Praėjusį šeštadienį jubiliejinį Filharmonijos sezoną atvėrusioje italų kompozitoriaus Amilcare Ponchielli operos „Lietuviai“ koncertinėje versijoje COVID-19 išvestą iš rikiuotės lietuvių tenorą Vaidą Vyšniauską Valterio vaidmenyje pakeitė italų ir belgų solistas Mickaelis Spadaccini.
Su Modesto Pitrėno diriguojamais Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (LNSO) ir Kauno valstybiniu choru dainavo iš JAV atvykęs kerinčio balso sopranas Jūratė Švedaitė-Waller (Aldona), baritonas Modestas Sedlevičius (Arnoldas) iš Vokietijos.
Mat projekto sumanytojams rūpėjo kuo plačiau išgarsinti šią vieno žinomiausių pasaulyje veikalų lietuviška tema interpretaciją.
Anot R.Prusevičienės, „Lietuviai“ jubiliejinio sezono pradžiai pasirinkti dėl idėjos įrašyti šią operą originalo kalba, be kupiūrų. Įraše skambės ir Arūno Malikėno (Vitoldas), Tado Girininko (Albanis) balsai, Valterį įkūnys ne M.Spadaccini, bet V.Vyšniauskas.
Tampa populiari Lietuvoje
„Jautėme pareigą įamžinti šią svarbią operą“, – aiškino R.Prusevičienė. Didis G.Verdi amžininkas A.Ponchielli „Lietuvius“ parašė Adomo Mickevičiaus poemos „Konradas Valenrodas“ motyvais.
Jos premjera įvyko 1874 m. garsiajame Milano „La Scala“ teatre. Ji skambėjo daugelyje pasaulio kraštų, atliekama ryškiausių operos žvaigždžių. Teatre „La Scala“ ją yra dirigavęs ir legendinis Arturo Toscanini.
Valstybės dienos proga šiemet lietuviškai „Lietuvius“ Valdovų rūmų kieme atliko Gintaro Rinkevičiaus diriguojami Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) kolektyvai ir solistai. M.Spadaccini ir A.Malikėnas dainavo ir tada.
Taigi šiandien G.Verdi žymiąsias operas primenantį melodingą veikalą savo repertuare turi visi pagrindiniai Lietuvos dirigentai. Prieš 11 metų Vilniaus operos festivalyje Trakų pilies kieme jį LNOBT artistams dirigavo Robertas Šervenikas.
Tačiau visa ši opera Lietuvoje įrašyta dar nebuvo. Nedaug jos įrašų yra ir pasaulyje. Koks tai melodingas, ausiai malonus kūrinys, M.Pitrėno diriguojamame koncerte šeštadienį įsitikino didžiulė auditorija.
Nors dėl saugumo reikalavimų buvo užpildyta mažiau kaip pusė Filharmonijos salės, kita tiek klausytojų J.Basanavičiaus aikštėje subūrė operos transliacija.
Be to, „Lietuvius“ buvo galima išgirsti Filharmonijos skaitmeninėje salėje ir feisbuko paskyroje.
Vasara suteikė pasitikėjimo
Filharmonijos įrašams ir transliacijoms skirta „Achemos grupės“ parama, deja, jau ištirpo.
Šiemet J.Basanavičiaus aikštėje muzika turbūt jau neskambės, nes ir įprastinių pajamų iš koncertų nėra ko tikėtis. O investuota į transliacijas ir įrašus, pasak R.Prusevičienės, buvo labai daug, kad atlikėjai galėtų dirbti savo darbą, pasiektų klausytojus ir pandemijos sąlygomis.
Filharmonijos nuostoliai dėl negautų ir grąžintų pajamų šiemet gali siekti iki 600 tūkst. eurų, apie 150 tūkst. eurų jau grąžinta pirkusiems bilietus į atšauktus koncertus.
Šią vasarą nutrūko net dešimtmečius puoselėta „Nakties serenadų“ ciklo Palangoje tradicija. R.Prusevičienės teigimu, dėl sumažėjusių pajamų bei koncertų auditorijos siųsti Lietuvos kamerinį orkestrą į pajūrį būtų buvę nepakeliamai nuostolinga.
Tačiau kiti tradiciniai Filharmonijos renginiai įvyko ir nė vienas jų nepaskleidė viruso – jiems buvo atsakingai ruoštasi.
„Intensyvaus vasaros sezono mums pavydi kitos šalys ir kaimynai. Kai Latvijos nacionalinis simfoninis orkestras pradėjo repetuoti, mes jau buvome surengę apie 40 koncertų visoje Lietuvoje. Tai įkvėpė pasitikėjimo savo galimybėmis“, – kalbėjo R.Prusevičienė.
Tad ir 80-asis Filharmonijos sezonas bus intensyvus, juolab kad į jį perkelta daug pavasarinių renginių.
Publika pastebės reikšmingų pokyčių Filharmonijos kolektyvuose.
Vilniaus kvartete vietoj altininko Girdučio Jakaičio grieš buvusi orkestro „Kremerata Baltica“ koncertmeisterė Kristina Anusevičiūtė, o 50 metų šiam ansambliui skyrusį violončelininką Augustiną Vasiliauską ką tik pakeitė jo mokinys Deividas Dumčius, iki šiol griežęs Naujų idėjų kameriniame orkestre (NIKO).
Svarbi rokiruotė įvyko LNSO: ilgametį šio kolektyvo koncertmeisterį Alytį Pesecką pakeitė smuikininkė, Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto absolventė Dalia Dėdinskaitė, prieš tai buvusi Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeistere. Nauju amplua Dalia debiutavo sezono pradžios koncerte.
Pasigenda politinės valios
Muzikantai visame pasaulyje patiria suvaržymų dėl pandemijos. Kai kur sezonai planuojami vien su vietiniais atlikėjais. Tačiau liūdniausi dalykai dar laukia. Tai pranašauja praėjusią savaitę paskelbtas didžiausios ir seniausios JAV muzikos agentūros „Columbia Artists Management“ bankrotas, paveiksiantis daugelio muzikų karjerą šiapus ir anapus Atlanto.
Šiai agentūrai priklausė ir lietuvių dirigentai Mirga Gražinytė bei Martynas Stakionis.
Vis dėlto neseniai pasibaigę Zalcburgo ir Liublianos festivaliai sugebėjo pasipriešinti pandemijai. Liublianoje pirmuosius savo projektus su ryškiausiomis dabarties operos žvaigždėmis Ana Netrebko ir Jonu Kaufmannu pristatė Gintauto Kėvišo įkurta kompanija „Riverside Music Ltd.“.
„Liublianoje gyvena tiktai 250 tūkst. žmonių, tačiau šis miestas sugebėjo tapti antruoju Zalcburgu, sukvietęs į festivalį didžiausius šių laikų solistus, dirigentus, parodęs miuziklų ir operų po atviru dangumi, nors oras ten buvo prastesnis nei Lietuvoje. Visos scenos garsenybės troško būti ten. Gyvenimui apmirus Liubliana nepraleido progos išsiveržti į priekį. Festivaliui šis miestas skiria 3 milijonus eurų, jo programas skelbia Austrijoje ir Italijoje.
Apmaudu, kad Vilniuje murdomės ir esame patenkinti rengdami koncertėlius provincijoje. Neturime drąsių žmonių, kurie priimtų politinį sprendimą dėl Vilniaus verto festivalio. Mūsų kultūros veikėjai apsėsti nepaaiškinamos baimės, jų kalbos – gražus savigyros fontanėlis. Tačiau platesniame kontekste viskas atrodo toli gražu ne fantastiškai“, – kalbėjo G.Kėvišas.
Pasak jo, nerimą kelia ir procesai, lydintys naujos koncertų salės ant Tauro kalno projektavimą. „Užteko vietiniams popveikėjams, kurių net Seinuose niekas nežino, pripulti prie mero, kad taip reikalingos Lietuvai natūralios akustikos salės idėja pakibtų ore. Ar nebus taip, kad turėsime dar vieną Palangos koncertų salės, kurioje nevyksta rimti renginiai, versiją?
Būtent profesionalusis menas yra tautos kultūrinių potencijų pagrindas. Bet ar girdėjome bent vieną kultūros ministro pareiškimą apie profesionalųjį meną, kuriam jis pats atstovauja kaip gabus literatas?“ – retoriškai klausė talentingas menų vadybininkas, sėkmingai plukdęs mūsų Filharmoniją ir LNOBT į tarptautinius vandenis.
Simptomiška, kad svarbiausi sostinės kultūrai asmenys neatvyko ir į Nacionalinės filharmonijos jubiliejinio sezono atidarymą: Lietuvos prezidentas atsiuntė savo patarėją Jolantą Karpavičienę, kultūros ministras – viceministrę Gintautę Žemaitytę, o miesto mero sveikinimą perskaitė koncerto vedėja.
Tačiau mieliausias sveikinimas muzikantams – publikos ovacijos, o jų tą vakarą klausytojai nepagailėjo.
Bankroto pasekmės bus karčios
Praėjusią savaitę meno pasaulį sudrebinęs JAV agentūros „Columbia Artists Management“ (CAM) bankrotas stipriai paveiks tarptautinį muzikos verslą. Ši agentūra 90 metų buvo viena įtakingiausių jo „žaidėjų“, o pastarąjį pusmetį visiškai negavo pajamų iš savo verslo.
CAM atstovavo tokioms muzikos legendoms kaip dirigentai H.von Karajanas, L.Bernsteinas, J.Levine'as, O.Klempereris, pianistai V.Horowitzius ir V.Cliburnas, dainininkai L.Price, R.Tebaldi, E.Schwarzkopf, M.Anderson, J.Björling.
Tarp paskutinių jos klientų buvo dirigentai S.Ozawa, V.Gergijevas, M.Gražinytė, smuikininkai G.Kremeris, A.S.Mutter, pianistai M.Pollini, K.Buniatishvili ir daugybė kitų muzikos įžymybių.
Šiuo metu CAM ieško būdų, kaip „amortizuoti“ smūgį žymiems klientams. Aišku, atlikėjai dirba ir su kitais agentais. Tačiau panašus likimas gali ištikti ir „IMG Artists“ bei kitas agentūras.
