Dirigentas T. Ambrozaitis – apie paveikslus, tapomus natomis ant penklinės

Spalio 1-ąją Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatys koncertą „Pasaulis kaip didelė simfonija“, skirtą dviem iškiliems kompozitoriams. Po Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios skliautais skambėsiantis koncertas dedikuojamas L. van Beethoveno 250-osioms ir M. K. Čiurlionio 145-osioms gimimo metinėms.

 T.Ambrozaitis.<br> O.Kasabovos nuotr.
 T.Ambrozaitis.<br> O.Kasabovos nuotr.
  T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras.<br> O.Kasabovos nuotr.
  T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras.<br> O.Kasabovos nuotr.
   T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras.<br> O.Kasabovos nuotr.
   T.Ambrozaitis ir KVMT orkestras.<br> O.Kasabovos nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 29, 2020, 11:41 AM, atnaujinta Sep 29, 2020, 1:33 PM

Muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, atliks M. K. Čiurlionio simfoninę poemą „Miške“ ir L. van Beethoveno Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją. „Akustinis bažnyčios aidas mums labai padės ir žinau, kad simfoninė poema „Miške“ čia skambės nuostabiai. Aš net įsivaizduoju tą skambesį“, – sako maestro.

Dviejų muzikų paralelės

„Manau, kad Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniam orkestrui tiesiog būtina paminėti dviejų garsių „muzikos uolų“: L. van Beethoveno ir M. K. Čiurlionio – sukaktis. Rengdamas koncerto programą domėjausi ne tik muzika, kurią atliksime, bet ir istoriniais faktais.

Pavyzdžiui, M. K. Čiurlionis simfoninę poemą „Miške“ parašė 1906 m., o L. van Beethovenas savo Šeštąją (Pastoralinę) simfoniją baigė rašyti šimtmečiu anksčiau – 1806 m. (tik pirmą kartą atlikta ji 1808-aisiais). Gražus tas du kūrinius skiriantis šimtmetis“, – pasakojo T. Ambrozaitis.

Užtat meilės vingiai abiejų kompozitorių gyvenimuose klostėsi skirtingai: „Lietuviškasis muzikos genijus šioje plotmėje buvo laimingesnis už kolegą. Sofija Kymantaitė buvo M. K. Čiurlionio didžioji meilė ir ja liko iki gyvenimo galo, o štai L. van Beethoveno šilti jausmai vis likdavo be atsako“, – priminė maestro.

L. van Beethoveno asmeninis gyvenimas buvo sudėtingas: kompozitorius niekad nevedė, tačiau žavėjosi jam nepasiekiamomis moterimis, dažnai pykdavosi su giminėmis, jo elgesys su kitais žmonėmis būdavo problemiškas. Turėjo finansinių bėdų. Jo blaškymasis atsispindi ir jo muzikoje, kuri įkvėpė daugelį vėlesnių kompozitorių ir muzikantų.

Viena populiariausių L. van Beethoveno kompozicijų skirta mylėtai damai. Tikrasis pavadinimas yra Bagatelė Nr.25 (a-moll), bet dažniau naudojamas „Für Elise“ („Elizai“). Sukurta buvo 1810 m., o išleista tik po kompozitoriaus mirties 1867 m.

Nėra tiksliai žinoma, kuriai merginai ji buvo dedikuota. Gali būti, kad jos vardas buvo ne Eliza, o Tereza. „Gaila, kad kompozitorius taip ir neatskleidė savo jausmų mylėtai damai. Gal viskas būtų kitaip pasisukę? Jo meilės prisipažinimo laišką mūza gavo jau po kompozitoriaus mirties. L. van Beethovenas buvo griežtas, atšiaurus, bet tai slėpė gilią kūrėjo dvasią ir tarsi saugojo nuo aplinkinių dirgiklių“, – apgailestauja dirigentas.

Išgyvenimai virto natomis

Koncerte planuojamus atlikti kūrinius jungia gamtos tematika. „Galime išvesti paralelę, kad abu jie atskleidžia kompozitorių dvasinius išgyvenimus, patirtas vidines dramas. Ir, žinoma, kūrėjų požiūrį į gamtą, jų gamtos pajautimą. Juk M. K. Čiurlionis yra sakęs, kad simfoninė poema „Miške“ – tai nenutapytas paveikslas. Tiksliau, jis nutapytas natomis ant penklinės.

Tarkim, L. van Beethovenas vienu metu rašė Penktąją (Likimo) ir Šeštąją (Pastoralinę) simfonijas. Pagal atlikimo datas jos turėjo būti sukeistos vietomis, bet taip jau išėjo... Šeštoji simfonija skamba gana retai. Neatsimenu, kada ji yra skambėjusi Klaipėdoje. Ši simfonija nelengva.

Turėjau daug vidinių kovų savyje nugalėti, kad ryžčiausi imti į rankas šią partitūrą. Tai muzika, savyje slepianti daug povandeninių srovių. Ir jei pavyks atskleisti, išryškinti partitūroje glūdinčius niuansus – aš būsiu labai laimingas“, – neslėpė Muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas.

Simfoninė poema „Miške“ koncertų salėse skamba dažniau, nes yra paprastesnė savo atlikimo forma. O ir jai reikalingo orkestro sudėtis – kuklesnė, nei būtina kitai garsiai M. K. Čiurlionio simfoninei poemai „Jūra“ atlikti.

Lydi smalsumas ir atsakomybė

Pasak T. Ambrozačio, L. van Beethoveno sukurtą muziką galima lyginti su KVMT nuskambėjusia W. A. Mozarto opera „Don Žuanas“: „Abiejų genijų muzikos atlikimas reikalauja ypatingo atlikėjų preciziškumo. L. van Beethovenas – paskutinis Vienos klasikas, pasaulinio garso kompozitorius. Prisiliesti prie jo sukurtos partitūros smalsu, bet man, kaip dirigentui, tai nežmoniška atsakomybė nesugadinti ir teisingai perskaityti“.

Anot maestro, prie orkestro atliekamos muzikos skambesio prisidės ir Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios akustika: „Tai nėra palanku Šeštosios simfonijos atlikimui, tačiau labai tinka simfoninei poemai „Miške“. Akustinis bažnyčios aidas mums labai padės ir žinau, kad ji nuskambės nuostabiai. Aš net įsivaizduoju tą skambesį“.

Muzika – kaip emocinė būsena

Sonatos formos simfoninė poema „Miške“ (1901) yra pirmasis kompozitoriaus M. K. Čiurlionio simfoninis kūrinys. Joje vyrauja ne muzikinis veiksmas, o nuotaika ir ypatinga emocinė būsena.

„Peizažas iš atminties“ ir jausmo protrūkiai susilieja vieningame vaizde. Kintanti muzikos laiko tėkmė, tai stabtelėjanti, tai vėl puolanti pirmyn, padeda kompozitoriui išryškinti tam tikras faktūras ir komponuoti dramą. Jos veikėjai – dvejopi jausmai: rimties būsena ir nerimo, polėkio intencija.

Žmogaus jausmams nupasakoti paprastai pasitelkiame tekstą. Muzikos kūriniu nupasakoti gamtą – didelis ir retas talentas. O kaip nupasakoti gamtos jausmus? Kaip, pavyzdžiui, įamžinti tokį nenuspėjamą objektą, kaip miškas? Miške slypi ne ką mažesnė didybė, nei jūroje.

Čia verda gyvenimas, siautėja aistros. M. K. Čiurlionis ypač mylėjo mišką – savo laiškuose dažnai aistringai jį mini, pasakoja apie pušų ošimą, auksinius voratinklius, žalias samanas. Jo muzikoje, regis, girdime paukštelius pušyse, jaučiame, kaip vėjas pučia į voratinklius, kaip tiesiasi žvėries pėdos prispaustos samanos.

Istoriniai faktai

M. K. Čiurlionis, kuriam priklauso frazė „Pasaulį aš vaizduojuosi kaip didelę simfoniją“, vertinamas kaip žymiausias kada nors gyvenęs Lietuvos dailininkas ir kompozitorius. Per savo 35-erius gyvenimo metus menininkas spėjo nutapyti apie 300 dailės darbų ir sukurti virš 350 muzikos kūrinių, kurie priskiriami pirmiesiems profesionalios lietuviškos muzikos žingsniams.

Žymiausi M. K. Čiurlionio muzikos kūriniai – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“. Iš dailės darbų labiausiai žinomi paveikslai „Pasaka. Karaliai“, „Rex“, „Piramidžių sonata“ ir „Žvaigždžių sonata“.

2020 m. pasaulis skambiai mini 250-ąsias kompozitoriaus L. van Beethoveno gimimo metines. Jo muzikos veržlumas, dainingumas, entuziazmas įtraukia klausytojus kaskart vis labiau išgyventi stiprų laisvės pojūtį. Neatsitiktinai Europos Sąjungos himnu tapo kompozitoriaus Devintosios simfonijos finalinis choras „Odė džiaugsmui“.

Neatsitiktinai ir visame pasaulyje šio kompozitoriaus kūryba yra atliekama dažniausiai. L. van Beethoveno Šeštoji (Pastoralinė) simfonija – tai įkvepiantis penkių dalių muzikinis gamtos paveikslas, kuris puikiai derės su M. K. Čiurlionio simfonine poema „Miške“.

Renginys nemokamas.

Tekstas parengtas bendradarbiaujat su Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.