Mirė iškilus kompozitorius Vidmantas Bartulis

Eidamas 66-uosius metus Palangoje mirė kompozitorius Vidmantas Bartulis. Informaciją apie kompozitoriaus netektį Eltai patvirtino Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta. Pagal kompozitoriaus valią laidotuvės vyks artimųjų rate.

 Kompozitorius Vidmantas Bartulis.<br> D.Mavejevo nuotr.
 Kompozitorius Vidmantas Bartulis.<br> D.Mavejevo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 30, 2020, 11:01 AM, atnaujinta Jan 30, 2020, 6:50 PM

Šalies vadovai pareiškė užuojautą dėl kompozitoriaus Vidmanto Bartulio mirties, pranešė BNS. Prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad Lietuva atsisveikina su vienu garsiausių šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ateities kartoms palikusiu itin gausų ir įvairių žanrų kūrinių lobyną.

„Šis kūrėjas išsiskyrė ypatingu produktyvumu, plačiu stiliaus bei nuotaikų diapazonu ir drąsa leistis į eksperimentus. V. Bartulio kūriniai nuolat skamba įvairiuose naujosios muzikos festivaliuose Lietuvoje, taip pat ir užsienyje“, – pabrėžė prezidentas.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pažymėjo kūrėjo nuopelnus Kaunui ir visai Lietuvai.

„Kauno miestui ir visai Lietuvai kūrėjas dovanojo save ir savo talentą. Dėkosime už nuostabų muzikos paveldą mūsų kultūros istorijai“, – sakė parlamento vadovas.

Premjeras Saulius Skvernelis užuojautoje sakė, kad Lietuva neteko „originalaus ir universalaus kompozitoriaus“, atskleidusio daug muzikos ir teatro sąsajų bei derinusio „praeities bei dabarties garsų sąskambius“.

„Nuoširdžiai užjaučiu Vidmanto Bartulio šeimą, artimuosius, visus, kuriems teko didelis džiaugsmas ir garbė pažinoti šią iškilią asmenybę“, – sakė S. Skvernelis.

Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, V. Bartulio kūriniai tiek Lietuvos, tiek užsienio scenose formavo „naująją mūsų muzikinę kultūrą, kartu ieškodami sąsajų su praeitimi“.

„Kompozitoriaus kūrybai būdinga glaudi akivaizdžių priešpriešų jungtis visuomet išliks intriguojančia jo kūrybos mįsle. Tai didelis praradimas muzikos pasauliui ir mūsų šalies kultūrai“, – sakė ministras.

V. Bartulis priklausė tai pačiai lietuvių kompozitorių kartai kaip ir Onutė Narbutaitė, Algirdas Martinaitis, Mindaugas Urbaitis. Šios kartos atstovai aštuntajame dešimtmetyje kategoriškai atmetė bet kokias ideologines normas ir rinkosi tai, kas liudijo jų individualumą bei nepriklausomybę – romantinę pasaulėjautą, ekologiją ar minimalizmą.

Jų darbus vis labiau veikė rekompozicijos principai, įvairios stilizacijos ir praeitų epochų muzikos atgarsiai. Tokių „svetimos, bet savos“ kūrybos fragmentų gausu ir V. Bartulio partitūrose. Kompozitorius yra pabrėžęs, kad jam pirmiausia svarbi vidinė nuostata, su kuria rašoma muzika, o ne jos paskirtis.

V. Bartulis gimė 1954 metais balandžio 3 dieną Kaune. Mokėsi Kauno J. Naujalio vidurinėje meno mokykloje, 1980 m. baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. Baigęs studijas trejus metus dėstė kompoziciją Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje.

Nuo 1990 metų dalyvavo „Meno sambūris“ veikloje, kartu su aktoriumi Valentinu Masalskiu realizavo įvairius kūrybinius sumanymus. 1983-1993 metais dirbo Kauno dramos teatro Muzikos skyriaus vedėju, vėliau (1999-2003 m.) buvo šios įstaigos vadovas.

2001-2007 m. buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas bei šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ meno vadovas. Nuo 1983 m. kompozitorius dėstė kompoziciją Kauno I vaikų muzikos mokykloje, buvo Kauno valstybinės filharmonijos direktoriaus pavaduotojas meno reikalams, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos fakulteto docentas.

Nuo 2013 metų – Lietuvos kultūros tarybos narys.

Kompozitorius Vidmantas Bartulis 1996 metais pripažintas geriausiu muzikos teatrui kompozitoriumi, 1998 metais apdovanotas Lietuvos nacionaline premija, 2007 m. – Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu. 2005 m. už naujus originalius kūrinius išrinktas Įsimintiniausiu Kauno menininku. 2006 m. kompozitoriui įteikta Meno kūrėjų asociacijos premija.

Kaip rašoma Lietuvos kompozitorių sąjungos pranešime, stilių, žanrų, manierų, nuotaikų ir potyrių įvairove Vidmanto Bartulio muzika pranoksta daugelio lietuvių kolegų kūrybą, kaskart stebindama netikėtais posūkiais ir rakursais.

Jis galėjo rašyti bet ką – nuo kamerinių miniatiūrų iki operos ir stambių orkestrinių kūrinių, nuo liaudies dainų harmonizacijų iki didžiulių masinių renginių, nuo monumentalaus Requiem iki muzikos mados kolekcijų pristatymams, popdainų aranžuočių ir t.t.

Bartulio ankstyvosios kompozicijos išsiskyrė intravertiškumu, kontempliatyvumu, elegiška nuotaika, pabrėžtinu lakoniškumu, poslinkiu minimalizmo link ir dažnai šmėsčiojančiais gamtos įvaizdžiais, būdingais visiems 8-ojo dešimtmečio pabaigoje debiutavusiems kompozitoriams.

Didelė teatro kompozitoriaus patirtis vėliau paskatino jį kurti ir režisuoti savo paties „dramas“ – efektingas siurrealistines, makabriškai ironiškas instrumentinio teatro kompozicijas, sukėlusias ažiotažą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje.

Beveik visose savo kompozicijose Bartulis atsigręžia į pamėgtąją praeities muziką, cituodamas ir perprasmindamas ją paradoksaliuose nūdienos kontekstuose. Kartais „svetimos“ muzikos Bartulio kūriniuose tiek daug, kad kompozitoriaus tapatybė, regis, ištirpsta jos gausybėje.

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.