Juozo Miltinio dramos teatras atsiveria net su keturiomis premjeromis

Po užsitęsusios pauzės pagaliau žiūrovams atsiveriantis Juozo Miltinio dramos teatras kone kas savaitę žiūrovus kvies į premjerą. 

VOLPONĖ. <br> A.Gudo nuotr.
VOLPONĖ. <br> A.Gudo nuotr.
APRENGĖJAS. <br> A.Gudo nuotr.
APRENGĖJAS. <br> A.Gudo nuotr.
LOPŠINĖ ŽEMEI. <br> A.Gudo nuotr.
LOPŠINĖ ŽEMEI. <br> A.Gudo nuotr.
TIE METAI. <br> A.Gudo nuotr.
TIE METAI. <br> A.Gudo nuotr.
TIE METAI. <br> A.Gudo nuotr.
TIE METAI. <br> A.Gudo nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 28, 2021, 8:55 PM, atnaujinta Apr 28, 2021, 8:55 PM

Jau kitą savaitę, gegužės 6 ir 7 d., atnaujintoje didžiojoje teatro salėje žiūrovai išvys įspūdingą reginį – Jono Vaitkaus režisuotą spektaklį pagal Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės pjesę „Tie metai“ apie karo metų inteligentų iliuzijas ir jų žlugimą. Tai – mažai žinomas kūrinys, kai kurių tyrinėtojų laikomas viena iš nedaugelio lietuvių dramaturgų sukurtų tragedijų. Sukurta 1941 m., bet išspausdinta tik 1992 m., pjesė „Tie metai“ apmąsto pirmosios sovietinės okupacijos patirtį. Atskleisdama žmonių mąstymą ir veikimo būdus, tautinę savimonę, S. Kymantaitė-Čiurlionienė apmąsto to meto inteligentus ištikusią krizę. 

Pjesės autorė parodo, kad jie nebuvo pasiruošę sovietų propagandai, todėl bandė išoriškai prisitaikyti ir veikti slaptai. Pjese „Tie metai“ buvo susidomėjęs režisierius Juozas Miltinis, ketino ja pradėti teatro sezoną, tačiau dėl vokiečių cenzūros spektakliui nebuvo lemta išvysti rampų šviesos. Pjesę iš naujo „atradęs“ režisierius Jonas Vaitkus teigia tikįs tokių kūrinių kaip „Tie metai“ reikalingumu šiandienos teatrui. 

Nors ir pati autorė, ir jos sukurti veikėjai nestokoja naivumo, pjesė aktualizuoja vertybinį pradą – tuo ji artima Kazio Binkio „Atžalynui“, kurį režisierius prieš keletą metų yra pastatęs Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Jono Vaitkaus kūrybinėje komandoje – scenografas Artūras Šimonis, kompozitorius Vytautas Lukočius , kostiumų dailininkė – Dovilė Gudačiauskaitė. Vaidina aktoriai Vytautas Kupšys, Jolita Skukauskaitė, Gintautas Žiogas, Andrius Povilauskas, Agnieška Ravdo, Emilis Pavilionis, Dainius Jankauskas, Asta Preidytė, Ieva Brikė, Vita Šiaučiūnaitė, Julius Tamošiūnas, Eleonora Koriznaitė, Kotryna Siaurusaitytė ir Sandra Juzėnienė.

Gegužės 15, 16 ir 21 d. publikos laukia dar viena premjera – Algirdo Latėno „Aprengėjas“. Lietuviškų šaknų turinčio britų dramaturgo, scenaristo ir aktoriaus Ronaldo Harwoodo garsiausia pjesė „Aprengėjas“ jau keturiasdešimt metų karaliauja viso pasaulio teatrų scenose. Ir pati pjesė, ir jos pastatymai yra pelnę daugybę prizų, tarp jų ir prestižinį Laurence‘o Olivier apdovanojimą. 

Lietuvių teatro publiką su šia pjese apie teatro „virtuvę“ ir prieštaravimų kupiną aktorių gyvenimą pirmasis supažindino režisierius Algirdas Latėnas. Jis 1996 m. „Aprengėją“ pastatė Lietuvos nacionaliniame (tuo metu – Akademiniame) dramos teatre su tokiomis žvaigždėmis kaip Remigijus Adomaitis, Eglė Gabrėnaitė, Arūnas Sakalauskas ir kitais. Antrą kartą prie aktorių gyvenimo užkulisius atskleidžiančios pjesės grįžtantis režisierius Algirdas Latėnas sako, kad jam svarbu užmegzti ryšį su į teatrą atėjusiais žmonėmis. 

Tai padaryti, anot režisieriaus, nebus sunku, nes pjesė siūlo puikią medžiagą aktoriams. O šie – bene visas Juozo Miltinio dramos teatro žvaigždynas: Donatas Kalkauskas, Jolita Skukauskaitė, Ligita Kondrotaitė, Albinas Keleris, Ieva Brikė, Rimantas Teresas, Vytautas Kupšys, Giedrius Arlauskas ir Gintautas Žiogas. Režisieriui talkino viena ryškiausių jaunosios kartos scenografių Kotryna Daujotaitė ir neseniai mus palikęs teatro muzikos meistras, kompozitorius Faustas Latėnas.

Dar viena premjera – Aido Giniočio „Volponė“ pagal Beno Jonsono pjesę – įvyks birželio 4, 5  ir 12 d. Režisierius komediją įvardija kaip „teatrinį blefą“, kupiną žaismės ir kūrybinio šėlsmo. Volponė – tai Venecijos pirklys, kurio vardas, išvertus iš italų kalbos, reiškia „gudri lapė“. Jis apsimeta gulįs mirties patale, kad apmulkintų jo palikimo besigviešiančius sėbrus. Gudrusis Volponės tarnas paskleidžia gandą, kad išsekusį šeimininką gali pagydyti tik jaunos gražuolės lova. Godus, bet naivus Korvino sutinka „paskolinti“ savo jauną žmoną, gavęs patikinimą, kad mainais už tai taps vieninteliu turto paveldėtoju... 

„Volponė“ yra garsiausia XVII a. pirmosios pusės anglų dramaturgo B. Jonsono pjesė, kandžiai pašiepianti tokias žmonių ydas kaip godumas, savanaudiškumas ir vergavimas aistroms. Kūrinio populiarumą lemia komiškos situacijos ir veikėjai, kuriuose aiškiai atpažįstamos italų improvizacinės komedijos, commedia dell‘arte, kaukės. 1941 m. šią pjesę statė jaunas Juozas Miltinis – pats tame pastatyme ir vaidino. O naujojoje „Volponės“ versijoje žiūrovai išvys aktorius Dainių Jankauską, Laimutį Sėdžių, Albiną Kelerį, Tomą Razmislavičiūtę-Juodę, Andrių Povilauską, Vytautą Kupšį, Emilį Pavilionį, Giedrių Arlauską, Gintautą Žiogą, Ievą Brikę ir Vitą Šiaučiūnaitę. 

 Neliks užmiršti ir mažieji panevėžiečiai. Jie, be smagių ir įkvepiančių „Tikrų pasakų“, turės galimybę kartu su aktoriais sudainuoti „Lopšinę Žemei“. Gegužės 22, 23 ir birželio 1 d. mažųjų žiūrovų laukia premjera: tai režisierės Ievos Jackevičiūtės muzikinis interaktyvus spektaklis vaikams nuo 3 metų. Spektaklyje „Lopšinė Žemei“ vaikams suprantama kalba atskleidžiama žemės užterštumo problema, jos priežastys ir pasekmės: šiukšlinimas, oro tarša, gyvūnų nykimas, globalinis atšilimas, liūtys ir kita. 

Norėdami padėti Žemei, spektaklio kūrėjai siūlo simbolinį žemės raminimo, jos guodimo veiksmą. Pasak režisierės, geriausiai tam tinka skirtingų pasaulio šalių originalo kalba atliekamos lopšinės (kompozitorius Paulius Trijonis). Spektaklyje nėra vientiso siužeto ir žodžiais pasakojamos istorijos, nėra konkrečių personažų. Čia aktoriai Giedrius Arlauskas, Raimondas Klezys ir Ieva Brikė tiesiogiai bendraus su vaikais, kviesdami juos į vaidybinę erdvę, kiekvienoje scenoje pasiūlydami vis kitą veiksmą-žaidimą.

Be premjerų, žiūrovai turės galimybę išvysti ir neseniai sukurtą, bet jau įvertintą Aleksandro Špilevojaus spektaklį „Irano konferencija“ pagal šiuolaikinio rusų dramaturgo Ivano Vyrypajevo pjesę. Spektaklis spėjo sulaukti ne tik didžiulio publikos susidomėjimo bei palankių kritikos atsiliepimų, bet ir apdovanojimų: pernai spalio mėnesį Varėnoje įvykusiame 11-ajame Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje spektaklis pelnė net tris prizus, tarp jų, ir už geriausią režisūrą, be to, aktorių ansamblis buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. „Irano konferencija“ Miltinio laboratorijoje bus vaidinama birželio 10 ir 11 d. 

Pasak Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovo Aleksandro Špilevojaus, šis trumpas laikas, likęs iki vasaros atostogų, – lyg šviežio oro gurkšnis ir teatrui, ir žiūrovams. „Nors vasara jau čia pat, bet per tą trumpą laiką pasistengsime atiduoti viską, ką sukaupėme, sukūrėme per kūrybiškai labai intensyvų laikotarpį už uždarų teatro durų. Būsimos premjeros – puikus įrodymas, kad teatro veikla nesustojo, net ir šalį sukausčius karantinui.“

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.