringų jūrininkų sakmių apie nuskendusius, o paskui iškilusius ir be įgulų po jūras klaidžiojančius laivus vaiduoklius, R.Wagneris subrandino savo operos „Skrajojantis olandas“ idėją.

Skrajojantis olandas“ - didingiausias pasaulyje simfoninės muzikos kūrinys jūros tema. Jo premjera 1838 metais įvyko Dresdene. Vėliau R.Wagnerio opera buvo perkelta į kitus miestus, pastatyta ir senajame Mėmelyje – Vokiečių teatre.

Įkvepia ir praeitis, ir žiūrovai

Kvapą gniaužiančias, techniškai sudėtingas, daugiaveiksmes R.Wagnerio operas inscenizuoja aukštos muzikinės kultūros valstybių teatrai. Mažesni provincijų teatrai apie tai gali tik svajoti – vokiečių muzikos genijaus kūryba ir dabar įkandama toli gražu ne visiems.

Klaipėdos universiteto profesorė D.Kšanienė įsitikinusi, jog dabartinė KVMT trupė jau subrendo ir pajėgi scenoje kelti R.Wagnerio „Skrajojančio olando“ bures: „Per du šimtmečius daugiakultūrėje terpėje įvairiais politinės priklausomybės laikotarpiais brendęs, laisvę ir okupaciją išgyvenęs teatras dabar skrieja ant bangos“.

„Drąsos ir jėgų mums teikia ne tik garbinga teatro praeitis, bet ir žiūrovai“, - tokiais žodžiais prieš jubiliejinį koncertą Žvejų rūmuose susirinkusius klasikinės muzikos mėgėjus pasveikino KVMT vadovė Laima Vilimienė.

„Mes tikime, kad muzika ir opera išgelbės pasaulį“, – toliau sukti amžinąjį meno ir kultūros variklį teatralams palinkėjo koncerte „Istorijos perpeetum mobile“ apsilankęs Klaipėdos meras V.Grubliauskas.

Kuršių marias teršiančių nuotekų ir kitokių ekologinių skandalų pastaruoju metu prislėgtas uostamiesčio meras vylėsi, jog teatralai po dvejų metų darbuosis rekonstruotame pastate.

Nauja baleto arena - elingas

Žiūrovų vaizduotę ir jausmus kaitinančią R.Wagnerio operą „Skrajojantis olandas“ KVMT kolektyvas užsimojo pristatyti po atviru dangumi - šalia Kruizinių ir karo laivų esančiame senoviniame Pilies jachtų uosto elinge.

Buvusioje Pauliaus Lindenau laivų statykloje tarpukariu iškilęs metalo konstrukcijų statinys taps unikalia dekoracija – nauju iššūkiu spektaklio scenografijos kūrėjams, solistams, chorui ir orkestro muzikantams.

„Elinge sklandys baleto artistai - vertikalaus šokio meistrai, surengę jau ne vieną įspūdingą pasirodymą Klaipėdoje ant daugiaaukščių pastatų fasadų“, - intriguojantį reginį su dar neregėtais efektais žada L.Vilimienė.

Neprasto spektaklio sumanytojai ketina į premjerą sukviesti žymiausius iš Klaipėdos kilusius arba anksčiau čia dirbusius nūdienos operos solistus.

„Skrajojantį olandą“ režisuos Dalius Abaris, jau įrodęs savo gebėjimą suvaldyti panašių grandiozinių renginių kitose nacionalinėse scenose projektus.

Prisimins ir Fausto istoriją

Pirmoji šį pusmetį KVMT premjera numatyta balandį – teatras stato vieno įtakingiausių XIX amžiaus prancūzų kompozitoriaus, violončelininko ir dirigento Jacqueso Offenbacho (1819–1880) operetę „Orfėjas pragare“.

Prūsijos mieste Kelne gimęs J.Offenbachas išaukštino operetės žanrą. Šiemet pažymimos 140-osios jo mirties metinės. Šis vokiečių kultūros laukui priskiriamas kompozitorius – Klaipėdos muzikinio teatro amžininkas.

Chrestomatinę daktaro Fausto istorija šokio kalba perteiks KVMT baleto artistai – Klaipėdos teatre  spektaklį pagal Wolfgango von Goethe's filosofinę tragediją kuria perspektyvus lenkų choreografas Robertas Bondara.

„Dar viena vokiečių kultūros dvasia alsuojančio kūrinio „Faustas“ premjera Žvejų rūmų scenoje įvyks lapkričio viduryje“, – kalbėjo L.Vilimienė.

Pagerbtas E.Balsio atminimas

Pernykštis KVMT sezonas buvo dedikuotas iš pajūrio kilusio iškilaus kompozitoriaus, profesoriaus Eduardo Balsio 100-osioms gimimo metinėms - uostamiesčio teatras tapo jo kūrybos ambasadoriumi, kitų Lietuvoje jam skirtų jubiliejinių renginių programos flagmanu.

Pajūryje atgijo skambiausi E.Balsio kūriniai – pirmasis lietuviškas baletas „Eglė Žalčių karalienė“, vienintelė jo parašyta, bet ilgainiui pamiršta opera „Kelionė į Tilžę“, kurią pernai išvydo ir sostinės publika.

Įvairiuose miestuose skambėjo E.Balsio simfoninė muzika, netgi jo estradinės dainos „Senas jūrininkas“, „Elektrėnų žiburiai“.

Spektakliai pramogų arenose

Klaipėdoje pristatytos net šešios premjeros, 16 gastrolinių koncertų ir spektaklių. Ir ne vien tiktai Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Šokių baletas „Spragtukas“ Naujųjų metų išvakarėse parodytas neįprastose erdvėse – pilnutėlėse Klaipėdos „Švyturio“ ir Vilniaus „Siemens“ pramogų arenose.

Uostamiesčio moksleiviją suvienijo naujas švietėjiškas KVMT projektas, skatinantis mažuosius žiūrovus pamilti operą. Dar viena jau tvirtai prigijusi tradicija – atvirieji teatro sveikinimai Klaipėdai miesto gimtadienių proga.

„Klaipėdos piliavietėje žiūrovai išvydo atnaujintos kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai“ versiją. Surengėme pirmąją jaunųjų menininkų rezidenciją. Tradicinį simfoninės muzikos festivalį pajūryje nuskaidrino Ukrainos baleto žvaigždžių koncertas“, – turiningu sezonu džiaugėsi  L.Vilimienė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.