Tyrime dalyvavo 2 iš 3 nacionalinių, 5 iš 10 valstybinių ir 5 iš 8 savivaldybių teatrų – daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių biudžetinių scenos meno įstaigų. Nėra tiksliai žinoma, kiek turime veikiančių nepriklausomų scenos meno organizacijų, bet iš 60 pakviestų dalyvauti apklausoje duomenis pateikė 27. Tad tyrimas teikia žinių maždaug apie pusę scenos meno organizacijų 2019 metais.
„Dabar, kai karantinas įprastą gyvenimą sustabdė antrąkart, teatrai ir vėl negali priimti žiūrovų, visus slegia nežinia dėl ateities, scenos meno kūrėjams ir prodiuseriams gali būti malonu prisiminti 2019-aisiais vykdytą veiklą, – sakė projekto iniciatorė teatro kritikė Monika Jašinskaitė. – Tikiuosi, kad organizacijoms bus naudinga pamatyti bendrus, nuo steigėjų ar finansavimo šaltinių nepriklausančius, scenos meno lauko dalyvių veiklos rodiklius. Pavasarį pandemijos sukelta situacija parodė, kad Lietuvoje labai trūksta kiekybinių duomenų apie kultūros lauke vykstančius procesus.“
2020 metų gegužės mėnesį tyrime „Lietuvos teatras skaičiais“ buvo pakviesta dalyvauti per 80 scenos meno organizacijų, kuriančių ir viešai atliekančių teatro ir šokio spektaklius bei cirko pasirodymus. Per šešias savaites į klausimus internetinėje anketoje atsakė ir duomenis apie savo veiklą 2019 metais pateikė 39 teatrai, trupės, prodiusavimo organizacijos, scenos meno centrai ir kitos panašios įstaigos.
Scenos meno organizacijos užregistravo 518 skirtingų spektaklių, kurie per praėjusius metus publikai Lietuvoje ir užsienyje buvo parodyti 4 216 kartų, o juos pamatė 723 204 žiūrovai. Daugiausiai žiūrovų sulaukė Komedijos teatras, dar žinomas teatro „Domino“ pavadinimu (190 047 žiūrovai), Nacionalinis Kauno dramos teatras (76 059) ir Lietuvos nacionalinis dramos teatras (60 135).
Tyrimo metu paaiškėjo, kad dažniausiai (66 proc. atvejų) spektaklius organizacijos rodė miestuose, kur yra įsikūrusios.
Gastrolės Lietuvoje sudarė 28 proc. visų pasirodymų ir pasiekė 58 iš 60 šalies savivaldybių. Kiek pasirodymų užregistruota įvairiuose miestuose, galima matyti scenos meno renginių žemėlapyje.
Daugiausia spektaklių 2019 metais žiūrovai galėjo pamatyti Vilniuje (1 203 pasirodymai) ir Kaune (1 155). Kiti du teatro menui svarbūs miestai Lietuvoje buvo Klaipėda (335) ir Panevėžys (328). Iš premjerinių spektaklių daugiausia skirtingų miestų Lietuvoje (21) aplankė teatro „Domino“ spektaklis „Psichai“.
Užsienyje pristatyti 56 scenos meno kūriniai – spektakliai, performansai, cirko programos. Tyrimo duomenimis, daugiausiai lietuvių pasirodymų galėjo pamatyti žiūrovai Latvijoje (62 pasirodymai), Prancūzijoje (30), Kinijoje (29), Norvegijoje (19) ir Lenkijoje (13). Iš naujai sukurtų kūrinių daugiausia skirtingų šalių aplankė VšĮ „Teatro istorijos“ spektaklis „Spąstai“.
Pagal pateiktus duomenis visos 2019 metų organizacijų lėšos sudarė 34,7 mln. eurų. Pusė šios sumos, 17,4 mln. eurų, skirta iš valstybės biudžeto per Kultūros ministeriją, Lietuvos kultūros tarybą, savivaldybes bei kitus valstybės biudžeto asignavimus. ES struktūrinių fondų lėšos – 7,2 mln. eurų – daugiau nei penktadaliu padidino bendrą scenos meno organizacijų finansavimo sumą.
Scenos meno įstaigos uždirbo 9,4 mln. eurų, didesnę dalį – 5 mln. eurų – sudarė nepriklausomų organizacijų pajamos. 10 daugiausia lėšų uždirbusių organizacijų parodė daugiau nei pusę visų organizacijų rodytų spektaklių.
Per 2019 metus tyrimo dalyviai sukūrė 131 naują kūrinį. Daugiausiai premjerų – po 4 – išleido režisierius Artūras Areima (Artūro Areimos teatras ir Juozo Miltinio dramos teatras) ir choreografė Birutė Letukaitė (Kauno šokio teatras „Aura“).
Iš visų naujų scenos meno kūrinių 60 buvo įvertinti 112 kritinių straipsnių. Daugiausiai recenzijų (6) sulaukė Lietuvos rusų dramos teatre sukurtas Jono Vaitkaus spektaklis „Tryliktasis apaštalas, arba Debesis kelnėse“.
Nauji scenos meno darbai teatrų repertuaruose sudarė 25 proc., vienus arba dvejus metus rodomi darbai – 33 proc., nuo trejų iki dešimties metų – 34 proc., daugiau nei dešimt metų rodomi pastatymai – 9 proc. visų rodomų kūrinių. Ilgiausiai rodomo spektaklio premjera įvyko 1991 metų gruodžio 20 dieną.
Taip pat skaičiuota, kiek spektaklių būta pagal įvairius kitus parametrus – tikslinę auditoriją, šaltinius, kuriais remiantis jie buvo sukurti, šaltinių sukūrimo laikotarpį bei jų autorių kilmės šalį, recenzijų ir apdovanojimų skaičių. Spektakliai taip pat grupuoti pagal duomenis teikusių organizacijų finansines lėšas, regioną bei steigimo statusą. Tikimasi, kad toks skirstymas sudarys sąlygas stebėti ir analizuoti tam tikro pobūdžio organizacijoms būdingas praktikas.
Projekto „Lietuvos teatras skaičiais“ ilgalaikis tikslas – sukurti naują scenos meno analizės bei reprezentavimo įrankį Lietuvoje ir visiems profesionalaus scenos meno lauko dalyviams pasiūlyti viešą, skaidrią ir vieningą statistikos sistemą. Organizuojant tyrimą stengtasi atsižvelgti į skirtingus organizacijų veiklos būdus bei ieškoti galimų rodiklių kiek įmanoma įvairesniems scenos meno kūrybos ir viešo atlikimo aspektams vertinti.
Plati scenos meno praktikų įvairovė lėmė ir plačius tyrimo rezultatus. Rugsėjo mėnesio pabaigoje prieš „Sirenų“ festivalio renginius pradėti platinti lankstinukai, kuriuose paskelbti svarbiausi Lietuvos teatro skaičiai. O dabar Scenos meno kritikų asociacijos tinklapyje paskelbti ir išsamūs rezultatai, suskirstyti į 11 skirsnių, viešinami 72 įvairaus dydžio lentelių pavidalu.
Tyrimą „Lietuvos teatras skaičiais“ organizuoja ir vykdo Scenos meno kritikų asociacija (SMKA). Ši organizacija pradėjo veikti 2017 metais ir šiuo metu jungia įvairių kartų ir skonių, skirtinguose Lietuvos miestuose gyvenančius ir dirbančius scenos meno teoretikus ir kritikus.
Tikimasi, kad nuo šių metų toks tyrimas bus atliekamas kasmet.
