Jubiliejinis festivalis „Gaida 2020“ kviečia į lietuviškų hitų paradą

Tęsiasi jubiliejinis 30-asis aktualiosios muzikos festivalis „Gaida“. 30 metų – nemažas laiko tarpas, per kurį „Gaidos“ programose buvo atlikta išties daug lietuviškos muzikos premjerų, daugiau nei bet kuriame kitame festivalyje.

 Ryškiausius, laiko patikrintus lietuvių opusus atliks įdomiausi šalies menininkai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Ryškiausius, laiko patikrintus lietuvių opusus atliks įdomiausi šalies menininkai.<br> Lrytas.lt koliažas.
 Čiurlionio kvartetas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Čiurlionio kvartetas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 Valstybinis Vilniaus kvartetas.<br> Nacionalinės filharmonijos nuotr.
 Valstybinis Vilniaus kvartetas.<br> Nacionalinės filharmonijos nuotr.
R.Rikterės ir Z.Ibelhaupto fortepijonų duetas.<br> Organizatorių nuotr.
R.Rikterės ir Z.Ibelhaupto fortepijonų duetas.<br> Organizatorių nuotr.
R.Rikterės ir Z.Ibelhaupto fortepijonų duetas.<br> Organizatorių nuotr.
R.Rikterės ir Z.Ibelhaupto fortepijonų duetas.<br> Organizatorių nuotr.
 N.Petročenko.<br> Organizatorių nuotr.
 N.Petročenko.<br> Organizatorių nuotr.
 K.Variakojis.<br> Organizatorių nuotr.
 K.Variakojis.<br> Organizatorių nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 D.Kirilauskas.<br> D.Matvejevo nuotr.
 I.Baikštytė.<br> S.Baturos nuotr.
 I.Baikštytė.<br> S.Baturos nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Nov 3, 2020, 9:48 AM, atnaujinta Nov 3, 2020, 9:48 AM

Ta proga festivalis pabandė pažvelgti į ryškiausius artimos ir tolimesnės praeities lietuvių kūrinius: dviejuose koncertuose žymiausi lietuvių solistai ir muzikos atlikėjai pristatys visą eilę lietuvių muzikos viršūnių, kurias įvairiu laiku sukūrė tokie mūsų kompozitoriai, kaip Bronius Kutavičius, Algirdas Martinaitis, Osvaldas Balakauskas, Onutė Narbutaitė, Feliksas Bajoras, Mindaugas Urbaitis, Raminta Šerkšnytė ir kt.

Vieni kūriniai buvo sukurti dar prieš festivaliui atsirandant, jie ilgus metus inspiravo kitus kūrėjus, atlikėjus bei patį festivalį; kiti gi opusai atsirado įvairiais vėlesniais metais, keičiantis epochoms, augant pačiam festivaliui, iškylant naujiems stipriems atlikėjams, atsiveriant tarptautinėms patirtims, jie įnešė į lietuvių muziką įdomios bei itin kokybiškos įvairovės.

Jau šiandien, lapkričio 3 d., įvyks pirmasis lietuviškų „hitų“ koncertas, kuriame pasirodys Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijonų duetas, dainininkė Nora Petročenko, pianistai Daumantas Kirilauskas ir Indrė Baikštytė, Donatas Butkevičius (kontrabosas), Paulius Balčytis (trombonas), Aurimas Jankevičius (trimitas) ir Vilniaus bei Čiurlionio styginių kvartetai.

Antrąjį koncertą, kuris perkeltas į lapkričio 8 d. (iš spalio 27 d.), Nacionalinėje filharmonijoje surengs Lietuvos kamerinis orkestras, solistai Petras Geniušas ir Ugnius Dičiūnas, dirigentas Karolis Variakojis.

Lapkričio 3 d. Šiuolaikinio meno centre vyksiančiame koncerte publika galės prisiminti ir pasigėrėti ryškiais, skirtingų stilių, estetikų ir tematikų kūriniais, kuriuos įvairiu metu sukūrė Algirdas Martinaitis, Feliksas Bajoras, Gintaras Sodeika, Remigijus Merkelys, Onutė Narbutaitė.

Algirdo Martinaičio variacijos dviem fortepijonams ir sintezatoriui „Gyvojo vandens klavyras“ iškelia skaudžią gamtos išlikimo temą. Nors kūrinys buvo sukurtas 1983 m., šiandien ekologijos tema tapo dar aktualesnė.

„Gyvojo vandens klavyras“ yra vienas iš žymiojo Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto fortepijoninio dueto repertuaro kūrinių, kurį duetas dabar atliks po ilgesnės pertraukos. Kitas „kultinis“ R. Rikterės ir Z. Ibelhaupto repertuaro opusas yra Gintaro Sodeikos „Garso ontologija Nr. 2“. Kūrinio premjera 1998 m. tiesiog išsprogdino lietuviškos klasikos sceną savo „akademiniu techno“. „Pradžioje buvo ritmas... „ – taip metaforiškai kūrinį apibūdina atlikėjai. Čia jungiami minimalizmo ir džiazo elementai, o ritmas yra sudėtingiausias atlikimo parametras.

Tos pačios kartos kompozitoriaus Remigijaus Merkelio kompozicija „MiKonst“ 2000 m. pelnė pirmąją premiją M. K. Čiurlionio kompozitorių konkurse. Jau pats pavadinimas nurodo kūrinio ryšį su lietuvių muzikos klasiku – akivaizdus Čiurlionio dviejų vardų trumpinys, kuris taip pat išreiškia ir vieną pastovų garsą kūrinyje – natą „mi“ (Mi Konstanta). Įvairių atlikėjų dažnai atliekamą opusą šįsyk gros pianistas Daumantas Kirilauskas ir daugkart šį kūrinį griežęs Vilniaus kvartetas.

Felikso Bajoro „Missa in Musica“ buvo parašyta 1993 m. Tai vienas ryškiausių ano meto kūrinių, kurio premjerą atliko ansamblis „Ex Tempore“. Nors ir sukurtas lotyniškais mišių tekstais, šis opusas yra labiau koncertinis ir net teatrališkas kūrinys, nei liturginis. Tris šio kūrinio dalis koncerte atliks visai kitos kartos atlikėjai: Nora Petročenko (balsas), Paulius Balčytis (trombonas), Donatas Butkevičius (kontrabosas) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas).

Onutės Narbutaitės kūrinys „Melodija Alyvų sode“ taip pat susijęs su biblinėmis, Naujojo Testamento, temomis. Bet ne tik. „Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio Maria Rilke’s eilėraštis „Alyvų sodas“.

Galvojau apie tuos žodžius ir dar apie daug ką: apie Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus... „, – pasakojo kompozitorė.

Kūrinį atliks du styginių kvartetai (Vilniaus ir Čiurlionio) ir trimitinkas Aurimas Jankevičius, diriguos Karolis Variakojis. „Melodija Alyvų sode“ yra vienas gražiausių O. Narbutaitės kūrinių, jo medžiagą kompozitorė vėliau panaudojo savo Simfonijos Nr. 2 antroje dalyje „Melodija“.

Festivalio „Gaida 2020“ koncertas „Rinktinė LT kolekcija“ su ryškiausiais lietuviškais kamerinės muzikos „hitais“ – lapkričio 3 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centre. Bilietus į koncertą platina „BILIETAI.LT“. Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.